Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais istoriniame pastate miesto centre įkurta Panevėžio dailės galerija šiandien skaičiuoja jau 35-uosius gyvavimo metus.
Tai ne tik bene vienas ilgiausiai Aukštaitijos regione veikiančių vizualiojo meno centrų.
Galerija Panevėžio vardą išgarsino visame pasaulyje, o jos saugyklose saugomas tikras lobynas – miestui dovanoti Europos, JAV, Indijos, kitų šalių garsiausių keramikos meistrų darbai.
Šiandien galerija jungia tris skyrius – Dailės galeriją, Keramikos paviljoną ir Fotografijos galeriją, turinčius per 1000 kv. m ekspozicijų erdvių, kuriose rengiamos įvairių vizualiojo meno sričių parodos.
Visų namai
„Gerai pamenu tą 1990 m. birželio 22-osios miesto Savivaldybės tarybos posėdį, kai politikai vienu balsu nusprendė įkurti Panevėžio miesto dailės galeriją. Kaip tada buvo šilta ir gera širdyje“, – istorinis įvykis įsiminė tuomečiam Panevėžio vicemerui, dabartiniam galerijos direktoriui Egidijui Žukauskui.
Tą patį vardą ji išlaikiusi ir šiandien, įžengusi į 36-uosius metus ir tapusi viena ryškiausių ne tik miesto, bet ir viso Aukštaitijos regiono kultūros citadele.
„Jau devintus metus darbuojantis jos vadovu mano įsitikinimai nepasikeitė: čia yra visų galerija. Visų mūsų namai. Ir dirbame, kad čia visiems būtų gera kaip namuose. Vieni ateina į parodas, kiti – edukacijas, susirenka paklausyti koncertų. Tarnaujam visiems panevėžiečiams ir miesto svečiams – mūsų veiklų paletė išties plati“, – atkreipia dėmesį E. Žukauskas.
Lūkesčius gerokai pranoko
Prie galerijos vairo stojusio E. Žukausko laukė nekasdienis iššūkis: pirmtakės, ilgametės vadovės Jolantos Lebednykienės su komanda padarytas didelis įdirbis – parengtas Dailės galerijos modernizavimo projektas.
E. Žukauskas prisimena, kaip tuometė Regioninės plėtros tarybos ekspertė atsargiai paklausė, ar įstaiga, prašanti finansavimo galerijai modernizuoti, tikrai sugebės pasiekti vieną iš esminių reikalavimų – lankytojų srautą pagausinti bent 30 proc.
Per keletą rekonstrukcijos metų galerija atnaujino ne tik vidaus erdves, bet ir pakeitė išorę.
Atidengta ir restauruota autentiška raudonų plytų mūro siena su langais tapo ryškiu visos Respublikos gatvės akcentu.
O šiandieninė galerijos lankomumo statistika rodo, kad tuomet reikalautas rodiklis ne tik pasiektas, bet ir gerokai pranoko lūkesčius.
Dar 2016-aisiais Panevėžio dailės galerija sulaukė 14 tūkst. meno mylėtojų, 2024-aisiais jų srautas šoktelėjo iki 25,5 tūkst., o šįmet jos veiklose dalyvavo jau daugiau nei 13 tūkst. lankytojų.
Vienintelė vieta šalyje
E. Žukauskas atkreipė dėmesį, jog Dailės galerija su savo ekspozicijomis tampa maloniu atradimu svečiams, specialiai apžiūrėti Panevėžio atvykstantiems ne tik iš šalies didmiesčių ar aplinkinių miestų, bet ir tolimiausių kampelių. Ypač padaugėjo lankytojų iš Latvijos, sulaukiama turistų ir iš kitų užsienio šalių.
Pirmą kartą apsilankiusieji galerijoje lieka nustebinti: jų įspūdžiai neapsiriboja vien vidine erdve.
Įstaigos uždaras, jaukus kiemelis – unikali vieta šalyje, kur galima bet kada atvažiavus apžiūrėti šiuolaikinės keramikos darbus. Tai vienintelė nuolatinė šiuolaikinės keramikos ekspozicija visoje Lietuvoje.
Galerijos saugykloje – sukaupta išskirtinė Baltijos šalyse keramikos kolekcija.
Joje suskaičiuojama 688 kūriniai, kuriuos nuo galerijos gyvavimo pradžios rengiamuose keramikos simpoziumuose sukūrė ir miestui dovanojo 186 menininkai iš 37 valstybių.
Šioje kolekcijoje be galo daug pasauliniu mastu žymių menininkų, taip pat viso Lietuvos keramikos žvaigždyno kūriniai.
Išskirtinis Panevėžio bruožas
Nors pasaulio mastais žemėlapyje Panevėžys – tik mažas taškelis, jame jau keletą dešimtmečių rengiami keramikos simpoziumai žinomi ne tik Europoje.
Apie Aukštaitijos sostinę kaip keramikos meno lopšį garsas sklinda ir tolimojoje Indijoje, Pietų Korėjoje, JAV, Brazilijoje.
„Šis simpoziumas – išskirtinis Panevėžio bruožas. Per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį tai vienintelis šalyje keramikos renginys, išlaikęs savo tradiciją ir nenutrūkstamai gyvuojantis“, – pasakoja Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljono vedėja, menotyrininkė Aurelija Seilienė.
Pirmasis simpoziumas organizuotas dar 1989-aisiais.
Tuomečiams jo organizatoriams teko kviestis menininkus įrodinėjant, jog verta atvykti į Panevėžį.
Dabar, sako A. Seilienė, jau pati galerija atsirenka dalyvius iš gausaus būrio pasaulio menininkų, pateikiančių paraiškas.
O būti atrinktam tapo prestižo reikalu.
Postūmis ir vietos verslams
Pasak A. Seilienės, Panevėžio keramikos simpoziumo išskirtinumas, ypač traukiantis menininkus, unikali galimybė sukurti didelio formato darbus. Dažniausiai jų pačių studijose keramikos degimo krosnys pritaikytos 50 cm kūriniams. Simpoziume gimę darbai išdegami Dailės galerijos partnerės, įmonės „Midenė“ krosnyje, kurioje telpa net 1,5 m aukščio kūriniai.
Ši ilgametė Panevėžio tradicija davė postūmį mieste vystytis verslui.
Didelė jos įtaka, kad Panevėžyje nuo pat pirmųjų nepriklausomybės metų kūrėsi labai daug keramikos įmonių, o vienos jų – „Midenė“, keramikams.lt – tebėra ilgametės šio renginio partnerės.
Šią liepą keramikai iš įvairiausių pasaulio kampelių vėl susirinks į Panevėžį, į jau 25-ąjį simpoziumą, ir panirs į kūrybą.
Miesto vizitine kortele tapusio renginio išskirtinumą rodo ir tai, kad šįmet tai vienintelis keramikai skirtas renginys, gavęs Lietuvos kultūros tarybos finansavimą.
Oficialiai pripažinta tarptautinėje arenoje
Nors jau nuo 2016 m. galerija yra itin gerai vertinama Lietuvos ir užsienio turistų, pagal tarptautinius ir vietinius turizmo agentūrų atliekamus tyrimus ir ten užima aukščiausias vietas, dar platesnės galimybės skleisti žinią pasaulinėje arenoje Panevėžio dailės galerijai atsivėrė 2017-aisiais tapus Tarptautinės keramikos akademijos nare.
Ši pasaulinė keramikos meno organizacija vienija menininkus, galerininkus, akademinę bendruomenę.
Praėjusiais metais Tarptautinės keramikos akademijos kongrese Portugalijoje nuskambėjo ir A. Seilienės pranešimas apie Panevėžio tarptautinius keramikos simpoziumus.
„Pasauliui mūsų simpoziumas įdomus. Apie jį straipsnius publikuoja pasauliniai leidiniai, skirti keramikos meno plėtotei“, – sako A. Seilienė.
Šįmet galerijos stiprybę keramikos srityje menotyrininkė rengiasi pristatyti Gdansko dailės akademijos organizuojamoje konferencijoje.
Su šia akademija panevėžiečiai planuoja toliau plėtoti ryšius.
Galerijos kolektyvas džiaugiasi užsimezgančiais saitais ir su Lvivo nacionaline galerija, o artimo bendradarbiavimo su pasaulinio garso Marko Rotko muziejumi Daugpilyje rezultatas – rugsėjį į Panevėžį atvežama vieno iš jo vadovų, Latvijos menininko Mariaus Čečkos paroda.
Galerijos direktorius E. Žukauskas atkreipia dėmesį, jog tokių kultūrinių mainų galėtų būti daugiau, jei ne juos pristabdantys esminiai veiksniai: finansai ir darbuotojų stygius.
Skaičiuojama, kad išvežti parodą į Gdanską vien transportas, be kūrinių draudimo, viešinimo, atsieina apie 6000 eurų. Direktorius pripažįsta: ir galerijos kolektyvas dirba kur kas didesniais krūviais, nei turėtų.
Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos eksponatai yra puošę ir Lietuvos prestižines erdves – prezidentūrą, Trakų istorijos muziejų, Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką.
Nuo dailės iki tekstilės
Be keramikos kolekcijos, Panevėžio dailės galerija yra sukaupusi vaizduojamosios dailės, fotografijos, videomeno ir meninio stiklo kūrinių rinkinius.
Po dailės galerijos skliautais jau vos telpa kas dvejus metus organizuojama paroda „Aukštaitijos dailė“,
Šios nuo 1995-ųjų rengiamos parodos pradžia pažymėta tik Panevėžio menininkų kūryba.
Dabar renginys peržengęs ne tik miesto ribas. Jame kūrinius pristato jau visos Aukštaitijos stipriausi dailės atstovai.
O fotografus į Panevėžį sukviečia galerijos organizuojama tarptautinė fotografijos bienalė „Žmogus ir miestas“.
Karščiu alsuoja Dailės galerijos kartu su meninio stiklo studija „Glasremis“ vasaromis rengiamas vienintelis Lietuvoje tarptautinis meninio stiklo simpoziumas „GlassJazz“. Į jį suvažiavę pasaulinio garso stiklo meno meistrai prie karštų lydymo krosnių kuria stiklo darbus skambant gyvai atliekamoms džiazo improvizacijoms, bet svarbiausia, kad šią menų sintezę gali tiesiogiai stebėti visi norintys.
Pastaraisiais metais galerija vis plačiau atsiveria ir dar vienai meno krypčiai – šiuolaikinei tekstilei, bendradarbiaudama su garsiais šios srities kūrėjais ir vietos verslu.
Kiekvienas pasijunta menininku
Kelią į Dailės galeriją Panevėžyje žino nuo mažamečio iki senjoro.
Čia organizuojamos keramikos kūrybinės edukacijos skirtos įvairių poreikių turintiems lankytojams. Jos būna įvairaus sudėtingumo, bet rezultatas visada nudžiugina.
Net ir niekada neturėję rankose molio iš tokių užsiėmimų išsineša pačių sukurtą originalų keramikos darbą – kiekvienas pasijunta menininku.
Tokio rezultato pasiekti padeda edukacijas vedantys žinomi keramikai.
Išaugo miesto marškinius
Dailės galerijos direktorius E. Žukauskas pripažįsta: įpusėjus ketvirtą dešimtmetį įstaiga jau išaugo iš miesto marškinių ir pasirengusi įgyti kitą statusą – tapti valstybine įstaiga. Tai atvertų jai dar platesnes galimybes darbuotojams stažuotis užsienyje ar keistis eksponatais su pasaulio muziejais.
Gali būti, kad tokia vizija – visai netolima ateitis. Pasak E. Žukausko, šiuo metu atnaujinama dar prieš keletą metų parengta galimybių studija dėl galerijos perspektyvų.
