Kol vieni gražiausių žiemos švenčių laukia uždegdami advento žvakes ar versdami šokoladinio kalendoriaus lapelius, kiti – bėgdami kilometrus.
Trys Panevėžio bėgimo klubo sportininkai sugalvojo advento kalendorių be šokolado – kasdien nubėgti tiek kilometrų, kiek rodo kalendoriaus lapelis.
Neįprastas kalendorius
Pirmoji savaitė tikriausiai nesunkiai įveikiama būtų daugeliui, tačiau kuo arčiau Kalėdų, tuo fizinės jėgos ir ištvermės reikia vis daugiau, o jau Kūčių dieną teks įveikti visus 24 kilometrus.
Viena iš šių drąsuolių – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Mažuknienė tokio iššūkio imasi jau ne pirmą kartą.
Bėgimo advento kalendorių ji buvo įveikusi ir prieš porą metų.
Panevėžietė yra tikra, kad ir šįkart jai pavyks.
O kad iššūkis nebūtų pernelyg paprastas, šį savaitgalį Vilniuje jos laukia ir Saulėtekio maratonas – daugiau kaip 42 kilometrai bėgte.
„Vienas sportininkas, prieš porą metų bandęs šį advento kalendorių, teigė, kad tai organizmo alinimas. Tikrai taip, reikia be galo daug ištvermės. Pirmąsias penkiolika dienų bėgti dar nesunku, bet kai kasdien vis prisideda papildomi kilometrai, atsiranda nuovargis. Organizmui tai nemažas krūvis, bet užsispyriau tą iššūkį įveikti dar kartą ir pirmiausia sau įrodyti, kad aš galiu“, – šypsosi J. Mažuknienė.
Aštuoneri metai bėgimo
Panevėžietė bėgioja jau daugiau kaip aštuonerius metus.
Jos draugė, socialiniame tinkle pamačiusi skelbimą, kviečiantį į nemokamas bėgimo treniruotes, pakvietė ir J. Mažuknienę.
„Taip atsitiko, kad draugė netrukus susidomėjo kita sporto šaka, o aš likau bėgti. Man patiko, kad tai nereikalauja ypatingo pasiruošimo, per dieną tikrai galima rasti valandėlę pabėgioti. Ir net nereikia mokėti už sporto klubą. Mane įtraukė ir be galo draugiška bendraminčių bendruomenė“, – pasakoja bėgikė.
Jurga šypsosi: kai šalia ta pačia aistra degantys bičiuliai, gimsta beprotiškiausių idėjų ir neįprastų iššūkių.
Taip ir atsirado bėgimo advento kalendorius.
Jurga yra įveikusi jau vienuolika maratonų, tad ilgos distancijos jos negąsdina.
Prieš kiekvieną maratoną bent keturis mėnesius intensyviai jam ruošiasi – kasdien vis didina krūvį.
„Nėra taip, kad atsistoji ir bėgi – norint įveikti maratoną, tenka intensyviai treniruotis. Ir kasdien kilometrų skaičių reikia didinti. Per savaitę turi būti nors vienas ilgabėgis – daugiau kaip dvidešimt kilometrų. Ilgų distancijų bėgikams tokie atstumai nėra dideli, bet kai tiek kilometrų tenka įveikti kasdien, iššūkis didžiulis. Pats sunkiausias etapas bus paskutinė savaitė iki Kalėdų, kai kasdien teks nubėgti po dvi dešimtis ir daugiau kilometrų“, – kalbėjo J. Mažuknienė.
Aukoja net ryto miegą
Didžiausia bėgikų kliūtis – laikas.
Jurga dažnai bėga anksti ryte arba po darbo, o kai žino, kad laukia užimta diena, bėgimo batelius aunasi jau penktą ryto.
„Sekmadienį manęs laukia Saulėtekio maratonas Vilniuje. Tai bus mano dvyliktasis maratonas. Jis pasunkins mano kalėdinį iššūkį, bet negaliu praleisti. Lietuvos bėgimo mėgėjų taurės etape esu antroje vietoje, noriu dar šiek tiek pasistengti. Taip daryti nereikėtų, nes tai labai didelis krūvis organizmui, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – sakė bėgikė.
Iki praėjusių metų panevėžietė maratonus bėgdavusi tik užsienyje: Kopenhagoje, Barselonoje, Malagoje, Rygoje.
Prieš porą metų įveikė net Čikagos maratoną, kuriame dalyvavo per 55 tūkst. bėgikų iš viso pasaulio.
„Užsienyje bėgimas gerokai populiaresnis ir tikrai didesnis žmonių palaikymas. Ten trasoje niekuomet nebūni vienas. Bet esu savo šalies patriotė, tad pernai įveikiau Kauno, Vilniaus Saulėtekio, o pernai ir šiemet – ir Panevėžio maratonus. Nors Panevėžyje palaikytojų praktiškai nebuvo, bet bėgti savo gimtajame mieste vis tiek labai smagu“, – pasakoja J. Mažuknienė.
Tapo gyvenimo būdu
Bėgimas Jurgai – ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas. Pradėjusi bėgioti, ji pajuto ryškų pagerėjimą: geriau miega, jaučiasi psichologiškai stipresnė ir nuolat kupina energijos.
Kaip pati sako, bėgimas kaip niekas kitas gerai pravėdina galvą.
Bėgiodama gryname ore visus metus, beveik pamiršo, ką reiškia sirgti įvairiomis peršalimo ligomis.
Tačiau didžiausia motyvacija – auganti bendraminčių bendruomenė.
„Sportas suveda su tokia pat aistra degančiais žmonėmis. Ta bendrystė labiausiai ir skatina likti čia“, – sako ji.
Panevėžio bėgimo klubas vienija apie penkiasdešimt narių, tačiau iššūkiui ryžosi tik trys.
Pasak Jurgos, tai suprantama – advento kalendoriaus bėgimas alina net patyrusius sportininkus.
Iki penkiolikos kilometrų bėgti nesunku, tačiau vėliau prasideda tikras ištvermės išbandymas. Kūnui tenka milžiniškas krūvis, o norint jį įveikti, būtina griežta mityba: daugiau baltymų, angliavandenių, elektrolitų, specialių papildų.
Nors pati paprastai stengiasi vengti įvairių bandelių ir saldumynų, tačiau prieš maratonus ir įvairius ištvermės reikalaujančius išbandymus savęs neriboja.
„Juokauju, kad bėgioju tam, jog galėčiau valgyti bet kada. Prieš maratonus galiu sau leisti valgyti viską. Privalu rezerve turėti energijos, kurios per maratonus tikrai prireikia“, – šypteli J. Mažuknienė.
