Vienintelė lietuvė, įveikusi penkiagubą ultratriatloną, panevėžietė Alina Ranceva rengiasi dar beprotiškesniam išbandymui.
Alina ketina birželį Prancūzijoje, Kolmaro mieste, stoti prie starto linijos ir visam pasauliui įrodyti mažos Lietuvos sportininkės milžinišką valią dešimtgubame ultratriatlone.
Trasoje vienuolika parų
Alina Ranceva pasiryžusi atvirame 50 metrų baseine nuplaukti 38 km, dviračiu nuvažiuoti 1800 km ir dar 422 km nubėgti.
Visą šią neįtikėtinų fizinių jėgų ir ištvermės reikalaujančią trasą Alina nusiteikusi įveikti per 11 parų.
Sportininkė svarsto, jog daugiausia jėgų pareikalaus dviračio ir bėgimo rungtys.
Visgi ir plaukimas toli gražu nebus lengvas pasiplaukiojimas baseine.
Sportininkė planuoja jame startuoti 7 val. ryto ir užtrukti apie 14–15 valandų. Ji dar nežino, ar per visą tą laiką išlips iš vandens.
Tai, pasak šios ištvermės karalienės, priklausys nuo oro sąlygų.
Praėjusią vasarą Kolmaro mieste vykusiame penkiagubo ultratriatlono čempionate tame pačiame baseine plaukdama 19 km A. Ranceva perkaito.
„Ore 35 laipsniai karščio, vandens temperatūra 26–27 laipsniai, o dar mano kostiumas juodas, tad kepino kaip turi būti“, – pasakoja Alina.
Tąkart startavusi 7 val. ryto panevėžietė finišavo apie 14 val. – plaukti atvirame baseine teko per patį karštį.
„Jutau, kad reikia kuo greičiau bėgti iš vandens. Galva buvo karšta, sprogstanti, tarsi visas kraujas būtų į ją subėgęs. Maniau, jog tokia savijauta dėl ilgo, beveik 7 val. plaukimo ir nuolatinio buvimo horizontalioje padėtyje. Bet dviračių trasoje niekaip neatsigavau, nuolat skaudėjo galva, po 300 km buvau nusprendusi stoti pamiegoti 30 min. Vyras, matydamas mano savijautą, leido miegoti 2 val. 30 min.“, – pernai įveikusi penkiagubo ultratriatlono trasą kalbėjo A. Ranceva.
Pasirinko kur sunkiau
Dėl dešimtgubo ultratriatlono čempionato, net pačių sportininkų vadinamo sportine beprotybe, A. Ranceva atsisakė planų birželį startuoti pasaulio dvigubo ultratriatlono čempionate Vokietijoje.
„Įveikti 10-gubą ultratriatloną – mano svajonė ir tikslas. Tad, pasitarusi su savo treneriu ir vyru Andrejumi, nusprendžiau atšaukti startą Vokietijoje, vyksime į mums jau pažįstamą Kolmarą“, – sako Alina.
Dešimtgubo ultratriatlono varžyboms jau užsiregistravo 8 vyrai ir 6 moterys.
Iki starto birželį, neatmeta Alina, dalyvių gali dar padaugėti.
Pasak A. Rancevos, ji nesikėsina į rekordus. Į milžiniškos valios ir fizinių jėgų reikalaujančią trasą panevėžietė leidžiasi ir ne tam, kad kitiems įrodytų savo galias.
„Man pačiai reikia iššūkių. Jei dar yra neįveiktų distancijų, noriu jas įveikti. Turėsime su vyru ką prisiminti senatvėje. Ir dabar jau leidžiamės į praeitį: o prisimeni, kaip buvo dvigubame, o prisimeni trigubą ultratriatloną, o penkiagubą? Juose išgyventos emocijos lieka visam gyvenimui, palieka gražius prisiminimus. Ir, žinoma, suteikia pasididžiavimo, kad galiu garsinti Lietuvos vardą“, – sako Alina.
Treniruotėse sportininkė praleidžia valandų valandas, orams sušilus jos laikas trasoje dar ilgėja. Pasak A. Rancevos, kad Prancūzijoje pasitikėtų savo jėgomis, iki tol jai teks leistis į ilgas distancijas dviračiu, bėgte ir plaukte. O artėjant varžyboms planuoja bent kartą per savaitę leistis į 10–12 valandų trunkančią ištisinę treniruotę.
Gausesnė palyda
Įveikti dešimtgubo ultratriatlono trasą bus didelis išbandymas ne tik pačiai sportininkei, bet ir jos palaikymo komandai.
Praėjusiais metais Kolmaro mieste penkiagubo ultratriatlono trasoje ją palaikė vienintelis Lietuvos ištvermės karalienę į Prancūziją lydėjęs jos sutuoktinis ir treneris Andrejus Rancevas.
Alina džiaugiasi šįmet turėsianti gausesnį pagalbininkų būrį – kartu vyks brolis su šeima.
Jie ne tik rūpinsis A. Ranceva, nuolat turės stebėti jos būklę, bet ir stengsis visuomenei kuo daugiau tiesiogiai parodyti, kas vyksta tokiose varžybose, kaip jose jaučiasi Alina, jos darbotvarkę.
„Vėliau ir man pačiai bus įdomu pažiūrėti, nes po tokių varžybų tikrai ne viską prisimenu. Pamenu, pernai po penkiagubo ultratriatlono iš draugės gavau žinutę: labas, agurkėli. Nustebusi klausiu, kaip aš susijusi su agurkais? Ne mažiau nustebusi draugė pasakoja, kaip per varžybų pertraukėlę dainavau dainelę apie žaliąjį agurkėlį ir įrašą paskelbėme socialiniame tinkle. O aš iki šiol to nepamenu“, – pasakoja atkaklioji panevėžietė.
„Važiuodama į varžybas žinau, kad bus sunkių momentų, kad ir verksiu, ir norėsiu viską baigti nepasiekusi finišo. Bet reikia išmokti ne tik trasoje – ir kasdieniame gyvenime – išgyventi blogus momentus.“
A. Ranceva
Išmokti save perlipti
Sunkumai neatgraso A. Rancevos nuo iššūkių.
Anot jos, juk ir kasdienybėje visiems pasitaiko sunkių akimirkų, kai reikia tiesiog išsiverkti.
„Važiuodama į varžybas žinau, kad bus sunkių momentų, kad ir verksiu, ir norėsiu viską baigti nepasiekusi finišo. Bet reikia išmokti ne tik trasoje – ir kasdieniame gyvenime – išgyventi blogus momentus. Kai reikia, nebijoti paverkti, neslėpti nuo kitų, kad blogai. Ir savęs, ir Andrejaus prašau, kad varžybose padėtų man perlipti per tas sunkias akimirkas, kad padėtų sugrįžti į save. Ne pagailėtų – ai tau blogai, ne tavo diena, viską metam ir grįžtam į Lietuvą. Jei savęs pagailėčiau, 3–4 valandas pailsėjusi pradėčiau graužtis, kodėl nesiekiau tikslo iki galo. Todėl Andrejus mane visada skatina: pirmyn, Alina, atvažiavai ne ilsėtis. Žinau, kad visko bus, svarbiausia, kad iš tų nemalonių situacijų sugebėčiau išeiti“, – svarsto A. Ranceva.
Pasak dešimtgubo ultratriatlono varžyboms besiruošiančios Alinos, stodama prie starto linijos negalinti galvoti tik apie save.
„Jaučiu atsakomybę mane lydinčiai komandai, savo vaikams, paliekamiems prižiūrėti močiutėms, kol mudu su vyru būsime Prancūzijoje, visiems, kas manęs lauks sugrįžtančios, Lietuvai“, – sako A. Ranceva.
Pirmoji Lietuvos istorijoje
Nutrintomis iki pūslių, ištinusiomis kojomis, kone savaitę beveik be miego, iki skausmo nudegusi saulėje, bet – apimta euforijos. Taip jausdamasi panevėžietė Alina Ranceva pernai birželį Prancūzijoje, Kolmaro mieste kirto penkiagubo ultratriatolono trasos finišo liniją ir tapo pirmąja moterimi Lietuvos istorijoje, įveikusia tokį nuotolį.
Penkiskart klasikinio „Ironman“ triatlono trasoje užtrukusi 98 val. ir 38 min. Alina nuplaukė 19 kilometrų, dviračiu numynė 900 km ir dar 211 kilometrų nubėgo.
Šiai neįtikėtinų fizinių jėgų ir ištvermės reikalaujančiai trasai įveikti buvo skirtas 148 valandų limitas. Ruošdamasi tokiam iššūkiui sportininkė kalbėjo, jog didžiuotųsi, jei distanciją baigtų per 100 valandų.
Pačios išsikeltą tikslą pagerinusi A. Ranceva trasą įveikė ketvirta, už nugaros palikusi aštuonias varžoves. Tarp pastarųjų – ir viena iš trijų šiame čempionate dalyvavusių ankstesnių rekordininkių.
Bendroje įskaitoje iš 46-ių dalyvių panevėžietė finišavo 11. Trasos nebaigė aštuoni dalyviai.
„Važiuodama į Prancūziją nesitikėjau, kad ten bus taip karšta. Bet kai visas Panevėžys ir Lietuva palaiko, neturėjau teisės trasoje pasiduoti. Kai prarasdavau viltį, pasiskaitydavau komentarus, palaikymo žinutes. Sau sakydavau – žingsnis po žingsnio ir finišą pasieksi. Ir pasiekiau. Taigi, be jūsų nebūtų ir manęs“, – grįžusi iš neįtikėtinų pastangų pareikalavusių varžybų už palaikymą dėkojo A. Ranceva.
