Panevėžietę išgąsdino vaizdas gertuvėje

Panevėžio viešosiose erdvėse įrengtos vandens gertuvės turėtų būti patogus ir sveikatai draugiškas būdas numalšinti troškulį ar pasipildyti buteliuką.

Tačiau panevėžietės patirtis parodė ir kitą realybę – užuot atsigaivinusi, ji atsitraukė išvydusi prispjaudytą gertuvę. Šių įrenginių prižiūrėtojai tikina pirmą kartą išgirdę apie tokią situaciją.

Saulėtą rudenį dviračiu važiuodama į Skaistakalnio parką ir panorusi atsigerti iš pakelėje stovinčios vandens gertuvės, panevėžietė Gitana sako kaip reikiant susigadinusi malonią turėjusią būti iškylą.

Paspaudusi jos mygtuką ir pasilenkusi atsigerti, senjorė net atšoko išvydusi prispjaudytą gertuvę, iš kurios trykšta vanduo.

„Baigiu susitaikyti, kad vandalai teplioja pastatų sienas, laužo suolelius, bet kad spaudytų į vandenį, kurį visi geriame, dar nebuvau susidūrusi“, – „Sekundei“ piktinosi Gitana.

Taip ir neatsigėrusi, Gitana apie šią nemalonią patirtį papasakojusi ir namiškiams, ir draugėms, ir kaimynams.

„Ir ką jūs manote? Pasirodo, aš ne vienintelė, aptikusi gertuvėje spjaudalus. Vienas kaimynas pasakojo Kultūros ir poilsio parke matęs net privemtą tokią gertuvę. Su kaimynu nuoširdžiai užjautėme tuos, kam tenka jas valyti“, – kalbėjo panevėžietė.

Direktoriui staigmena

Vandens kolonėles-gertuves Panevėžyje įrengusios bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ vadovas Saulius Venckus teigė, kad žinia apie prispjaudytas bei privemtas gertuves jam – staigmena.

Vadovas patikino, kad šiuos įrenginius prižiūrintys jo pavaldiniai apie tokias problemas nėra užsiminę.

„Kaip visi supranta, mes, vandens tiekėjai, tikrai nepristovėsim prie kiekvienos kolonėlės, kaskart nesužiūrėsim, kad žmonės naudotųsi jomis pagal paskirtį“, – dėmesį atkreipė S. Venckus.

Kolonėlių mažėja, gertuvių daugėja

„Aukštaitijos vandenų“ vadovas teigė, jog statyti kolonėles-gertuves, kurias vandens tiekėjai vadina tiesiog gertuvėmis, pradėta prieš kelerius metus.

Pasak S. Venckaus, tokius troškulį karštomis dienomis leidžiančius numalšinti įrenginius pastaruoju metu įrengia dauguma šalies miestų ir miestelių.

„Anksčiau Lietuvoje stovėjo vandens kolonėlės, skirtos tiems, į kurių namus neatvestas vandentiekis. Dabar kolonėlių skaičių ėmėmės mažinti, o gertuvių – plečiame“, – aiškino S. Venckus.

Šiuo metu Panevėžyje liko 11-a kolonėlių, skirtų tiems, kas namuose neturi vandentiekio, ir dešimt gertuvių troškuliui numalšinti: Laisvės aikštėje, prie Kristaus Karaliaus katedros bei Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, Skaistakalnio parko prieigose, netoli Panevėžio muzikinio teatro ir kitur.

Gertuvę bendrovė įrengė ir Dembavoje, šalia šiemet atidaryto sporto aikštyno.

Kolonėlės veikia ištisus metus, gertuvės – tik šiltuoju sezonu.

Pasak S. Venckaus, pastarosiose vandenį numatyta išjungti jau artimiausiu laiku.

„Sunkiai tikėtina, kad lauke esant penkių laipsnių temperatūrai dar kas nors gertų vandenį iš tų gertuvių“, – sako bendrovės vadovas.

Populiarūs įrenginiai

S. Venckus prisipažino, kad ėmusis Panevėžyje statyti gertuves netgi nesitikėta, kad jos taps tokios populiarios.

Direktorius teigė ir iš kolegų girdintis, ir pats matantis, kaip noriai gertuvėse troškulį numalšina ir žmonės, ir jų augintiniai.

Dauguma gertuvių Panevėžyje yra vadinamosios triaukštės.

Apačioje bėga keturkojams atsigaivinti skirtas vanduo, viduryje įtaisytas čiaupas atsigerti žmonėms, o iš aukščiausioje vietoje esančio čiaupo įsipilti vandens galima į atsineštą savo gertuvę ar buteliuką.

S. Venckus atkreipė dėmesį, kad gertuvės, statomos iš įmonės lėšų, nėra pigios, jų kaina siekia 6000 eurų.

Beje, sumanius statyti gertuvę, pasak jo, sunkiausia parinkti vietą. Ji turi būti ne tik lankoma, tačiau po ja ar netoli turi būti nutiesti ir vandentiekio-kanalizacijos tinklai.

S. Venckus tvirtina negirdėjęs, kad kuri gertuvė būtų vandalų suniokota. Anot jo, šiuos įrenginius prižiūri bei remontuoja įmonės šaltkalviai. Jų pareiga gertuves ir valyti – išplauti, pašalinti susidariusias kalkių apnašas. Dezinfekuoti gertuvių, pasak „Aukštaitijos vandenų“ vadovo, nėra reikalo.