“Aleksandras”, “Don Kichotas”, “J.Balčikonis”,
“Šachmatininkas”, “Torsas” – tai tik keletas monumentaliojo meno kūrinių, jau
radusių savo vietą Panevėžyje. Greit šį sąrašą turėtų papildyti paminklas
pasakininkui H.K.Andersenui. “Balvonų” pilnas miestas”,- taip apie aukšto ir
diskutuotino meninio lygio paminklų ir skulptūrų sostine tampantį gimtąjį miestą
sakė “etatinis” Laisvės aikštės lankytojas pensininkas Petras, pavardės
nepasisakęs, anot jo, saugumo sumetimais. Šį panevėžietį galima pavadinti
nesusipratėliu. Pasirodo, paminklų paminklo era mieste nė neprasidėjo. Panevėžio
kraštiečių klubas “Tėviškė” gyventojus įtraukė į diskusiją apie dar vieno
paminklo reikalingumą. Tai – 1926 m. skulptoriaus Juozo Zikaro specialiai
Panevėžiui sukurta “Laisvė”. Artėjant tragiško likimo skulptoriaus
125-osioms gimimo metinėms ir garsiosios “Laisvės” maketo sukūrimo 80-mečiui,
klubo nariai įsitikinę: Laisvės aikštė – ideali vieta J.Zikaro “Laisvei”.
“Pastatę šią skulptūrą, tarsi atiduotume skolą iškiliam kraštiečiui”,-
įsitikinusi “Tėviškės” narė Liudvika Knizikevičienė.
Norima padėti tašką
“Tėviškės” klubo nariai Marija Paraščiankienė, L.Knizikevičienė ir Bronislovas Šipelis lankėsi miesto Savivaldybėje ir pateikė savo idėją miesto valdžiai. “Į J.Zikaro “Laisvės” paminklo statybą miesto vadovai žiūri palankiai. Tačiau reikalingas ir miesto bendruomenės pritarimas. Tiesa gimsta diskutuojant, tad panevėžiečiai raginami išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu”,- teigė L.Knizikevičienė.
Tai, kad prieš 80 metų sukurtas paminklo maketas taip ir liko užmirštas, “Tėviškės” klubo nariai pavadino netinkamai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Kaunas, tuometė Lietuvos sostinė, J.Zikaro “Laisvę” pasistatė už valstybės pinigus. Panevėžys aukas paminklui statyti rinko, tačiau karai, santvarkų kaita viską pradangino. Prasidėjus sovietiniam režimui apie “Laisvę” buvo pamiršta. Jos gipsinis maketas dūlėjo Kraštotyros muziejaus saugyklose ir tik prasidėjus Atgimimui atsirado vienoje iš muziejaus salių. “Jį teko restauruoti, buvo nulaužta ranka”,- sakė M.Paraščiankienė.
Mažą gipsinę “Laisvę” paversti monumentaliu miesto akcentu pasiryžęs skulptorius Stanislovas Kuzma. “Vietiniai šios srities menininkai nesutiko padidinti paminklo. Jie Laisvės aikštėje mieliau matytų savo autorinį darbą”,- kalbėjo L.Knizikevičienė. Pasak “Sekundės” pašnekovų, miesto įkūrėjo Aleksandro paminklo autorius pritaria tokiai J.Zikaro atminimo įamžinimo idėjai ir mielai imtųsi šio darbo. “Šis skulptorius turi patirties tokio pobūdžio darbe – net iš atvirukų jis gali atkurti skulptūras ir vienintelis Lietuvoje turi šiam darbui reikalingą licenciją”,- gyrė menininką L.Knizikevičienė.
“Tėviškės” klubo aktyvistai mano, jog Panevėžys vertas turėti savo “Laisvę”. “Tokia buvo Laisvės aikštės koncepcija. Dėl šios aikštės net miesto turgavietė iškelta į kitą vietą. Mes, senieji panevėžiečiai, linkę išsaugoti miesto praeitį. Aikštė taip ir liko neišbaigta. Norisi pabaigti šį darbą”,- entuziazmo nestokojo klubo nariai.
Prabilus apie materialiąją šios idėjos pusę, L.Knizikevičienė teigė, jog kol kas apie finansus nekalbėta. Ji vylėsi, jog S.Kuzma – geras Zikarų šeimos draugas – pernelyg daug už darbą neužsiprašys. “Čia – ne sostinė, ten statomi paminklai kainuoja milijonus, mums pakaks ir šimtų tūkstančių”,- įsitikinę “Tėviškės” klubo nariai. Pasak jų, jei paminklo idėjai bus pritarta, specialistai parengs išlaidų sąmatą ir tada bus galima tiksliai atsakyti, kokia “Laisvės” kaina.
Korespondentei priminus, kad jau yra laisvę simbolizuojantis paminklas, ilgai tylėjęs B.Šipelis paaiškino, kad ši skulptūra pavadinta “Laisvės daina” ir buvo skirta Kazachstano plėšiniams ir nežinia kodėl buvo priglausta mūsų mieste. Klubo nariai nemano, kad statyti paminklą tikslinga paskelbti konkursą. “Konkursai nė vieno paminklo miestui nedavė. Jie tik sukiršina menininkus”,- įsitikinę “Sekundės” pašnekovai.
Pateksime į idiotišką knygą
Skulptorius Alfrydas Pajuodis pasakė keletą priežasčių, kodėl, jo nuomone, J.Zikaro “Laisvė” negalėtų tapti miesto simboliu. “Laisvės sąvoka suprasta daugiau kaip Lietuvos išsilaisvinimo iš carinės Rusijos priespaudos akcentas. Skulptūros makete matomos šalia merginos kojų gulinčios grandinės – išsilaisvinimo iš vergovės simbolis. Sovietinė vergovė buvo daugiau ideologinė. Skulptūra estetiška, tačiau atspindi praeities dienas”,- teigė A.Pajuodis. Jo įsitikinimu, skulptoriaus J.Zikaro atminimo ženklų mieste apstu ir daugiau jo asmenybei skirtų akcentų nebereikėtų.
Nuolat keliaujantis ir dabar į Švediją išvykęs menininkas tvirtino, kad laisvę simbolizuojančios statulos – sostinių privilegija. “Kaunas buvo Lietuvos sostinė. Panevėžiečiai, pasistatę tokį paminklą, atrodytų juokingai – pernelyg didelis miesto statuso sureikšminimas ir savos – provincinės laisvės nuosavybės teisės Panevėžio svarbesnio nepadarys”,- mano A.Pajuodis.
Skulptorius juokavo, kad miestas, matyt, turi neišgydomų nevisavertiškumo kompleksų ir juos bando maskuoti tarsi grybais po lietaus dygstančiomis skulptūromis. “Miestas kompaktiškas, kur pažvelgsi, ten – skulptūra ar į ją panašus hibridas. Galėtume pretenduoti į kokią idiotišką rekordų knygą kaip daugiausia skulptūrų turintis miestas”,- sąmojo nestokojo menininkas.
Laisvė pagal J.Zikarą – falsifikatas?
Skulptorius Algimantas Vytėnas teigė, kad skulptūra, įamžinanti laisvę, miestui reikalinga, tačiau ne tokia, kokią siūlo “Tėviškės” klubo nariai. “Neįsivaizduoju, kaip iš mažyčio eskizo galima tiksliai atkurti autorinį darbą. Tai būtų tas pats, kaip pagal Žemaitės sukurtą planelį parašyti romaną ir jį priskirti Žemaitei”,- sakė A.Vytėnas. Jis įsitikinęs, jog Lietuvoje nėra skulptoriaus, kuris ryžtųsi imtis tokio atsakingo J.Zikaro “Laisvės” atkūrimo darbo. Iš korespondentės sužinojęs, kad šį sumanymą įgyvendinti sutinkąs S.Kuzma, menininkas teigė, jog jau turime šio autoriaus Aleksandrą, delnuose laikantį bažnyčią, kurios kunigaikščio valdymo laikais dar nė nebuvo.
Jo nuomone, reikėtų skelbti konkursą. Jo laimėtojas ir būtų “Laisvės” paminklo autorius. Tai, kad iki šiol rengti panašūs konkursai apčiuopiamos naudos nedavė, A.Vytėno įsitikinimu, ne juose dalyvavusių menininkų kaltė. “Kai konkursai nebus šališki, bus ir rezultatas”,- teigė menininkas.
Likimas – panevėžiečių rankose
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus dizaineris Romualdas Lukšas jau sulaukė panevėžiečių reakcijos į “Tėviškės” klubo pasiūlymą. “Savo nuomonę išsakė miesto menininkai, skambina ir pavieniai panevėžiečiai. Kokios jų mintys – neskelbsiu. Pasakyti, ką mano, gali visi miestelėnai. Kol kas pasigendu aktyvesnės miesto inteligentijos pozicijos”,- teigė dizaineris. Pasak jo, “Laisvės” tema nėra nauja – apie šios J.Zikaro skulptūros likimą buvo diskutuota ne kartą. Iš telefono skambučių R.Lukšas susidaręs nuomonę, kad tarp “Laisvės” šalininkų – vyresnio amžiaus panevėžiečiai. Dizaineris tikisi, jog savo nuomonę pareikš ir jaunoji panevėžiečių karta.
Miesto meras Vitas Matuzas, “Laisvės” likimą patikėjęs panevėžiečiams, tvirtino savo poziciją šiuo klausimu išsakys tik kai sužinos miestelėnų nuomonę. “Tegul sprendžia panevėžiečiai”,- sakė miesto vadovas. Jis nemano, kad Panevėžiui per daug monumentaliojo meno kūrinių. “Vakarų Europos miestuose ir Amerikoje jų dar daugiau. Skulptūros ir paminklai tik gražina miestą”,- įsitikinęs V.Matuzas. J.Zikaro “Laisvė” – ne vienintelis mieste planuojamas statyti paminklas. Mero rūpestis – Juozo Miltinio atminimo įamžinimas. “Būtent J.Miltinis išgarsino Panevėžį pasaulyje. Todėl artėjančiam jo jubiliejui būtina pagalvoti apie šiai iškiliai asmenybei skirtą paminklą”,- teigė miesto meras. Jis nelinkęs pamiršti ir paminklo kunigaikščiui Mindaugui idėjos. “Visi meno kūriniai turi išliekamąją vertę, todėl nemanau, kad jų Panevėžiui gali būti per daug”,- įsitikinęs V.Matuzas.
Turim sočiai
“Turim sočiai paminklų ir visokių atseit meniškų skulptūrų. Pilna Senvagė pristatyta – kiekvienas gali išsirinkti pagal savo skonį”,- sakė Laisvės aikštėje “Sekundės” kalbinta panevėžietė Edita. Jos nuomone, beveik prieš šimtmetį sukurta “Laisvė” nebeatitinka nūdienos laisvės sąvokos. Turime Aleksandrą, aikštėje pilna instaliacijų iš akmenų ir, pasak ponios Editos, įsprausti dar vieną meno kūrinį nėra reikalo.
“Reikia. J.Zikaras – mūsų istorija. 10 litų “Laisvei” aukočiau iš karto nė nemąstydamas”,- užtikrino panevėžietis Rimas Nečionis.
“Būtinai. Neturime savo “Laisvės”. Nėra mieste padoraus paminklo”,- įsitikinęs panevėžietis pensininkas Adolfas Petraitis.
Miesto internetiniame tinklalapyje paskelbtoje apklausoje 62 proc. joje dalyvavusių panevėžiečių pritaria J.Zikaro “Laisvės” statymo pagrindinėje miesto aikštėje idėjai. 27 proc. miestelėnų mano, kad tokio paminklo miestui nereikia. 11 proc. apklausos dalyvių dar neapsisprendė. Apklausa ir diskusijos šia tema tik įsibėgėja. O “Tėviškės” klubo nariai tikina jau sulaukiantys pasiūlymų aukoti “Laisvei”. Dar kartą išbandomas panevėžiečių patriotizmas – ar pritars miesto bendruomenė “Tėviškės” klubo iniciatyvai, parodys laikas.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
