Nors Kalėdos turi senąsias šventimo tradicijas, tačiau tam tikri dalykai santykinai neseni.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininko Donato Pilkausko teigimu, tarpukariu Kūčios nebuvo šventinė diena.
Per Kūčias – į darbą
1925 metais priimtame Švenčių įstatyme šventinėmis dienomis buvo pripažintos tik abi Kalėdų dienos ir Naujieji Metai.
„Kūčios tuo laiku buvo nešventinė diena, tačiau per ją valstybės ir savivaldybių įstaigose nedirbta. Kiek žinoma, kitose darbovietėse Kūčių dieną Lietuvoje buvo dirbama iki pietų“, – pasakoja istorikas.
Kūčios ne darbo diena tapo jau tik šiais laikais – nuo 2011-ųjų.
O pirmoji Kalėdų diena Lietuvoje buvo skirta ramybei, susikaupimui, buvimui su šeima.
„Nei eiti į svečius, nei jų sulaukti savo namuose nebuvo įprasta“, – sako D. Pilkauskas.
Užtat antrąją Kalėdų dieną prasidėdavo linksmybės.
Vieni kitus lankydavo giminės ir kaimynai, sėsdavosi prie gausaus vaišių stalo. Paprastai Kalėdoms buvo kepama ir daug saldžių kepinių, ant tarpukario panevėžiečių kalėdinio stalo netrūko ir sočių mėsos patiekalų.
Šventę užbaigdavo sugiedodami himną
Dabar įprasta, kad įmonės kalėdines akimirkas dovanoja ir savo darbuotojų vaikams. Tokia tradicija taip pat prigijo tarpukariu.
Panevėžyje įvairios pramonės įmonės savo darbuotojų vaikams pradėjo organizuoti vadinamąsias kalėdinių eglučių šventes.
Mokyklose taip pat vykdavo vaidinimai, o svarbiausiu akcentu tapo dovanų dalijimas.
D. Pilkausko teigimu, lėšos joms paprastai buvo renkamos labdaros būdu. Kalėdinė vaikų šventė buvo baigiama patriotiškai – himno giedojimu.
Kalėdinės eglutės išpopuliarėjo ir kariniuose daliniuose, tarp jų ir Pajuostyje stovėjusiame 4 pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulke, Skaistakalnyje tuo metu dislokuotame artilerijos pulke.
Įvairius kaukių balius, šventinius, labdaros renginius tarpukariu organizuodavo daugybė miesto įstaigų, įmonių, organizacijų. Itin stipri tuo metu buvo Šaulių sąjunga, šalyje vienijusi dešimtis tūkstančių narių.
Gerumo laikas
Pasak D. Pilkausko, laikui bėgant šventė įgavo kiek kitokias formas.
Pasaulyje įsisukus ekonominei krizei, Lietuvoje irgi raginta sumažinti išlaidas kalėdinėms dovanoms ir linksmybėms, verčiau paremti neturtinguosius. Pavyzdžiui, 1924 metais Kalinių globos draugija prašė aukoti kaliniams ir kartu su mamomis kalinėmis įkalinimo įstaigose gyvenantiems vaikams.
Taip pamažu gimė tradicija Kalėdų proga aukoti.
1925 metais „Panevėžio balse“ rašyta, kad vietoje šventinių vizitų miesto burmistras Tadas Chodakauskas Panevėžio kalinių globos draugijai paaukojo 10 litų, tą patį darė ir kitais metais. 1927 metais vietoje šventinių vizitų pinigų kaliniams skyrė ir žymus visuomenės veikėjas Jonas Moigis, teisininkas Zigmas Rusteika aukojo našlaičių prieglaudai.
Panevėžyje krizės nepajuto
Visgi kalėdinių linksmybių Panevėžyje visais laikais nestigo.
Pasak D. Pilkausko, 1932 metais Kaune leisto bulvarinio savaitraščio „Sekmadienis“ korespondentas, pasirašęs slapyvardžiu „Kovbojus“, apie Kalėdas mūsų mieste rašė, kad Panevėžys šventė triukšmingiau nei ankstesniais metais.
„Eilė protokolų už muštynes ir triukšmą, pradedant Kūčiomis ir baigiant antra Kalėdų diena, šiemet užfiksuota policijoj. Senuosius metus palydėt ir naujuosius sutikt labai triukšmingai rengiasi Panevėžio prekybininkai. Ta proga ruošiamas ir prašmatnus kaukių balius. Bendrai metų pabaigoje nebuvo žymu, kad Panevėžį slėgtų sunki krizio našta“, – rašė to meto laikraštis (kalba netaisyta).
Šėlionių finalas pusnynuose
O 1931 metais laikraštyje „Panevėžio balsas“ rašyta, kad iš vakarėlių kelionė namo kai kuriems panevėžiečiams baigėsi pusnyse.
„Kai kurie vežikai, matyt, įsismaginę, taip smarkiai vežiojo piliečius, kad ne vienam teko atsidurti ant balto sniego. Teko matyti tokių pasivertimų, ypač skersgatviuose. Stebėtina, kad ir tvarkdariai nesudraudę tokių „šumytojų“, – piktintasi tuomet.
O per 1933-iųjų Kalėdas Panevėžyje buvo gausu girtų.
„Kiekvienoje gatvėje, kiekvienam žingsny girtų matėsi iki sočiai. Nestebėtina, kad Kūčių dieną Laisvės aikštėje prie valstybinės parduotuvės iš „očerio“ stovėjo tiek žmonių, jog beveik judėjimas buvo sustabdytas. Matyt krizis ir valstybinės papiginimas „pamačijo“, – rašė vietos spauda.
Naujųjų pasirinkimas: su fokstrotais ar bažnyčioje
1925 metais antrąją Kalėdų dieną Respublikos gatvėje atidarytas kino teatras „Pasaulis“.
Ta proga parodytas specialiai Kalėdoms skirtas filmas „Naktis pragare“.
Tarpukariu į kai kuriuos kalėdinius vakarėlius Panevėžyje buvo įmanoma patekti tik su kvietimais.
Ano meto spaudoje nemažai ir užuominų, kaip panevėžiečiai sutikdavo Naujuosius.
Pavyzdžiui, 1931 metais buvo surengtas „Dainos“ draugijos „šeiminiškas vakaras kino „Sirenos“ salėje su „Pilzenų“, „džimi“, „bublički“, fokstrotais… iki 4 valandos“.
Tačiau vyravo ir paprotys netgi Naujuosius pasitikti bažnyčioje.
Į katedrą susirinkę panevėžiečiai 1931-uosius sutiko „prie įstatyto švenčiausiojo Sakramento, giedant kunigams ir Katedros chorui padėkos himną „Te Deum“.
Darbymetis prekybininkams
Įkyrios kalėdinės reklamos buvo apstu ir tarpukariu.
Prekybininkai visais laikais įvairiai viliojo klientus.
„Jei nori gauti gerą svorį ir geras prekes, tai eik į kolonialių prekių parduotuvę „Milda“ Respublikos g. 61. Čia viskas pardavinėjama tvirtomis pigiausiomis kainomis ir maloniai patarnaujama. Nuolatiniams pirkėjams Kalėdoms bus išdalinta nuo įpirkimo gražios dovanos“, – skelbta 1924 metais.
Apie prieššventinį išpardavimą miesto spaudoje skelbė ir kitos parduotuvės.
„Skubėkite. Tiktai Kalėdų šventėms pigiai parsiduoda: džiovinti grybai, baravykai, karališkos silkės, tikras medus, aguonos ir viskas, kas tikrai yra reikalinga krautuvėje P. Rutkausko Vasario 16 g. 14“, – viliota 1925 metais.
O „Birutės“ bendrovė tarpukariu viliojo užsukti į saldainių ir šokolado fabriko skyrių Vasario 16-osios gatvėje, kur laukė didelis pasirinkimas „šokoladinių kalėdinių senelių, moderniškiausių bombonerkų, skaniausių, sveikiausių saldainių, gražiausių eglučių papuošalų“.
Siūlyta neatsilikti nuo pasaulio naujienų bei Lietuvos Philips akcinės bendrovės parduotuvėje Panevėžyje už 465 litus įsigyti radijo imtuvą.
Sveikinimai laikraštyje
Ne vienas prekybininkas Panevėžio laikraščio puslapiuose Kalėdų proga taip pat ir dėkojo klientams arba panevėžiečiai sveikino vieni kitus.
„Kalėdų švenčių proga širdingai sveikinu savo Gerb. Klijentus ir kartu reiškiu gilią padėką už uolų rėmimą manosios prekybos, ypatingai dabartiniu mano studijų užsieny laiku. Tegul šis pilnas pasitikėjimas ir uolumas bendrai gerovei bus ir 1932 metais, kurių čia Jums geriausių ir laimingiausių linkiu. J. Barisas Technikos kontora Respublikos g. 32“, – rašyta Panevėžio spaudoje.
O daktaras Antanas Didžiulis su žmona 1926 metais laikraščio puslapiuose šitaip pasveikino pažįstamus: „Negalėdami dėlei susidėjusių aplinkybių šiais metais asmeniškai pasveikinti, sveikiname visus pažystamus ir linkime linksmų ir laimingų Naujųjų metų.“
Kareivių vardu panevėžiečiams dėkojo ir 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko vadas. Jo padėka buvo skirta už Kūčių dovanas kareiviams, tą vakarą saugojusiems „valstybės turtą ir piliečių ramumą“.
Taip pat dėkota privatiems asmenims už lėšas eglutei įrengti, saldainiams, šokoladui ir kitoms eglutės puošmenoms įsigyti, o viena prekybininkė laikraštyje sulaukė pirkėjo padėkos už padarytą nuolaidą visa tai perkant.
