Reikalingų daiktų nebūtina pirkti. Jų galima nesunkiai gauti veltui.
Panevėžyje maždaug prieš mėnesį atidaryta pirmoji daiktų mainymosi stotelė jau sulaukė nemažo susidomėjimo. Vieniems tai galimybė balkonus, rūsius ir lentynas atlaisvinti nuo pabodusių, bet dar gerų daiktų, kitiems – nemokamai gauti ilgai svajotą dviratį ar buityje reikalingų dalykų.
Į Kėdainių gatvėje veikiančią stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę panevėžiečiai gabena ne tik atliekas.
Atskirame erdviame pastate įrengta stotelė ir daiktams, kurie dar gali kam nors praversti.
Čia dirbantis Gintaras Glebavičius svarsto, kad tokios aikštelės miestui jau seniai reikėjo. Anot jo, ir anksčiau žmonės atveždavo išmesti dar gerų daiktų: dviračių, rogučių, žaislų, baldų, tačiau nebūdavo kur jų laikyti. Dabar daiktus, kurie dar gali gyventi antrą gyvenimą, galima palikti mainymosi stotelėje ir joje pasirinkti, ką gero palikę kiti.
Šeimų mainytuvės
Daiktų keitimosi stotelė tuščia nebūna. Daugiausia į ją atvežama vaikiško transporto – vežimėlių kūdikiams ir vaikams, automobilio kėdučių, dviratukų, paspirtukų, įvairių pasispiriamų mašinėlių. Beveik visi – dar tikrai neblogos būklės, tik sėsk ir važiuok. Gali reikėti nebent paveržti stabdžius ar prisipūsti padangas.
„Dažniausiai ko nors atiduoti atveža jaunos šeimos. Vaikai auga labai greitai, nespėja sudėvėti daiktų. O ima dažniau vyresnio amžiaus žmonės, pavyzdžiui, iš užsienio trumpam atvyksta anūkai, kad nereikėtų labai išlaidauti, o anūkai turėtų veiklos, dviratukų ar žaislų seneliai ieško pas mus“, – pasakojo G. Glebavičius.
Būta ir tokių atvejų, kai šeima atveža vieną dviratuką ar paspirtuką, o išsiveža kitą.
„Kartą atvažiavo šeima su keturiais mažais vaikais – jie atvežė išaugtos ar pabodusios „technikos“, o čia išsirinko kitus ratus. Tokiomis mainytuvėmis buvo patenkinti ir tėvai, ir vaikai, gavę naują daiktą“, – šypsosi pašnekovas.
Pirmiausia išgraibstomi indai
Į stotelę atvežti ir pirmieji baldai – dar išvaizdžiai atrodantis rašomasis stalas ir tachta vaikų kambariui, žurnalų staliukas. Taip pat minkštųjų baldų komplektas. Seni, bet kūrybingose rankose atgyti galintys foteliukai jau rezervuoti.
„Jeigu reikia vintažinio daikto, čia tikrai galima rasti. Perdažyti ar kitaip atnaujinti dar tarnaus ne vieną dešimtmetį. Kas turi ranką, tikrai gali prikelti antram gyvenimui“, – pažymi G. Glebavičius.
Net muzikinis centras čia rado vietą, taip pat įvairūs šviestuvai.
Kaip teigė aikštelės darbuotojas, pagal taisykles jie negali patikrinti, ar elektronikos prietaisai veikia, tad tenka pasitikėti juos atvežusiais.
Stotelėje galima rasti tokių reikalingų daiktų kaip lazdos ar vaikštynės neįgaliesiems.
Tačiau neabejotinai patys paklausiausi daiktai – indai ir virtuvės reikmenys. Nors jų atvežama daugiausia, bet ir į kitus namus iškeliauja tiek pat. Dalis indų – sovietmečio palikimas, kiti ne tokie ir seni.
„Indai tikrai neužsibūna, tik atveža, papildo mūsų lentynas ir vėl iškeliauja į naujus namus. Jau praktiškai dvi lentynos iššluotos. Matome, kad žmonės atveža beveik naujų, gerai išsilaikiusių servizų ar indų, kuriems gauti reikėjo surinkti nemažai lipdukų. Sunku suvokti, kiek reikėjo išleisti pinigų, kad būtų galima surinkti visą stiklinių kolekciją“, – rodydamas į ne taip seniai atvežtą rinkinį pasakoja G. Glebavičius.
Saugosi perpardavinėtojų
Aikštelės darbuotojas atkreipė dėmesį, kad baldų, indų, kitų apyvokos daiktų labiausiai ieško tuščiuose nuomojamuose būstuose apsigyvenusieji ar į sodus, sodybas nenorintys investuoti tautiečiai.
Dalis čia besirenkančiųjų išties negali įsigyti vieno ar kito daikto, tačiau nemažai tokių, kuriuos čia atveda tvarumo idėjos.
„Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kartais perkame daiktus net nesusimąstydami, ar mums jų iš tiesų reikia. Tokios stotelės – proga išmokti dalintis“, – mano G. Glebavičius.
Siekiant apsisaugoti nuo kolekcininkų ar nesąžiningų žmonių, kurie nemokamai gautą turtą vėliau tiesiog perpardavinėtų, visi į „Keiskis“ stotelę atkeliavę daiktai registruojami. Ir neleidžiama viską šluoti nuo lentynų.
„Tikrai būtų nesąžininga, jeigu gerų žmonių atvežti daiktai vėliau būtų perparduodami, todėl kiekvieną daiktą registruojame ir sunumeruojame. Net knygas leisime pasiimti tik po kelias, nebent žmonės norėtų mainytis ir paliktų savo jau perskaitytas. Labai tikimės, kad panevėžiečiai bus sąmoningi ir „Keiskis“ stotelė prisidės prie kitokių mūsų įpročių formavimosi“, – sako G. Glebavičius.
Kituose Lietuvos miestuose tokiose daiktų mainymosi stotelėse galima rasti ir drabužių, avalynės. Panevėžyje kol kas tekstilės gaminiai nepriimami, mat nėra galimybių jų dezinfekuoti.
Stotelių daugės
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys mano, kad panevėžiečiams dar prireiks laiko priprasti prie šios naujovės. Kituose miestuose tokia socialinė iniciatyva išties pasiteisino.
„Tikrai namuose turime įvairių nebereikalingų daiktų, bet nekyla ranka jų išmesti, atrodo, juk geras, gal dar prisireiks. O tokia stotelė – vieta jiems suteikti kitą gyvenimą. Panevėžiečiai raginami ne tik duoti ar imti, bet ir mainytis“, – teigė G. Ulys.
Kėdainių gatvėje esanti daiktų mainymosi stotelė yra pati didžiausia. Panaši, bet gerokai kuklesnė, veikia ir Savitiškio gatvės didžiųjų atliekų aikštelėje.
Ateityje planuojama rekonstruoti ir Senamiesčio gatvės atliekų aikštelę, kur irgi numatyta vieta tokioms mainytuvėms.
