Nors praėjusiais metais nė vienas miesto fotografas „Auksinio kadro“ apdovanojimo nepelnė, tačiau net trijų panevėžiečių darbai pateko į po Lietuvą keliaujančią spaudos fotografijų parodą.
Jau penkioliktą kartą pernai vykusiame nacionaliniame konkurse „Lietuvos spaudos fotografija 2016“ dalyvavo 103 fotografai, iš jų konkurso organizatoriai sulaukė daugiau nei 4 tūkst. nuotraukų. Tik dalis jų pateko į kilnojamąją spaudos fotografijų parodą, tačiau panevėžiečių kadrai neliko nepastebėti. Tarp atrinktųjų – Tomo Stasevičiaus, Valentino Pečinino ir net du Andriaus Repšio darbai.
„Aš, kaip fotografas, vos įvažiavęs į Panevėžį pajuntu fotografijos dvasią. Čia visuomet jaučiu gerą vidinį kolegų alsavimą“, – sakė konkursą organizuojančio Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis.
Geriausių kadrų paroda Panevėžio neaplenkia nuo pat konkurso organizavimo pradžios.
„Ta graži tradicija metų pradžioje parodai atkeliauti į Panevėžį egzistuoja jau senokai. Pasibaigus konkursui, parodoje lieka apie 100–110 pavienių fotografijų ir 4–5 jų serijos, todėl labai įdomu pamatyti, kaip tos nuotraukos sugula skirtingose erdvėse“, – tvirtino J. Staselis.
Jis atskleidė, kad iš 40-ies konkursui pateikiamų darbų tik vienas patenka į spaudos fotografijų parodą. Taigi konkurencija tarp fotožurnalistų yra tikrai nemenka ir kasmet ji vis didėja.
Pirmasis „Auksinio kadro“ apdovanojimas fotografams neretai tampa pripažinimo ženklu pačiam sau. Taip nutiko tapusiam sporto temos nugalėtoju panevėžiečiui T. Stasevičiui. O fotografai A. Repšys ir V. Pečininas turi ne po vieną „Auksinio kadro“ apdovanojimą.
Nemažai metų konkurse dalyvaujantis A. Repšys prisipažino, kad tai daro skatinamas sportinio intereso.
„Negaliu pasakyti, kad visuomet atrenkamos pačios geriausios mano nuotraukos, nes daug kas priklauso nuo komisijos, todėl sėkmės faktorius čia taip pat svarbus. Kai tavo nuotraukos nelieka nepastebėtos, būna malonu. Tai įvertinimas, įrodantis, kad buvo dirbama ne veltui“, – kalbėjo fotomenininkas.
A. Repšys pabrėžė, kad dažniausiai komisijos pastebimi tie kadrai, kuriuose pamatyti jo asmeninis santykis su tam tikrais įvykiais.
Pirmajame konkurse „Auksinio kadro“ apdovanojimai teikiami dar nebuvo, tačiau A. Repšys jau tuomet tapo sporto temos nugalėtoju. Panevėžiečiai fotografai pagal „Auksinių kadrų“ apdovanojimų gausą išlieka antri, daugiau jų yra gavę vilniečiai.
Fiksavo pabėgėlių gyvenimą
Praėjusiais metais „Auksinio kadro“ apdovanojimą pelnė daugelį metų fotožurnalistu dirbančio Vidmanto Balkūno nuotraukų ciklas, kuriame užfiksuotas migrantų kelias į Europą.
V. Balkūnas kartu su jais keliavo nuo Sirijos iki pačios Vokietijos 2015 metų rudenį ir užtruko beveik mėnesį. Fiksuodamas šią istoriją fotožurnalistas įveikė apie 10 tūkst. kilometrų ir aplankė aštuonias šalis.
„Fiksavau jų kelionės pradžią, kaip Turkijoje kontrabandininkai juos plukdo per jūrą, kaip Graikijoje pasitinka savanoriai, kaip jie nelegaliai kerta Serbijos sieną, gyvena Austrijos stovykloje ir galų gale pasiekia išsvajotąją Vokietiją“, – kalbėjo V. Balkūnas.
Fotografas neslepia, kad jam pačiam tai buvo įsimintinas laikotarpis. Kol visi spėliojo, kas tie pabėgėliai, vyras su jais turėjo galimybę bendrauti ir susidarė savo nuomonę.
V. Balkūnas patvirtina, kad pirmieji laimėjimai fotografams būna išties svarbūs. Jų visi itin trokšta ir siekia visomis išgalėmis.
„Prisipažinsiu, net nežinau, kiek mano kadrų yra tapę auksiniais. Manau, kad kokie šeši, – sakė fotografas. – Pirmosios pergalės man buvo labai svarbios, nes jos suteikė pasitikėjimo savo jėgomis. O kadrui tapus auksiniu pirmą, antrą, trečią kartą – nurimsti: supranti, kad nesi pats prasčiausias, ir toliau eini savo vaga.“
V. Balkūnas sako, kad su metais įgavęs pasitikėjimo, todėl nebejaučia stipraus poreikio kam nors įrodinėti savo vertės. Nors meluotų, jei sakytų, jog „Auksinio kadro“ apdovanojimas jam visiškai nesvarbus.
Neramus fotožurnalisto gyvenimas
V. Balkūnas džiaugiasi, kad pastaraisiais metais Lietuvos spaudos fotografai išsiveržia iš savo kiemo ir vis dažniau pradeda fiksuoti svarbius įvykius kitose šalyse. V. Balkūnas įsitikinęs, kad fotožurnalistu kiekvienas būti negali, nes tam reikia turėti ypatingą gyvenimo ir žmogaus pajautimą.
„Nuspausti mygtuką gali bet kas, tačiau norint nors kiek geresnio kadro būtina, kad herojus tave prisileistų: nuo benamio iki prezidentės ir profesoriaus filosofo“, – tikino „Auksinio kadro“ laimėtojas.
Jis neslepia, kad ramybės tikro fotožurnalisto gyvenime niekuomet nebus. Prie to prisideda neplanuojamas darbo grafikas, ne visuomet garantuotas atlygis ir bemiegės naktys.
„Kasdien matomo skausmo, nevilties, skurdo, pompastikos, snobizmo yra per akis… Tačiau susipažįsti su daugybe žmonių, sužinai įvairiausių istorijų, pamatai skirtingų gyvenimo pusių, tampi ne toks kategoriškas ir… labai pamilsti savo gyvenimą“, – atvirai kalbėjo fotožurnalistas.
