Aukštaitijos sostinėje nekilnojamojo turto rinka verda – skelbimai apie parduodamus butus greitai dingsta, priemiesčiai plečiasi, o anksčiau prestižiniu laikytas Rožyno kvartalas praranda populiarumą.
Praėjusiais metais Panevėžio mieste bei rajone butų, namų ir sklypų parduota daugiau nei 2024-aisiais, o kai kurios priemiestinės gyvenvietės tapo tikru statybų centru.
Tačiau šių metų pradžioje pastebimai sumažėjo butų pasiūla, o tai kursto spėjimus, kad pardavėjai lūkuriuoja tikėdamiesi dar didesnių kainų.
Pirkimo bumas
„Apskritai praėjusiais metais nekilnojamojo turto rinka buvo aktyvi visoje šalyje, o šį aktyvumą skatino palanki skolinimosi aplinka ir geri gyventojų lūkesčiai. Šiais metais bus įdomu stebėti, kaip NT sandoriams atsilieps mokestiniai pakeitimai ir tai, kokia dalis gyventojų iš antrosios pensijų pakopos atsiimtas lėšas nuspręs skirti būstui įsigyti“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
2025-aisiais visoje Lietuvoje įregistruota 22,6 proc. daugiau butų pardavimų nei prieš metus. Panevėžyje augimas kiek mažesnis – 19,8 proc., čia parduota apie 1,1 tūkst. butų.
Pagal augimo tempą Panevėžys aplenkė Kauną (13,9 proc.) ir Klaipėdą (16,6 proc.), tačiau nusileido Šiauliams (22,3 proc.) ir Vilniui, kur butų pardavimai šoktelėjo daugiau nei 29 proc.
Vis dėlto skaičiuojant ne procentais, o butais, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje jų parduota keliais tūkstančiais daugiau nei Panevėžyje.
O Panevėžio rajone fiksuotas dar didesnis procentinis augimas – pernai rajone parduota net 30 proc. butų daugiau nei 2024-aisiais, nors iš tiesų naujų šeimininkų sulaukė vos 150 butų.
Daugiau parduota ir individualių gyvenamųjų namų.
Panevėžio mieste pernai parduoti 237 namai – tai 29 proc. daugiau nei 2024-aisiais, o rajone – 308 namai, arba 23 proc. daugiau nei 2024-aisiais.
Daugiau sandorių fiksuota ir žemės sklypų rinkoje.
Panevėžyje parduoti 589 sklypai – 25 proc. daugiau nei prieš metus, o Panevėžio rajone sudaryta beveik 1,8 tūkst. sandorių, tai yra 7 proc. daugiau nei 2024 metais.
Į šiuos skaičius įeina ne tik namų valda, bet ir komercinės, žemės ūkio, miškų ir kitokios paskirties žemė.
Plečiasi priemiesčiai
Kad Panevėžio mieste ir rajone stebimas statybų augimas, rodo ir vietos savivaldybių duomenys.
Pernai Aukštaitijos sostinėje išduoti 163 statybos leidimai, o 2024 metais – 159.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio teigimu, Panevėžyje kyla ne tik gamybiniai ar komerciniai objektai – juda ir gyvenamųjų namų statyba.
Panevėžio rajone pernai išduoti 198 statybos leidimai, o tai yra devyniais daugiau nei 2024-aisiais.
Daugiau nei pusė – gyvenamųjų namų statybai. Šių metų pradžia taip pat rodo aktyvumą – iki sausio 9 dienos rajono Savivaldybė jau spėjo išduoti 12 statybos leidimų, iš jų net 10 – gyvenamiesiems namams.
Rajono Architektūros skyriaus vedėjo Donato Malinausko teigimu, itin plečiasi priemiestinės gyvenamosios teritorijos, pastaruoju metu prašoma leidimų ir vėjo elektrinėms.
Intensyviausiai rajone statomasi priemiestinėse gyvenvietėse – Vyčiuose, Molainiuose, Vaivaduose, Staniūnuose, Berčiūnuose, Dembavoje.
„Negalime skųstis – priemiesčiai tikrai plečiasi. Daug rengiama detaliųjų planų, ypač Vyčiuose, kur žemės ūkio paskirtis keičiama į gyvenamąją“, – tvirtina ir rajono Savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Stanislovas Stanulionis.
Visgi, anot jo, per metus apie 10–20 leidimų išduodama statyti ar rekonstruoti namus ir toliau nuo miesto.
Gali būti, kad pardavėjai užtraukė stabdį
„Pagrindinis klausimas – kas iš tiesų išjudino nekilnojamojo turto rinką. Tiksliai pasakyti, kodėl taip nutiko, sunku. Bet akivaizdu, kad kažkas pasikeitė – kainos kyla, tai faktas“, – sako „Capital Panevėžys“ biuro vadovas Vitalijus Lialis.
Jo teigimu, šiuo metu skelbimų portaluose pastebimai sumažėjusi butų pasiūla.
Kodėl Aukštaitijos sostinėje staiga gerokai sumenko parduodamų butų pasirinkimas, V. Lialis mato dvi priežastis.
Viena jų – rinkoje daug pirkėjų, todėl skelbimų portaluose ilgai neužsibūna patrauklesni butai geresniuose aukštuose ir už prieinamesnę kainą. Kita priežastis gali būti ta, kad paklausa liko panaši, tačiau pardavėjai butų siūlo mažiau.
„Gali būti, kad potencialūs butų pardavėjai tiesiog užtraukė rankinį stabdį ir laukia – tik patys gal nebežino ko“, – svarsto biuro vadovas.
Konkurencija tarp pirkėjų
Pasak V. Lialio, šiuo metu panevėžiečiai labiausiai ieško vieno kambario butų, kiek mažesnė paklausa – dviejų kambarių, dar rečiau – trijų.
Populiariausi rajonai driekiasi nuo Tulpių kvartalo Šiaulių kryptimi.
„Tai – klasika. Ten žmonės gimę, užaugę, pripratę prie tos aplinkos“, – paaiškina V. Lialis ir pabrėžia, kad tendencija rinktis jau pažįstamas vietas būdinga visai Lietuvai.
Butai perkami ne tik nuolat gyventi, bet ir nuomai ar suremontavus juos perparduoti. Tiesa, pastarasis variantas, anot jo, šiandien jau gerokai sudėtingesnis – būsto kainos Panevėžyje išaugusios, tad už itin žemą kainą tinkamo varianto beveik neįmanoma rasti.
„Visa tai ir kaitina tą rinkos katilą“, – tvirtina jis.
V. Lialio teigimu, rinkoje tarpusavyje konkuruoja visos šios pirkėjų grupės – ir tie, kurie ieško būsto sau, ir investuotojai.
„Derėtis darosi vis sunkiau, nes jauti: kol derėsiesi, rytoj to buto jau gali ir nebebūti“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Tačiau jis sako matantis ir savotišką paradoksą: Panevėžyje pardavimui skirtų butų mažai, bet daug nuomos skelbimų.
V. Lialis neatmeta, kad ateityje situacija gali keistis. Jo nuomone, galbūt dalis žmonių dar iki galo neįvertino NT mokesčio įtakos, o gavę pranešimus apie mokėtiną sumą nuspręs, kad nuomoti nebeapsimoka. Taip pat tikėtina, kad parduoti būstą ryšis ir tie, kurie šiuo metu turi tuščius butus.
Butų kainos šovė aukštyn
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas taip pat mano, kad šiemet NT rinkai tam tikros įtakos gali turėti pensijų reforma, tačiau didelio jos poveikio nesitiki.
Visgi, svarsto pašnekovas, labiau nei realūs pinigai rinką gali paveikti pardavėjų lūkesčiai, kurie jau dabar stumia kainas į viršų.
„Visi kalba, kad galimybė atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos pajudins NT rinką. Gali būti, bet vargu ar poveikis bus didelis – ne tokios sumos bus atsiimamos“, – mano R. Paulauskas.
Pensijų fonde net ir sukaupus, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, bus atgaunama tik dalis šių pinigų, todėl vien jų būstui įsigyti nepakaks.
Geriausiu atveju tai galėtų tapti priedu prie pradinio įnašo tiems, kurie jau turi santaupų ir rengiasi imti paskolą.
Pasak R. Paulausko, Panevėžyje butų kainos kasmet kyla maždaug 8–10 procentų. Kadangi naujos statybos būstų mieste nėra daug, rinkoje dominuoja senos statybos butai.
„Dažniausiai ieškoma 2–3 kambarių butų gerame aukšte, nors pastaruoju metu pasitaiko ir tokių, kurie sąmoningai renkasi pirmą aukštą, pavyzdžiui, senyvo amžiaus tėvams ar seneliams“, – tvirtina pašnekovas.
Atsigavus nuomos rinkai, dalis butų perkami kaip investicija. Tokie sandoriai, pasak R. Paulausko, sudaro apie 20 proc. visų pirkimų.
R. Paulauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad butų pasiūla Panevėžyje pastebimai sumažėjusi.
Anksčiau skelbimų portaluose kasdien buvo galima rasti apie 200 parduodamų butų, dabar jų belikę maždaug 100.
O geras butas miesto centre, anot pašnekovo, neretai kainuoja daugiau nei namas priemiestyje.
Rožynas praranda populiarumą
Šiuo metu Panevėžyje ir aplink jį dažniausiai ieškoma iki 150 kvadratinių metrų namų, tačiau nemažai pastatyta ir sėkmingai parduota ir iki 100 kv. m.
Rasti parduodamą namą miesto centrinėje dalyje sudėtinga ir brangu.
Pasak R. Paulausko, dabar labiausiai vystosi Stetiškių, Staniūnų, Vaivadų ir kitos miesto bei priemiesčių teritorijos.
O Rožyno mikrorajonas turi savo specifiką – tai nebėra prestižinis, kaip kadaise manyta, ir populiarus kvartalas.
„Rožyne namai nėra brangūs, nes dažnai dideli, bet stovi mažuose sklypuose, arti vienas kito. Dėl to šis kvartalas šiandien nėra itin populiarus“, – tvirtina R. Paulauskas.
Jo teigimu, net už gerai įrengtą, didelį – apie 400 kv. m – namą Rožyne kartais sunku gauti ir 150 tūkst. eurų.
