Panevėžyje pastarosiomis dienomis vos išėjus į lauką kvapą gniaužia teršalų dvokas.
Nusistovėjus šaltiems, gana ramiems orams ir daugiau kūrenant, mieste gerokai išaugo oro tarša kietosiomis dalelėmis.
Viršijo leistiną normą
Panevėžyje pirmadienį kietųjų dalelių kiekis ore pirmą kartą šiais metais viršijo nustatytą leistiną ribą.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, tądien vidutinė paros kietųjų dalelių (KD10) koncentracija mieste siekė 51,71 mikrogramo kubiniame metre, o leistina norma yra 50. Antradienį ryte ji buvo šiek tiek mažesnė nei 50 mikrogramų, tačiau jau po kelių valandų pradėjo kilti.
Trečiadienio rytą Panevėžyje oro tarša vėl šiek tiek sumažėjo ir nebeviršijo leistinų 50 mg.
Vis dėlto, įspėja specialistai, didelė tikimybė, kad oro tarša Aukštaitijos sostinėje vėl peržengs leistiną ribą.
„Pagal meteorologines sąlygas matome, kad teršalams sklaidytis oras labai nepalankus: vėjas silpnas, temperatūra žema. Degimo produktais, kurie išmetami į orą šildant patalpas, ir kvėpuojame “, – sako agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė
Panevėžiečiai gali guostis nors tuo, kad jų mieste situacija nėra pati prasčiausia.
Pirmadienį Šiauliuose, Jonavoje kietųjų dalelių koncentracija viršijo net 70 mikrogramų kubiniame metre.
Toliau nuo centro – dar daugiau teršalų
Panevėžyje oro kokybės matavimo stotelė įrengta pačiame centre, netoli Sirupio gatvės.
V. Bimbaitės teigimu, tikėtina, kad kituose mikrorajonuose, kur vyrauja individualūs namai, daugiau kūrenama kietuoju kuru, kietųjų dalelių koncentracija ore gali būti dar didesnė nei išmatuojama centre.
Kad teršalai išsisklaidytų, reikia vėjo arba kritulių – bent sniego.
Pasak V. Bimbaitės, pernai sausis buvo drėgnas ir šiltas, tad nė viename mieste nebuvo fiksuota padidėjusi tarša kietosiomis dalelėmis.
Panevėžyje pernai per visus metus būta vos dešimt dienų, kai oro tarša viršijo normą.
Pavojinga sveikatai
Panevėžio poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė įspėja: oro tarša turi didelės įtakos sveikatai.
„Reikia auklėti, kalbėti, jog žmonės šildymui naudotų kuo mažiau taršias priemones, kad būtų kuo daugiau saulės ir vėjo energetikos. Nėra kalbos, kad ta žalioji programa mums labai aktuali“, – sako medikė.
Didesnės kietosios dalelės paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį.
Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemų ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas.
Jiems rekomenduojama lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių – judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas.
Jei neišvengiamai reikia ilgą laiką būti užterštose vietose, rekomenduojama dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones.
Baudos – net iki 3000 eurų
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras perspėja, kad draudžiama kūrenti plastiką, maisto pakuotes, putplasčio produktus, apdorotos medienos gaminius ir panašiai, nes degdami jie išskiria į aplinką kenksmingas medžiagas.
Pavyzdžiui, deginant plastikines pakuotes, į aplinką išsiskirianti hidrochloridinė rūgštis dirgina akis, odą ir kvėpavimo takus, o ilgalaikis poveikis gali netgi sukelti plaučių edemą. Išsiskiriantys dioksinai gali pažeisti kepenis, nervų sistemą, silpninti imunitetą ir sukelti vėžines ligas.
Už netinkamų kūrenti medžiagų ar atliekų deginimą gyventojams gresia nuo 60 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.
Pakartotinai nusižengus, bauda kyla net iki 3000 eurų. Be to, pažeidėjui teks padengti ir aplinkai padarytą žalą, o jos mažiausias dydis – 100 eurų.
