Kaip sustiprinti bendrą europietiškąją tapatybę? Šis klausimas ramybės neduoda ne vienai Europos politikų kartai. Europos Ekonominės Bendrijos šalims prieš 27 metus įkūrus Europos Sąjungą, problema tapo dar opesnė.
Europos Parlamentas (EP) šių metų vasario mėnesį priėmė rezoliuciją, kurioje ragina Europos Komisiją ir valstybes nares labiau pasirūpinti ES pilietybe. Europarlamentarai konstatavo, kad, nors kiekvienos valstybės narės pilietis kartu yra ir ES pilietis, iki šiol nėra tinkamai išnaudojamas visas šio bendro Europos projekto laimėjimo potencialas. Daugelis ES valstybių gyventojų, teigiama, iki šiol palyginus retai susiduria su ES pilietybės privalumais – išimtis čia pirmiausiai yra daug keliaujantys ir vidines ES sienas dažnai kertantys asmenys.
Kalbėdami apie politinių teisių realizavimą, europarlamentarai išreiškė susirūpinimą dėl mažėjančio piliečių, ypač jaunimo, aktyvumo nacionaliniuose ir EP rinkimuose. Būtent dėl to esą būtina stiprinti ES viešąją sferą ir pabrėžti piliečiams jų priklausomybę Europos bendruomenei.
Švietimas yra viena iš sričių, kur, europarlamentarų nuomone, reikėtų daugiau kalbėti apie bendrą Europos praeitį ir ateitį, pristatyti ES institucijas ir aiškinti pilietinio aktyvumo svarbą.
Kaip rimta problema įvardyti sunkumai, su kuriais ES piliečiai susiduria, siekdami profesinės kvalifikacijos pripažinimo įvairiose bendrijos šalyse. Niekur esą nedingusios ir diskriminacinės praktikos įsidarbinant, išsinuomojant būstą ar automobilį, naudojantis bankų paslaugomis, gaunant švietimo paslaugas ir net mokant mokesčius.
Pasak europarlamentarų, ES piliečių mobilumą gali neigiamai veikti dar ir tai, kad persikėlimas gyventi į kitą valstybę narę gali apriboti jų balso teises. Todėl EK rekomenduojama pasirūpinti, kad ES piliečiams būtų leista rinktis, kurios šalies – gimtosios ar priimančiosios – nacionaliniuose rinkimuose jie norėtų balsuoti. Taip pat tinkami sprendimai esą būtų elektroninės demokratijos įrankių plėtra ir tiesioginė ES piliečių narystė europinėse politinėse partijose, tokiose kaip Europos liaudies partija (EPP) ir Europos socialistų partija (PES).
Galiausiai EP nariai siūlo ES valstybėms narėms skelbti Gegužės 9-ąją europine nedarbo diena. Teigiama, kad tai sustiprintų europiečių bendrystės jausmą ir plėstų su ES susijusių pilietinių judėjimų ir veiklų erdvę.
