Privaloma kiekvieno lietuviško darželio puošmena užsienyje, bijūnai laikomi prabangiais daugiamečiais augalais, galinčiais daugybę sezonų džiuginti puošniais aromatingais žiedais.
Išskyrus tuos atvejus, kai jie kategoriškai atsisako žydėti – kartais nepaisant idealios priežiūros.
Kodėl taip nutinka? Ir kaip padėti paprastai neįnoringiems augalams, kurie nei iš šio, nei iš to staiga ima aikštytis?
Ne visi kaprizai vienodi
Situacijų, kai bijūnai liaujasi žydėję, būna skirtingų, tad ir priežastys, privedančios prie jų, irgi nevienodos.
Pirmoji situacija: bijūnai nežydėjo nė karto nuo pat pasodinimo.
Antroji situacija: bijūnai kasmet žydi vis prasčiau ir veikiausiai tik laiko klausimas, kada nebesukraus nė vieno žiedo.
Trečioji situacija: bijūnai žydėdavo kasmet ir labai gausai, bet staiga liovėsi.
Kaipgi rasti išeitį iš kiekvienos šių situacijų, kad neliktum ir kitą birželį be bijūnų puokštės?
Nežydintys nuo pat pradžių
Bijūnų atvejų terminas „nuo pat pradžių“ – ganėtinai sąlyginė sąvoka. Viskas priklauso nuo kultūros rūšies, tad niekada nereikia skubėti panikuoti.
Žoliniai bijūnai
Vienu kitu žiedu pradžiuginti gali jau kitais metais po pasodinimo. Tačiau visavertis gausus žydėjimas prasideda tik trečiaisiais metais.
Sumedėję bijūnai
Žydėti pradeda ketvirtais penktais metais po pasodinimo.
ITOH bijūnai
Tai geltonų atspalvių hibridai, išvesti sukryžminus žolinius ir sumedėjusius bijūnus. Pirmuosius žiedus jie paprastai išskleidža po dvejų trejų metų.
Tačiau jeigu laikui atėjus bijūnų krūmai vis tiek nežydi, pradėkite ieškoti normalų jų vystymąsi trikdančių kliūčių: kuo greičiau jas pašalinsite, tuo geriau.
Kodėl nenori žydėti
Priežastys, kodėl bijūnas niekada nežydėjo, gali būti kelios.
• Netinkamai parinkta sodinimo vieta
Bijūnai nemėgsta augti šešėlyje, ten, kur nuolat košia skersvėjai ar užsistovi drėgmė.
Tačiau nepatinka jiems ir per didelis sausumas ar itin rūgštus dirvožemis.
Ką daryti?
Būtinai persodinti augalą į gerai apšviestą ir nuo skersvėjų apsaugotą vietą.
Drenuoti dirvožemį ir sumažinti jo rūgštingumą.
Sodinant į duobę neberti durpių (jos dar labiau padidins žemės rūgštingumą).
Dugne geriau pakloti drenažo sluoksnį (keramzito, skaldytų plytų ar pan.) ir pridėti trąšų – 1–2 kibirus komposto arba humuso, 1–2 stiklines pelenų ir 15–20 g superfosfato.
Sodinant bijūnus svarbu išlaikyti ir optimalų atstumą tarp krūmų, kad nebūtų tanku.
Būtina rūpintis bijūnų laistymu: karštomis dienomis kiekvienam krūmui užpilti mažiausiai kibirą vandens. Kad drėgmė žemėje išsilaikytų ilgiau, ją patartina mulčiuoti.
Purkšti bijūnų nereikia – ypač žiedų krovimo ir žydėjimo periodu, nes gali įsimesti pilkasis puvinys.

• Pažeista sodinimo technologija
Gali būti, kad krūmas į žemę buvo įleistas per giliai – arba priešingai, pasodintas pernelyg arti paviršiaus, todėl nukentėjo atsinaujinimo pumpurai.
Ką daryti?
Bijūną pasodinus per giliai, teks kilstelėti krūmą aukščiau – po šaknimis papildomai paberti žemių.
Jei atsinaujinimo pumpurai atsidūrė žemės paviršiuje, reikia pagilinti duobę. Pumpurus turi dengti 3–5 cm storio žemių sluoksnis.
• Pasodinta per stambi šakniastiebio dalis
Jeigu bijūną sodinote nedaliję jo krūmo arba su daugiau nei 4 atsinaujinimo pumpurais ant atskirtos šakniastiebio dalies, augalas gali nežydėti.
Ką daryti?
Iškasti bijūną, padalyti krūmą ir vėl pasodinti.
• Bijūnus pažeidė ligos ir kenkėjai
Dažniausiai bijūnus sargdina pilkasis puvinys, miltligė, verticiliozis vytulys, rūdys, dėmėtligė.
Iš kenkėjų didžiausią grėsmę kelia tripsai, auksavabaliai, amarai, nematodai ir kt.
Ką daryti?
Apsaugai nuo puvinio apdorokite bijūnus fungicidais. Tačiau jeigu juos susargdino mozaikos virusas arba verticiliozis vytulys, variantas vienas: išrauti krūmus su visomis šaknimis ir sudeginti, o žemę dezinfekuoti vario sulfatu, chlorkalkėmis arba specialiais pirktiniais preparatais.
Užpuolus kenkėjams, be insekticidų neišsiversite.
• Silpnas šakniastiebis
Žydėjimas – gamtos stebuklas, kuris gali ir neįvykti, jeigu pasodinote labai silpną nekokybišką šakniastiebį.
Ką daryti?
Užtikrinus tinkamą priežiūrą yra vilties, kad ir labai silpnas bijūnų krūmas pradžiugins gražiais žiedais.
Kodėl kasmet žydi vis prasčiau
To priežasčių irgi gali būti keletas.
• Nuskurdintas gruntas arba nemokšiškas tręšimas
Negaudami užtektinai trąšų bijūnai vargsta, o visiškai be jų arba nesubalansuotai tręšiami – tuo labiau.
Kartais iki visiškos laimės krūmams tetrūksta vienos konkrečios mineralinės medžiagos. O būna priešingai – bijūnai sunegaluoja dėl elementų pertekliaus (dažniausiai azoto).
Ką daryti?
Būtina sudaryti optimalų tręšimų grafiką ir griežtai jo laikytis.
Bijūnų krūmus pageidautina tręšti keturis kartus per sezoną: ankstyvą pavasarį, kraunant žiedus, žydint ir jau nužydėjus. Ir naudoti tam kompleksines trąšas su didesniu kalio bei fosforo kiekiu.
• Natūralus krūmo senėjimas
Kartą per 8–10 metų neatjauninti bijūnai žydės vis skurdžiau.
Kitoks kraštutinumas irgi pavojingas: per dažnas krūmo dalijimas ir persodinimas gali išsekinti augalą.
Ką daryti?
Iškasti krūmą, padalyti šakniastiebius su 3–4 pumpurais ir pasodinti naujoje vietoje.
Tiesa, teks kiek luktelėti: geriausias metas bijūnų krūmams atjauninti – ruduo.

• Pernelyg aktyvus žiedų skynimas
Smarkus krūmo išskabymas, kai pašalinama daugiau nei trečdalis stiebų, sukelia augalui stresą ir gali sumažinti žydėjimo intensyvumą.
Ką daryti?
Duoti krūmams ramybę – nenuskinti visų žiedų, leisti nužydėti, kad turėtų laiko atsigauti.
• Pernelyg ankstyvas genėjimas
Nupjovus žolinių ir ITOH bijūnų stiebus iškart po žydėjimo galima sutrikdyti jų vystymąsi.
Ką daryti?
Antžeminę krūmo dalį genėti rudenį, kai ji jau būna netekusi dekoratyvumo. Žoliniams bijūnams toks metas ateina antroje spalio pusėje, ITOH hibridams – lapkritį.
Jeigu bijūnų krūmą nurėžėte vasarą ir sulig žeme, gausiai jį laistykite ir tinkamai tręškite – tada galbūt išvengsite liūdnų pasekmių.
• Ligos ir kenkėjai
Kaip su jais kovoti, aptarėme anksčiau.
Kodėl nebežydi
Staigus bijūnų sprendimas nebekrauti žiedų gali būti susijęs su keliais dalykais.
• Ligų ir kenkėjų padaryti pažeidimai
Dažniausiai ir didžiausios žalos bijūnų žydėjimui padaro šaknų puvinys ir šaknų nematodai (dėl pastarosios priežasties itin svarbu perkant krūmą apžiūrėti šaknis – ar ant jų nėra sustorėjimų, apvalių darinių, gumbelių).
Ką daryti?
Būtina iškasti krūmą ir kruopščiai apžiūrėti šakniastiebį.
Pastebėję ligos ar kenkėjų veiklos pėdsakų, bijūną apdorokite atitinkamais preparatais ir persodinkite į karantininę vietą – arba grąžinkite ten pat, kur augo, tik prieš tai dezinfekuokite žemę.

• Drėgmės trūkumas
Taip nutinka, jeigu nuo pavasario nelaistote bijūnų reguliariai ir nelaistėte jų praėjusio sezono pabaigoje, nuo rugpjūčio, kai krūmai krovė atsinaujinimo pumpurus.
Ką daryti?
Pradėti laistyti bijūnus laiku, kad žemė neperdžiūtų.
Svarbu!
Net jeigu pasodinti jauni bijūnų krūmai sužysta laiku, pirmuosius pumpurus rekomenduojama pašalinti, kad augalai užsiaugintų stiprią šaknų sistemą ir ateityje kasmet gausiai žydėtų.


