Demencija yra viena dažniausių vyresnių žmonių negalios priežasčių. Tai lėtinis pažinimo funkcijų sutrikimas, kuris paveikia kasdienę žmogaus veiklą, buitinį, profesinį ir socialinį gyvenimą. Liga dažniausiai pastebima atsiradus kognityvinių funkcijų – atminties, kalbos, dėmesio, planavimo, sprendimų priėmimo ir kt. – sutrikimams.
Centro poliklinikos gydytojos Eglės Ignatavičienės teigimu, demencijos priežastys nėra aiškios, tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kuriuos pašalinus galima sumažinti susirgimo riziką.
Sunkiai pastebimi pirmi požymiai
Nors kasmet pasaulyje užregistruojama kone 10 milijonų naujų ligos atvejų, ji iš pradžių gana sunkiai pastebima.
„Kadangi demencija progresuoja lėtai, pacientas atsirandančiais sunkumais taip pat staiga nesiskundžia, nes jų tiesiog nejaučia. Vėlesnėse stadijose, kai sutrikimai ima trukdyti kasdienei veiklai, ligos požymiai labiau atkreipia dėmesį. Dar prieš formuojantis pastebimiems kognityviniams sutrikimams gali prasidėti nuotaikos svyravimai, nemiga, būti jaučiamas nesaugumo ir neužtikrintumo jausmas“, – pasakojo E. Ignatavičienė.
Anot gydytojos, pirmieji ligos simptomai paprastai pasireiškia nuo 60 metų, tačiau susirgti gali ir jaunesni asmenys. Specialistė pabrėžė, kad didesnę riziką susirgti turi tie, kurių šeimoje kas nors sirgo demencija, taip pat sergantieji cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis ir patyrę galvos smegenų traumų.
„Greičiausiai pastebima, kai silpsta trumpalaikė atmintis, darosi sunku prisiminti nesenus įvykius, datas, daiktų pavadinimus, nesiorientuojama laike ir vietoje. Tampa sunku planuoti, spręsti tai, kas anksčiau nekėlė sunkumų, pavyzdžiui, apmokėti sąskaitas, nuvykti į parduotuvę ar vairuoti. Žmogui, sergančiam demencija, darosi sudėtinga bendrauti, reikšti mintis, atsiranda nuotaikos svyravimų, gali atsirasti elgesio sutrikimų, kliedesiai ar haliucinacijos. Vis dėlto kiekvienas atvejis unikalus ir demencijos simptomai bei būklės progresavimas varijuoja itin individualiai“, – kalbėjo ji.
Artimųjų pastangos palaikant savarankiškumą
Demencijos sunkumo lygmenys skirstomi pagal simptomų stiprumą ir jų įtaką kasdieniam funkcionavimui. Nuo to taip pat priklauso ligonio savarankiškumas.
„Ligos pradžioje asmuo gali būti visiškai savarankiškas, tačiau būna, kad būklė kardinaliai pasikeičia per keletą mėnesių. Svarbu padėti žmogui prisitaikyti prie kintančios sveikatos būklės ir užtikrinti gyvenimą saugioje aplinkoje. Kuo ilgiau bus išlaikomas sergančio asmens savarankiškumas, tuo artimiesiems bus lengviau juo rūpintis. Būtina palaikyti fizinį ir protinį aktyvumą: reguliariai mankštintis, žaisti įvairius loginius žaidimus, pavyzdžiui, šachmatais, spręsti kryžiažodžius, galvosūkius, mintinai skaičiuoti, įsiminti pirkinių sąrašą ar mokytis užsienio kalbos.
Nors kol kas neturime vaistų, kurie sustabdytų ligos progresavimą, tačiau yra skiriami palengvinantieji simptomus, taip padedama ilgiau išlaikyti žmogaus adaptaciją. Labai svarbu kontroliuoti lėtines ligas, reguliariai atlikti tyrimus, stebėti būseną ir vartoti paskirtus medikamentus.
Esant ankstyvoms ligos stadijoms daugelis demencija sergančiųjų gali gyventi gana įprastą gyvenimą, tačiau ligai progresuojant kasdien ima reikėti vis daugiau pagalbos“, – pasakojo gydytoja.
E.Ignatavičienė akcentavo, kad savarankiškumas neatsiranda savaime. Turėtų būti stengiamasi ligonį socializuoti, įtraukti į paprastas, kasdienes veiklas ir leisti jomis užsiimti.
„Padėkite žmogui susiorientuoti namuose, stenkitės išlaikyti rutiną, daryti sąrašus, kalendoriuje žymėti svarbius įvykius ir datas, planuoti mėgstamas ligonio veiklas ir daryti jas kasdien tuo pačiu metu. Prastėjant gebėjimams, privalu stengtis pritaikyti aplinką, siekiant kuo ilgiau išlaikyti savarankiškumą, – reikia lengvai apsivelkamų drabužių, nesunkiai apsiaunamų batų, patartina naudoti dušo kėdutę. Duokite užtektinai laiko užduotims atlikti. Išlikite kantrūs ir pagarbūs“, – patarė specialistė.
Būtina nepamiršti savęs
Gydytojos teigimu, kiekvienas atvejis yra individualus, žmonės ligą išgyvena skirtingai ir susitvarko savitais būdais.
„Demencija sukelia nemažai sunkumų pacientui ir jo artimiesiems. Didelis iššūkis yra stebėti, kaip ligai progresuojant keičiasi artimo žmogaus asmenybė, kaip jis pamažu praranda gebėjimus, nebesugeba savimi pasirūpinti, nebeatpažįsta artimųjų. Gali kilti nerimas, nežinomybė, beviltiškumas, tad svarbu rūpinantis artimuoju, sergančiu demencija, nepamiršti pasirūpinti savimi ir savo poreikiais, nepervargti, stengtis ligonio priežiūra su kuo nors pasidalyti, ieškoti pagalbos. Ir rasti laiko atgauti savo jėgas“, – sakė ji.
Rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos principų, koreguoti kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, rūpintis savo kūnu ir protu, visaverčiai maitintis, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, stengtis lavinti atmintį, skaityti knygas ir mokytis naujų dalykų. Taip pat rūpintis ir emocine sveikata, stengtis neatsiriboti nuo žmonių, bendrauti. Šie dalykai taip pat turi didelę įtaką ir sumažina riziką sirgti demencija.
Pajutę ar pastebėję, kad artimajam pasireiškė demencijos simptomų, kreipkitės į medikus. Daugiau informacijos apie demenciją ir galimybes gauti pagalbą galima rasti čia: https://pagalbasau.lt/demencija/.
Sveiki, zmogui yra Demensija. Ar yra tokia galimybe kaip operacija cia lietuvoje? Aciu uz Jusu atsakymus