Pabūti su A. Šliogeriu

„Nė grašio neduočiau už visas „globalines problemas“; atiduočiau viską už nendrę, siūbuojančią kokiame nors Nevėžio užtakyje“, – ši filosofo Arvydo Šliogerio (1944–2019) mintis iš jo knygos „Konservatoriaus išpažintys“ turėtų būti įaugusi į kiekvieno panevėžiečio širdį.

„…kai menu Panevėžį ar mąstau apie tai, ką man reiškia „sugrįžti į Panevėžį“, mano mąstymas persikelia iš galvos į širdį. Nebelieka jokių metafizikų, jokių cogito ergo sum. Lieka viena – skaudanti širdis. Nes Panevėžys man yra pats didžiausias, o gal ir vienintelis praradimas. Sugrįžti į Panevėžį man reiškia, tariant Prusto žodžiais, ieškoti prarastojo laiko. O tam tikra prasme – ieškoti absoliuto“, – teigė A. Šliogeris – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Jubiliejaus belaukiant

Artėjant šio vieno iškiliausių šalies filosofų, Panevėžio miesto garbės piliečio 80-mečio sukakčiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaitykloje visuomenei pristatoma jo autorinių veikalų, vertimų bei straipsnių rinkiniuose paroda.

Čia pat panevėžiečiams, miesto svečiams prieinama ir visa A. Šliogerio asmeninė apie 400 knygų biblioteka.

Ši atskleidžia, kokia literatūra domino garsųjį filosofą, turėjo įtakos ir plėtė jo akiratį. Unikalioje kolekcijoje – filosofija, istorija, socialiniai mokslai, religija, teologija, grožinė kūryba, literatūros kritika, menai ir kt. įvairiomis kalbomis. Nuo Biblijos iki Leonido Donskio, nuo Kristijono Donelaičio iki Sigito Gedos, nuo Homero ir Senovės Rytų poezijos iki Rainerio Marijos Rilkės, Džeimso Džoiso, Romualdo Granausko ar „Naujojo židinio“.

Biblioteka planuoja ir daugiau projektų, iniciatyvų A. Šliogerio 80-mečiui paminėti. Artimiausias – rugpjūčio pabaigoje atidaroma filosofo žmonos Zitos Šliogerienės fotografijų paroda „Kasdienybės tyloje“.

Unikali dovana

A. Šliogeris – vienas iškiliausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas, daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių autorius. 2002 m. filosofo veikla įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2010 m. – Lietuvos mokslo premija, 2016 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Gimęs ir užaugęs mokytojų šeimoje Panevėžyje, Šermukšnių gatvelėje, A. Šliogeris savo eseistikoje, skaitydamas pranešimus konferencijose, paskaitose studentams ar duodamas interviu nuolat pabrėždavo Panevėžio, kaip gimtosios vietos, lemiamą reikšmę jo asmenybės, pažiūrų, mąstysenos formavimuisi.

A. Šliogeris buvo panevėžiečių ypač gerbiamas, vertinamas ir visada labai laukiamas.

Visą gyvenimą Panevėžį itin svarbia ir reikšminga vieta laikęs filosofas jau po mirties išrinktas ir Panevėžio garbės piliečiu. Iškilmingoje ceremonijoje regalijos įteiktos jo žmonai Zitai Šliogerienei.

„Visur jaučiausi svetimas ir svečias. Tik Panevėžys kadaise keistam mano gyvenimui suteikė pastogę, prijaukino dangų ir žemę, parodė paprastus, bet šventus dalykus, iš kurių bylojo šilta ir gaivalinga buvimo paslaptis.“

A. Šliogeris

Jo kandidatūrą tokiam apdovanojimui pateikusi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka profesoriui buvo vieta, į kurią nuolat sugrįždavo. Čia organizuoti renginiai su filosofu sulaukdavo didelio susidomėjimo, A. Šliogeris susitikdavo su skaitytojais, pristatydavo savo veikalus, diskutuodavo.

Atvykdamas į susitikimus su panevėžiečiais, vis atveždavo dovanų – nuotraukų, knygų, rankraščių. Saugoti būtent Bitės bibliotekai filosofas perdavė visą savo dokumentinį paveldą – rankraščius, diplomus, garsių Lietuvos ir užsienio žmonių atsiųstus laiškus, straipsnių iškarpas ir kt.

Po jo mirties žmona dovanojo ir visas A. Šliogerio sukauptas knygas.

Pradžią davė Panevėžys

A. Šliogeris gimė 1944 metais Panevėžyje, mokytojų šeimoje. Jo tėvas dėstė lotynų, vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją. Šeima gyveno sodyboje miesto pakrašty, turėjo nedidelį ūkį, augino gyvulius.

O pirmieji jo mokslai krimsti tuometėje Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė V. Žemkalnio gimnazija). Ją A. Šliogeris 1962 metais baigė aukso medaliu.

Vėliau – studijos Kauno politechnikos instituto Cheminių technologijų fakultete, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros doktorantūroje.

Ilgus metus A. Šliogeris buvo Vilniaus universiteto dėstytojas, 2003–2012 m. – Filosofijos katedros vedėjas.

A. Šliogeris išvertė Karlo Poperio, Martino Haidegerio, Georgo Hėgelio, Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės, Hanos Arent, Albero Kamiu, Karlo Markso veikalų, parašė daugybę straipsnių ir esė apie filosofijos prigimtį ir ištakas, meno prigimtį, šiuolaikinę lietuvių kultūrą, senovės graikų, klasikinę vokiečių, idealistinę rusų, egzistencinę ir dabartinę prancūzų filosofiją.

Brangesnis ir už poną Dievą

Gimtasis Panevėžys A. Šliogeriui buvo miestas, formavęs jo asmenybę. O kartu tikrieji, saugūs namai.

„(…) sulaukęs penkiasdešimties aš supratau, kad turėjau tik vieną absoliutą, kuris man brangesnis ir už poną Dievą. Ir tai buvo tas nusmurgęs lygumų miestelis, susigūžęs po niūriu Šiaurės dangumi, ta vienintelė vieta ir vietovė, kurią aš galiu vadinti savo namais ir tėviške. Kiti miestai ir kitos platumos man netapo nei tikru prieglobsčiu, nei juolab namais. Visur jaučiausi svetimas ir svečias. Tik Panevėžys kadaise keistam mano gyvenimui suteikė pastogę, prijaukino dangų ir žemę, parodė paprastus, bet šventus dalykus, iš kurių bylojo šilta ir gaivalinga buvimo paslaptis“, – rašė A. Šliogeris.