Kas dešimtas Panevėžio moksleivis rūko kasdien ir ne po kartą, o kai kurie neslepia turintys priklausomybę ir nuo narkotinių medžiagų.
Tokią situaciją atskleidė Panevėžio visuomenės sveikatos biuro užsakymu atlikta moksleivių apklausa apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
Amžina bėda
Vienoje Panevėžio gimnazijoje dirbanti socialinė pedagogė, prašiusi neviešinti jos vardo ir pavardės, teigė, kad tradicinės prevencinės priemonės kovojant su rūkaliais seniai neveikia.
„Tikriausiai nerastume nė vienos kartos, kurioje nebūtų buvę tokių, kurie nepabandytų pasislėpę už kampo sutraukti vyresnio draugo pasiūlytos cigaretės. Paauglystė yra tas metas, kai labai svarbu pritapti prie kompanijos ir kartu ieškoti savęs. Baisiausia, kad tradicines cigaretes dabar keičia vadinamieji veipai, kvepiantys saldainiais ar vaisiais, bet iš tiesų žudantys mūsų vaikus“, – kalbėjo socialinė pedagogė.
Pasak jos, ir mokyklos administracija sulaukia daugiabučių gyventojų skambučių, kad būrys gimnazistų tiesiai po jų langais pučia dūmų debesis.
Moksleiviai, žinodami, kad gali būti konfiskuoti jų rūkymo aparatai, vengia tai daryti tiesiai prieš mokyklos langus.
Kova su vėjo malūnais
Socialinė pedagogė neslepia, jog pasitaiko ir tokių atvejų, kai jaunieji rūkaliai savo priklausomybes malšino mokyklos berniukų tualete. Mokykloje tai vienintelė vieta, kurios nepasiekia vaizdo kameros.
„Praėjusiais mokslo metais teko ir greitąją kviesti, kai, tikėtina, po tokio pagarinimo moksleivis tiesiog nualpo“, – pasakojo pedagogė.
Baisiausia, anot jos, kad neretai apie tokius vaikų pomėgius tėvai ne tik žino, bet ir patys perka garinimo skysčius, motyvuodami, kad bent jau žinos, ką jų vaikai rūko.
„Jeigu jau tėvai patys „palaiko“ tokias vaikų priklausomybes, ką pedagogas padarys? Atėmus garinimo įrenginį, kai kurie dar pagrasina net atitinkamomis instancijomis, mat mokytojas drįso paimti jo asmeninį daiktą. Kalbam, rengiam įvairias prevencines akcijas, bet visi suprantame, kad tai kova su vėjo malūnais“, – teigė socialinė pedagogė.
Kreipėsi į moksleivius
Praėjusiais mokslo metais Panevėžio visuomenės sveikatos biuro užsakymu Panevėžio kolegija atliko tyrimą „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas ugdymo įstaigose“. Elektroniniu būdu apklausta 1030 penktų, septintų, devintų ir vienuoliktų klasių Panevėžio mokyklų mokinių.
Miesto Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Indrė Čaikinienė teigė, kad tai buvo pirmas toks išsamus tyrimas Panevėžio mokyklose po daugybės metų.
„Tokio tyrimo, kuris įvairiais pjūviais pažvelgtų į vaikų ir jaunimo psichotropinių medžiagų vartojimą, jau seniai nebuvo. Tai labai jautri tema. Ar moksleiviai į klausimus atsakė nuoširdžiai, nesibaimindami, sunku pasakyti, bet bendrą vaizdą tikrai galima susidaryti“, – teigė I. Čaikinienė.
Svaiginasi net devynmečiai
Apklausos duomenys rodo, kad net ir mažiausiems apklausos dalyviams, penktokams, yra žinomos psichoaktyviosios medžiagos: cigaretės, narkotikai, alkoholiniai gėrimai. Daugiau kaip pusė apklaustųjų – 55,5 proc. teigė žinantys apie atvejus, kai jų mokyklą lankantys vaikai svaiginasi įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis. Iš jų 36,4 proc. savo bendraamžius stebi besisvaiginančius prie mokyklos ar joje. Kone 42 proc. apklausos dalyvių teigė gavę pasiūlymų išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas: rūkalus, alkoholį ar narkotikus gatvėje (18,1 proc.), vakarėlyje pas draugus (17,6 proc.), prie mokyklos (16,9 proc.), mokykloje (16,7proc.) ar viešame miesto renginyje (10,4 proc.).
Apklausos duomenimis, tarp mokinių populiariausi silpnieji alkoholiniai gėrimai (juos pažymėjo išbandę per 40 proc. apklausos dalyvių), elektroninės cigaretės (32 proc.), stiprieji alkoholiniai gėrimai (23 proc.), cigaretės (tabakas) (20 proc.). Toliau seka elektroniniai prietaisai, užpildyti bedūmiais tabako gaminiais (13 proc.), bei elektroniniai prietaisai, užpildyti skystais kanapių produktais (10 proc.).
Yra mokinių, kurie jau išbandę ir narkotines medžiagas.
I. Čaikinienės teigimu, tarp mokinių labiausiai paplitę narkotikai kanabinoidai: hašišas, marihuana (8,5 proc.).
Tarp apklaustųjų atsirado (po 2,3–2,5 proc.) išbandžiusių narkotikus haliucinogenus, stimuliatorius, kokainą bei narkotikus opiatus.
„Psichoaktyvias medžiagas išbandžiusių tyrimo dalyvių amžius svyruoja nuo 9 iki 18 metų. Pirmąkart pabandžiusių rūkyti paauglių amžiaus vidurkis 13 metų, bandžiusiųjų alkoholio – 13,7 metų, narkotinių medžiagų – 15,3 metų, o psichotropinių medžiagų – 16,5 metų“, – tyrimo rezultatus komentavo I. Čaikinienė.
Tendencijos kelia nerimą
Apklausa parodė, kad kai kurie panevėžiečiai moksleiviai ne tik yra išbandę įvairias psichotropines medžiagas, bet ir svaiginasi kasdien. Per pastarąsias 30 dienų 20,9 proc. mokinių teigė rūkę ar garinę elektronines cigaretes, 16,7 proc. vartojo silpnuosius alkoholinius gėrimus, 15 proc. rūkė cigaretes (tabaką), 9,8 proc. piktnaudžiavo stipriaisiais alkoholiniais gėrimais, 3,4 proc. vartojo gydytojo nepaskirtus raminamuosius vaistus, 3,2 proc. svaiginosi narkotikais, 2,5 proc. – inhaliantais, o 2,1 proc. – kelių psichotropinių medžiagų junginiais.
„11 proc. apklausos dalyvių prisipažino rūkantys ar garinantys kasdien ar net kelis kartus per dieną ir tai jau tampa probleminiu vartojimu. Tarp tyrimo dalyvių yra mokinių (1,9 proc.), įsitraukusių į intensyvų narkotikų vartojimą, galimai jau turinčių priklausomybę“, – nerimą keliančias tendencijas įžvelgia visuomenės sveikatos biuro specialistė.
Tas pats tyrimas atskleidė, kad įsigyti psichotropinių priemonių, kurios vaikams turi būti neprieinamos, vieni niekai.
Jų mokiniai nusiperka iš bendraamžių, parduotuvėse, iš tiekėjų bei mokiniams žinomų ,,taškų“, jaunimo susibūrimo vietose. O silpnieji ir stiprieji alkoholiniai gėrimai, taip pat cigaretės bei gydytojo neišrašyti raminamieji vaistai daliai mokinių lengvai prieinami namuose.
Draugų įtaka
Mokiniai teigė psichoaktyviąsias medžiagas vartojantys, nes „įdomu išbandyti“, „paskatina draugai“, „pabandęs negali sustoti“, „siekia nusiraminti, sumažinti stresą“, dar kiti stengiasi būti „madingi“, taip sprendžia psichines ar psichologines problemas.
„Nemaža dalis mokinių mieliau renkasi laisvalaikį su draugais, tarp kurių nemažai vartojančių psichoaktyvias medžiagas: trečdalis apklausos dalyvių nurodė turintys keletą tokių draugų, o kas dešimtas – bent vieną. Deja, paauglių tėvai pažįsta ne visus vaikų draugus“, – pažymi I. Čaikinienė.
