Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį rekomendavo „valstiečiui“ Povilui Urbšiui artimiausiame plenariniame posėdyje atsiprašyti dėl jo replikos, kad pristatyti projektui dėl embrionų liberalai galėjo parinkti kitą atstovą, o ne besilaukiančią Viktoriją Čmilytę-Nielsen, įsižeidusių moterų.
Už tokį komisijos sprendimą trečiadienį balsavo šeši nariai ir du susilaikė.
P. Urbšys EPK posėdyje trečiadienį sakė minėtą repliką išsakęs, nes pagal jo sąžinę „nesuderinamas dalykas, kad moteris, kuri po savo širdim nešiojasi kitą gyvybę, ateina su projektu, kuris įteisina gyvybės žudymą“.
„Jei aš buvau neteisingai suprastas ir įžeidžiau V. Čmilytę-Nielsen kaip moterį, kaip Seimo narę, atsiprašau“, – per posėdį sakė P. Urbšys.
„Mane suglumino tai, kad šitą projektą teikė Seimo narė, kuri laukiasi vaiko. (…) Buvo tam tikras moralinis prieštaravimas, besilaukianti moteris man yra didžiausioj pagarboj, ir man buvo nesuderinamas dalykas, kad moteris, kuri po savo širdim nešiojasi kitą gyvybę, ateina su projektu, kuris įteisina gyvybės žudymą“, – sakė parlamentaras.
V. Čmilytė-Nielsen praėjusiame EPK posėdyje sakė, kad P. Urbšys jos atsiprašė asmeniškai, tačiau klausimas yra susijęs ne konkrečiai su jos asmeniu, ir pasisakymas rezonansą sukėlė dėl „galbūt lygiateisiškumo principo neigimo“.
Prieš porą savaičių „valstiečių“ balsais liberalams nebuvo leista pristatyti amžino embrionų saugojimo atsisakančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projekto, o P. Urbšio replika, kad liberalai galėjo projektui pristatyti pasirinkti kitą atstovą, sulaukė didelio rezonanso.
P. Urbšys savo ruožtu aiškino buvęs neteisingai suprastas, nes nenorėjęs diskriminuoti besilaukiančios moters, tik apsaugoti.
Šią savaitę V. Čmilytei-Nielsen buvo leista patiekti minimą projektą, tačiau po pateikimo jam nepritarta ir jis grąžintas iniciatorei tobulinti.
Liberalė V. Čmilytė-Nielsen siūlė atsisakyti valdančiųjų „valstiečių“ pastangomis į Pagalbinio apvaisinimo įstatymą įrašyto neriboto embrionų saugojimo ir nustatyti, kad dėl pagalbiniam apvaisinimui sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų saugojimo termino spręstų pati pora – ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, taip pat pora galėtų leisti embrionus panaudoti donorystei.
V. Čmilytė-Nielsen pataisas argumentavo tuo, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes atliekami embrionai saugomi šeimos lėšomis ir ne visi išgali tai sau leisti, ypač turint mintyje, jog saugojimo terminas – neribotas.
Poviliuk, važiuok į savo runkelyną!
Ir mano nuomonė tokia: jeigu pagalbinio apvaisinimo būdu trokštama susilaukti vaikelio, tai reikia, kad atsakomybė už tuos embrionus, kurie ,,liko už borto”, kurie neįsodinti į gimdą, būtų rimta, atsakinga. Embrionas – tai pradėtas žmogus. Negalima jo išmesti tik todėl, kad šiuo metu mokslas dar nemoka embrionukų įsodinti su šimtaprocentine garantija, ar todėl, kad liko nepanaudotų jų tarsi nebereikalingų po pavykusio pabandymo.
Tos moterys, kurios patyrė natūralų persileidimą, puikiai žino, kaip skaudu dėl netekties ir kaip tas skausmas einant metams nemažėja. Paskaičiuoji, kad iksiukui ar ygrikutei būtų jau dvidešimt metų – ir verkia širdis.