Naujas tarptautinis tyrimas atskleidė intriguojantį ryšį tarp COVID-19 mRNR vakcinų ir geresnių išgyvenamumo rodiklių tarp pacientų, gydomų imunoterapija dėl vėžio.
Mokslininkai, išanalizavę daugiau nei tūkstančio pacientų duomenis, pastebėjo, kad tie, kurie gavo mRNR vakciną nuo koronaviruso – pavyzdžiui, „Pfizer-BioNTech“ ar „Moderna“ – per 100 dienų iki arba po imunoterapijos pradžios, išgyveno reikšmingai ilgiau nei tie, kurie nebuvo vakcinuoti.
Vidutinis vakcinuotų pacientų išgyvenamumas siekė apie 37 mėnesius, o nevakcinuotų – maždaug 20 mėnesių.
Tyrimo autoriai teigia, kad mRNR vakcina gali veikti kaip imuninės sistemos „stiprintuvas“, padedantis organizmui efektyviau reaguoti į vėžio imunoterapiją.
Vakcina tarsi „perkrauna“ imuninės sistemos veiklą, paskatindama ją aktyviau atpažinti ir pulti naviko ląsteles.
Šį poveikį tyrėjai apibūdina kaip „imuninio ciklo atstatymą“ („immunotherapy cycle reset“).
Pasak tyrime dalyvavusių medikų iš MD Andersono vėžio centro (JAV), gauti rezultatai rodo, kad mRNR vakcinos galėtų būti naudingos ne tik infekcinių ligų prevencijai, bet ir onkologinių pacientų gydymo kontekste.
Kai kurie navikai, ypač plaučių ar odos (melanomos), tapo jautresni imunoterapijai, kai pacientai buvo neseniai paskiepyti.
„Rezultatai rodo, kad mRNR technologija gali turėti platesnį pritaikymą nei vien tik COVID-19 prevencija“, – teigia tyrime dalyvavę MD Andersono vėžio centro (JAV) mokslininkai. Jie pabrėžia, kad tokia vakcina galėtų tapti pagalbine priemone stiprinant imunoterapijos efektyvumą ateityje.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad kol kas tai stebimasis (retrospektyvus) tyrimas, o ne griežtai kontroliuojamas klinikinis bandymas.
Tai reiškia, kad nustatytas ryšys dar nebūtinai reiškia priežastinį poveikį – vakcinuoti pacientai galėjo skirtis ir kitais sveikatos veiksniais.
Norint patvirtinti hipotezę, kad mRNR vakcina iš tiesų pagerina imunoterapijos veiksmingumą, reikės papildomų atsitiktinių klinikinių tyrimų.
Šiuo metu mRNR vakcinos nėra registruotos kaip vėžio gydymo priemonė – jos skirtos COVID-19 prevencijai.
Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad ši technologija gali turėti daug platesnį potencialą medicinoje, įskaitant personalizuotų priešvėžinių vakcinų kūrimą.
Šaltiniai:
- Nature: „SARS-CoV-2 mRNA vaccines sensitize tumours to immune checkpoint therapy“
- Nature News: „People with some cancers live longer after a COVID vaccine“
- MD Anderson Cancer Center: „mRNA-based COVID vaccines generate improved response in immunotherapy patients“
- CIDRAP (University of Minnesota): „COVID mRNA vaccines may be able to train immune system to attack cancer cells, boost survival“
- Reuters: „mRNA COVID vaccines appear to make immunotherapy cancer drugs work better“
- Focus.de: „Corona-Impfung zeigt unerwarteten Effekt: Krebspatienten leben deutlich länger“
