Praėjusiais metais darbo neturėjo 11,4 proc. darbingų
Lietuvos gyventojų. 2003-aisiais šis skaičius siekė 12,4 procento. 25 Europos
Sąjungos (ES) šalių bendras nedarbo lygis praėjusių metų pabaigoje buvo 8,9 procento.
Bedarbių skaičius mažėja didėjant gyventojų emigracijai bei augant gamybai ir paslaugoms, pranešė Statistikos departamentas. Vis dėlto Lietuva pagal nedarbo lygį lenkia savo kaimynes Latviją ir Estiją, kuriose šis rodiklis yra 10,2 proc., nors migracijos mastas, ekspertų teigimu, nėra toks didžiulis.
Departamento duomenimis, trečiąjį ir ketvirtąjį praėjusių metų ketvirčius bedarbių skaičius šalyje nesikeitė ir buvo 172 tūkstančiai.
Ketvirtą praėjusių metų ketvirtį dirbo 1,442 mln. Lietuvos gyventojų – šis skaičius per metus padidėjo 16 tūkstančių.
Departamento pranešime pastebima, kad didėja pagyvenusių – 55-64 metų amžiaus – žmonių užimtumas.
Daugiausia gyventojų dirba trijuose sektoriuose: apdirbamojoje gamyboje, prekyboje ir žemės ūkyje. Žemės ūkio ir miškininkystės srities darbuotojų skaičius mažėja, bet jie vis dar sudaro 14 proc. visų dirbančių – tai yra daugiau nei dvigubai daugiau negu Vakarų Europos valstybėse. Apdirbamojoje gamyboje dirba 18, prekyboje – 16 proc. Lietuvos darbuotojų.
Jauni – 15-24 metų amžiaus – bedarbiai pernai sudarė 17 proc. visų darbo neturinčių gyventojų – mažiau nei 2003-aisiais, kai šis skaičius siekė 19 procentų. Departamento teigimu, jaunimo nedarbo lygis mažėja didėjant jų migracijai. Jaunų žmonių nedarbo lygis viršija visą šalies nedarbo vidurkį maždaug dvigubai, bet, palyginti su 2003-aisiais, pernai sumažėjo nuo 24,8 iki 22,5 procento.
Didžioji dalis – 59 proc. – bedarbių yra “ilgalaikiai”, arba nedirbantys daugiau nei metus. Mažėjant bendram nedarbo lygiui, ilgalaikiai bedarbiai sudaro vis didesnę visų nedirbančių dalį: 2003-aisiais jų buvo 50 procentų.
Pranešime pastebima, kad bedarbių gretose didėja aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių dalis. 11 proc. visų bedarbių pernai turėjo aukštojo mokslo baigimo diplomą; užpernai jų dalis buvo 9 procentai. Aukštesnįjį išsilavinimą turinčių bedarbių dalis per praėjusius metus padidėjo nuo 4 iki 6 procentų.
Didžiausias nedarbas išliko Dzūkijoje, Alytaus apskrityje (16 proc.), didesnis už vidurkį – Klaipėdos (12,7 proc.) ir Panevėžio bei Šiaulių (12,6 proc.) apskrityse. Daugiausia dirbo Marijampolės ir Tauragės apskričių gyventojų, čia nedarbo lygis atitinkamai siekė 6,9 ir 8,9 procento.
Statistikos departamento atliekamo Gyventojų užimtumo tyrimo metu apklausta 10,3 tūkst. vyresnių nei 15 metų gyventojų.
ELTA
