Nykios miesto nūdienos liudininkai

Panevėžio veidą Savivaldybė bando pagražinti vėl kirsdama per kišenę nenaudojamų apleistų pastatų šeimininkams. Kodėl tokios sankcijos situacijos nekeičia?

Panevėžio veidą Savivaldybė bando pagražinti vėl kirsdama per kišenę nykios nūdienos liudytojų – nenaudojamų apleistų pastatų šeimininkams. Vis dėlto tokios įstatyme numatytos griežčiausios sankcijos situacijos nekeičia.

Iš vienuolikos šįmet į juodąjį sąrašą įtrauktų maksimaliu 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifu apmokestintų objektų tik pora naujai įrašytų. Panevėžio biudžetas tokių nubaustųjų sąskaita pasipildo irgi tik simboline suma – maždaug 30 tūkst. Eur per metus.

Sankcijų sulaukę nenaudojamų, užkaltais langais pastatų šeimininkai verslininkai piktinasi esantys

baudžiami nepagrįstai – žaidimo taisykles nekilnojamojo turto rinkoje, anot jų, diktuoja paties miesto ekonominės plėtros galimybės.

Prisiminė ir Panevėžį

Maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu nebe pirmus metus baudžiami istorinio Sausio 13-osios skvero pašonėje besiglaudžiančios buvusios kavinės šeimininkai.

Dabartinė šio pastato savininkė – bendrovė „Paribys“Ÿ – jį valdo maždaug metus.

Nepaisant pasikeitusių šeimininkų, turtas išliko tose pačiose rankose – „Paribys“ priklauso bene dešimtmetį už buvusios kavinės nepriežiūrą Savivaldybės baudžiamai „Vičiūnų grupei“. 2015-aisiais už apleistą statinį miesto centre bendrovė į Panevėžio biudžetą sumokėjo 6500 Eur.

Joje akcijų turintis milijonierius, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, iki tapdamas meru „Vičiūnų grupėje“ ėjęs valdybos pirmininko bei generalinio direktoriaus pareigas, anksčiau „Sekundei“ yra teisinęsis tiesiog nesugalvojantis, ką veikti su nereikalingu statiniu Panevėžio centre.

Dabartinė tiesioginė apleisto pastato šeimininkė bendrovė „Paribys“ skelbia jau pradėjusi realius darbus jam sutvarkyti.

„Pasirašyta sutartis su projektuotojais. Iki vasaros vidurio turi būti parengtas projektas ir pastatas bus pradėtas rekonstruoti etapais“, – aiškino „Paribio“ direktorius Vytautas Andriuška.

Vietoje buvusios kavinės Sausio 13-osios skvere, pasak V. Andriuškos, turėtų atsirasti komercinės paskirties administracinis pastatas.

„Mes žinome, kad čia Panevėžio skaudulys. Bet nestovime vietoje – ruošiamės rekonstrukcijai“, – tikino įmonės vadovas.

Jis teigia esąs nustebintas, kodėl Savivaldybė įmonę įtraukusi į apsileidėlių sąrašą, nors gerai žino apie verslininkų žingsnius – pati išdavusi projektavimo sąlygas. Be to, V. Andriuškos nuomone, kartono lakštais užkaltais langais pastatas nėra paliktas likimo valiai.

„Nėra ten taip baisu. Esame sudarę sutartį dėl aplinkos priežiūros – yra, kas aplinkui šiukšles surenka, lapus grėbia. Ir pats per Panevėžį važiuodamas užsuku, užmetu akį“, – „Sekundei“ aiškino V. Andriuška.

Po pokalbio su korespondente „Paribio“ direktorius kreipėsi į Panevėžio savivaldybę ir sulaukė pažado, kad įmonė iš apsileidėlių sąrašo bus išbraukta.

Gailisi investavę

Iš juodojo apsileidėlių sąrašo neiškrenta S. Kerbedžio g. buvusios ligoninės pastatą prieš daug metų įsigijusi Vilniuje registruota bendrovė „Nekilnojamojo turto fondas“.

Jo akcininkas ir direktorius Jonas Ungulaitis pripažįsta, jog investicijos į šį nekilnojamąjį turtą visiškai nepasiteisino. Esą dabar nesurandantys nei norinčiųjų trijų aukštų pastatą išsinuomoti, nei nupirkti. Bendrovė tikina, jog sutiktų statinį parduoti netgi už mažesnę kainą, nei kadaise nupirkusi iš dabar ją baudžiančios Panevėžio savivaldybės.

„Nekilnojamojo turto fondui“ priklauso gamybinės patalpos ir Beržų g. Pasak J. Ungulaičio, dėl jų įmonė sunkumų neturi – visos patalpos sėkmingai išnuomotos.

O buvusią ligoninę priešais geležinkelio stotį už maždaug 250 tūkst. litų iš Savivaldybės „Nekilnojamojo turto fondas“ nupirkęs planuodamas joje įrengti gyvenamuosius kambarius savo į Panevėžį dirbti atsiųstiems statybininkams. J. Ungulaitis teigia, jog tokių planų teko atsisakyti negavus užsakymų – nelaimėjus viešųjų pirkimų konkursų statybos ir kitiems rekonstrukcijos darbams atlikti.

„Nekilnojamojo turto fondas“ už neprižiūrimą pastatą maksimalų nekilnojamojo turto mokestį Panevėžio savivaldybei moka jau antrus metus. J. Ungulaitis teisinasi, esą Savivaldybės sankcijos jam keistos ir nesuprantamos. Savivaldybei fondas ir raštiškai bandė įrodyti, kad nenaudojamas ir retai šeimininkų lankomas statinys nepaliktas be priežiūros.

„Apleistu to pastato negalima pavadinti. Tuščias, nenaudojamas ir tiek. Visiškai nesąžininga mus bausti. Jei nebūtume iš Savivaldybės to nereikalingo pastato nupirkę, ką pati dabar darytų?“ – sako J. Ungulaitis.

Miesto vaiduokliai

Iš juodojo sąrašo nepranyksta ir dviejų verslo partnerių Gvido Drobužo ir Remigijaus Juodviršio beveik po lygiai valdoma bendrovė „Lauktuvės jums“, atsakinga už apleistą mūrinį pastatą autobusų stoties pašonėje.

Apie šio 1923-iaisiais statyto namo perspektyvą paklaustas G. Drobužas nesidalijo planais ir paragino kreiptis į R. Juodviršį.

Pastarasis mobiliuoju telefonu buvo nepasiekiamas. Anksčiau verslininkas „Sekundei“ yra teigęs, kad statinio būklė tokia prasta, jog veikiausiai jį teks griauti.

Tarp šįmet baudžiamųjų – Venslaviškio g., netoli buvusios „Ekrano“ gamyklos prie pat gatvės stūksantis seniai nenaudojamas buvusios kavinės pastatas, priklausantis bendrovei „Emilė“, Durpyno g. buvęs administracinis pastatas, valdomas įmonės „Eksena“, fiziniams asmenims priklausantys malūnas „Žemynos“ progimnazijos pašonėje bei Klaipėdos g. gale buvusių verslų cecho pastatas.

Patikėjo fabriko gaivintojais

Gėdos pakliūti į apsileidėlių sąrašą išvengė neseniai panevėžiečius išgąsdinusio buvusio konservų fabriko Kranto g. šeimininkė bendrovė „Litforina“.

Praėjusią savaitę tiesiog ant šaligatvio žnektelėjo nuo trupančių fabriko sienų praeivius turinčios saugoti medinės konstrukcijos. „Litforina“ incidentą paaiškino, esą konstrukcijos sugriuvo kažkam paprasčiausiai jas paspyrus.

Apleisto konservų fabriko savininkai 2015-aisiais irgi buvo apmokestinti didžiausiu leistinu 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, tačiau „Litforina“ sankcijų išvengė įtikinusi Savivaldybę istorinį miesto pastatą prikelsianti naujai veiklai.

Rekonstrukcijos darbai per tiek laiko nėra pradėti, o savininkai tikina, jog vyksta projektavimo darbai. Nors pastatas tebėra apleistas, jo langai užkalti, o apsauginės konstrukcijos byra, šeimininkams padidintas nekilnojamojo turto mokestis negresia.

Sankcijų sulaukusių apsileidėlių sąrašą sudariusios komisijos vadovo, Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Tomo Jaseliūno teigimu, konservų fabriko rekonstrukcijos darbų pradžios laukiama jau šį pavasarį.

Baudžia vos trečdalį

T. Jaseliūnas pripažįsta Aukštaitijos sostinėje esant kur kas daugiau „vaiduoklių“, nei bus nubaustųjų. Mieste apleistų pastatų tiek, kad juodajame sąraše galėtų atsidurti ne vienuolika, o bene triskart daugiau objektų, jei ne Savivaldybę ribojantys teisės aktai. Dauguma neprižiūrimų statinių šeimininkų nuo didesnio nekilnojamojo turto mokesčio gelbsti įstatymas, neleidžiantis jo taikyti, jei pastatas nebaigtas statyti, nors statybos tęsiasi jau dešimtmečius. Iš Savivaldybės komisijos apžiūrėtų trijų dešimčių nenaudojamų ir neprižiūrimų pastatų dalies jų šeimininkus nuo 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio vietoje esamo 0,8 proc. išgelbėjo tai, kad jų apleistas turtas vertas mažiau nei 220 tūkst. Eur, o savininkas – fizinis asmuo.

T. Jaseliūnas bando ieškoti pateisinimo Savivaldybės numatytų bausti netvarkomų statinių šeimininkams.

„Gal pastatai netvarkomi, nes įmonės turi sunkumų? Gal kaip tik sankcijos jas išgąsdino taip, kad padėtis dar pablogėjo?“ – svarsto specialistas.