Jau šio mėnesio pabaigoje į posėdį susirinkę paveldosaugininkai dar kartą sugrįš prie Panevėžyje prieš keletą metų daug dėmesio sulaukusios sovietų aukų kapavietės Rožyno mikrorajone, A. Baranausko pušynėlyje, klausimo.
Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje rengiamasi patvirtinti kapavietės apsaugos zoną.
Ji apimtų 1,6 aro, nors dar neseniai „Harmonijos miestui“ besipriešinę vietiniai gyventojai siekė įrodyti, kad raudonojo teroro aukos gali būti užkastos visoje maždaug 1,5 ha pušynėlio teritorijoje.
Kapavietę žymi koplytstulpis
A. Baranausko pušynėlio pietrytiniame kampe prieš 31-erius metus pastatytas tautodailininkų Arvydo Petrulio ir Kazimiero Galinausko sukurtas koplytstulpis su užrašu lietuvių ir vokiečių kalbomis byloja apie skaudų Lietuvos istorijos puslapį.
Šioje vietoje užkastos 1944–1950 metais Panevėžio geležinkelio transporto KGB skyriaus darbuotojų nukankintos aukos bei 1944–1946 m. nukankinti vokiečių ir kitų tautybių belaisviai.
Kultūros paveldo departamento vyriausiosios specialistės Augustinos Kurilienės teigimu, šiai kapavietei, į Kultūros paveldo objektų registrą įtrauktai 2007-aisiais, būtina nustatyti apsaugos zoną.
Remiantis 2005 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Memorialinio departamento sudarytu aukų užkasimo vietos aprašu, archyvine medžiaga, kapų apsaugos zona sudarys 159 kvadratinius metrus – kone 1,6 aro. Tai tik nedidelė dalis A. Baranausko pušynėlio, kurio visas plotas – 1,5 hektaro.
Naktiniai tardymai
Kad A. Baranausko pušynėlyje naktimis būdavo užkasamos sovietinių struktūrų budelių aukos, vietiniai žinojo dar sovietmečiu.
Visgi ši vieta ilgą laiką buvo vaikų pramogų erdvė.
Ramiai ošiančio pušyno A. Baranausko gatvėje makabrišką paslaptį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atskleidė dar 2005-aisiais, atlikęs istorinius archyvinius tyrimus. Tada patvirtinta, kad šio pušyno, dabar supamo privačių gyvenamųjų namų, istorija glaudžiai susijusi su S. Kerbedžio gatvės 16-uoju pastatu. Jame 1937–1944 m. veikė Geležinkelių valdybos Panevėžio geležinkelio stoties administracija, o 1944 m. pastatą perėmė sovietų represinės struktūros. Iki 1959 m. čia buvo įsikūręs NKGB-MGB-KGB Lietuvos geležinkelių valdybos Panevėžio stoties poskyris.
Profesoriaus istoriko Ado Jakubausko surinkta medžiaga byloja, kad ir karo metais, ir pokariu S. Kerbedžio 16-ajame name dirbo apie 70 saugumo darbuotojų, kurie sekė prekių ir žmonių judėjimą geležinkeliu. Kilus įtarimams, žmonėms būdavo suimami ir kalinami tame pastate.
Į S. Kerbedžio 16-ojo pastato rūsius patekdavo ir rezistentai, siekę išlaisvinti Lietuvą, ir jų ryšininkai, ir rėmėjai. Kalinami, kankinami, žudomi šio pastato rūsiuose buvo ir Antrojo pasaulinio karo belaisviai vokiečiai, patekę į sovietų rankas.
Profesoriaus A. Jakubausko turimais duomenimis, pastatas turėjo įrengtus nuo penkių iki aštuonių kvadratinių metrų rūsius, į kuriuos sukišti kalėjo dešimtys žmonių.
Tardydavo tik naktimis. Suimtieji būdavo mušami, o rūsyje po laiptais sumetami naktį nukankintų žmonių palaikai.
Išaiškinta tik dalis pavardžių
Pastate kalintų suimtųjų pavardės bandytos išsiaiškinti pagal rastus sienose įrašus ir liudininkų prisiminimus. Išaiškinti pavyko 50 pavardžių. Prof. dr. A. Jakubausko nuomone, tikėtina, kad tai tik labai nedidelė dalis žmonių, čia patyrusių sovietmečio saugumo struktūrų terorą.
Iš šių 50-ies keturi suimtieji buvo išvežti į lagerius, trys paleisti, kitų likimas neišaiškintas. Neatmestina, kad dalis jų buvo nužudyti per tardymą.
Kaip tvirtinama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro surinktoje medžiagoje, buvusio Algimanto apygardos partizano, politinio kalinio Antano Šimėno-Lietuvininko teigimu, 1944–1946 m. šiame pastate nukankintų vokiečių karo belaisvių palaikai ir 1944–1950 m. tame pačiame poskyryje nukankintų suimtųjų palaikai buvo užkasami A. Baranausko pušynėlyje, esančiame tarp Aguonų, A. Baranausko, Miško ir Bijūnų gatvių.
Priešinosi statyboms
Prieš penkerius Panevėžyje pasigirdus idėjai A. Baranausko pušynėlyje už europinę paramą statyti pagalbos neįgalius vaikus auginančioms šeimoms centrą „Harmonijos miestas“, kilo nemenkas vietos gyventojų pasipriešinimas.
Rožyno bendruomenės atstovai tada puolė tvirtinti, kad „Harmonijos miestas“, nors jam numatytas kitas pušynėlio pakraštys, kils ant sovietų aukų palaikų
Numatytų statybų vietoje atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai patvirtino, kad šioje pušyno dalyje žmonių palaikų nerasta. „Harmonijos miesto“ pastatas jau turi stogą, dabar įrengiamas statinio vidus.
