Nuteistas už sukčiavimą – vėl klientų skundų epicentre

Ar gali būti, kad dėl sukčiavimo nuteistas panevėžietis, net ir atlikdamas bausmę kalėjime, toliau rezga apgaulės schemas ir aplink pirštą vynioja tuos, kuriems skubiai reikia statybininkų pagalbos?

Į tokį klausimą atsakymo ieško jau ne vienas klientas, užsakęs statybos paslaugas iš septynis kartus teisto ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje atliekančio panevėžiečio Gintaro Razmos.

Nuteistasis nuo užsakovų metamų naujų kaltinimų ginasi pareikšdamas, jog taip su juo bandoma susidoroti.

Spaudė laikas

Molėtų rajone namą besistatanti Agnė (vardas pakeistas pačios moters prašymu) pasakoja, jog atėjus eilei tvarkyti angokraščius prireikė naujų meistrų tokiems darbams užbaigti.

„O vasarą meistrų surasti labai sunku. Daug kur ieškojau, daug kam skambinau. Tada sulaukiau Gintaro Razmos skambučio, neva kolegos jam davė mano numerį“, – pasakoja Agnė.

G. Razma, pasak Agnės, prisistatė įmonės vadybininku.

Užsakovei tiko pasiūlytos sąlygos. Anot pašnekovės, jo nurodyta kaina nebuvo nei labai žema, nei aukšta, tačiau Agnei buvo svarbiausia, kad statybininkai galėjo greitai pradėti darbus.

Skubėti reikėjo, mat fasadą dengusiam juodam polistirenui pavojinga ilgiau atvirai būti ant saulės.

„Gintaras pasakojo, kad pats Kaune namą statosi, labai gerai supranta mano baimę dėl polistireno ir kad spaudžia laikas. Sako, kaip tik dabar turime laisvus meistrus. Suderinome kainą, datą ir pasirašėme sutartį“, – teigia Agnė.

Nors visus reikalus su ja derino G. Razma, sutartį mažosios bendrijos „Milmeta“ vardu elektroniniu parašu pasirašė direktorius Adolfas Razma, kurio užsakovė nė akyse nebuvo mačiusi.

Jau gerokai vėliau ją pasiekė žinios, kad A. Razma įmonės reikalų netvarko, viską jo vardu daro sūnus – Gintaras Razma.

Kai tik sutartis buvo pasirašyta, pastarojo elgesys, pasakoja Agnė, iš karto pasikeitė.

Nesulaukus meistrų – pasiteisinimų virtinė

Agnę nustebino G. Razmos reakcija išgirdus, jog užsakovė nusiteikusi atvažiuoti pažiūrėti, kaip meistrai dirba.

„Kai tik pasakiau, kad kartkartėmis atvažiuos techninė priežiūra, jis iš karto puolė į isteriją, atseit, taip trukdysim jam dirbti, galėsim atvažiuoti tik tada, kai pats leis. Sakau, pagal Civilinį kodeksą turiu teisę bet kada tikrinti darbų kokybę ir jų eigą, be to, techninė priežiūra yra ne tik mano teisė, bet ir mano pareiga“, – pamena pašnekovė.

Sumokėjusi 1000 eurų avansą už darbus bei 547,14 Eur už medžiagas Agnė vis laukė, kada prasidės darbai.

Dienos bėgo, o meistrai vis nesirodė.

Dabar jai juokinga, kiek išgirdo įvairių versijų, kodėl statybos neišjuda iš mirties taško.

„G. Razma keldavo ragelį ir vis sugalvodavo naujų priežasčių. Pažadėdavo rytoj atvažiuoti.

Pati nuvažiuoju į statybvietę – meistrų nėra. Gintaras atsiliepęs paaiškina, kad sugedo manipuliatorius, negalėjo pastolių atvežti. Kitą kartą susirgo meistras. Dar vienas pasiteisinimas buvo toks, esą meistrai jau buvo beveik prie pat statybvietės privažiavę, bet papuolė į didelę avariją ir dabar laukia tralo automobiliui nutempti“, – dabar iš tokių istorijų jau juokiasi Agnė.

Išsigando pamačiusi, ką dirba

Po kokių poros savaičių laukimo pagaliau buvo atvežti pastoliai ir meistrai pasirodė.

„Atvažiavau ir pati. Meistrai jau dirbo kokią valandą. Žiūriu, daro visai ne tuos darbus kaip sutarta. Klausiu, ką jūs darot? Jie turėjo nuardyti angokraščius, vatą nuo kamino zonos ir viską iš naujo perkloti. Po to suklijuoti kampus ir užarmuoti. O atvykusi pamačiau, kad ant fasado jau klijuoja kampus. Teisinosi, kad jiems liepė tik užklijuoti kampus ir užarmuoti, apie kitokius darbus niekas nieko nesakė“, – pasibaisėjo Agnė.

Dar labiau užsakovė nustebo, kai išgirdo, kad meistrai pasamdyti kažkokio jai visai nežinomo fizinio asmens, o patys apie G. Razmos atstovaujamą „Milmetą“ nėra net girdėję.

„O Gintaras man buvo sakęs, kad darbus atliks jų įmonės etatiniai darbuotojai. Tokie etatiniai, kurie nėra gyvenime girdėję „savo“ įmonės pavadinimo“, – ironizuoja Agnė.

Paskambinus G. Razmai, šis esą pažadėjo išsiaiškinti.

Bet Agnė paskambino ir meistrus atsiuntusiam fiziniam asmeniui.

„Jis patvirtino, kad „Milmeta“ tik tokius darbus užsakė, o tai žymiai mažiau, nei buvome su G. Razma sutarę. Jis žinojo, kad man tenka dažnai į užsienį važinėti. Turbūt tikėjosi man nematant padaryti tik dalį darbų, o pinigus pasiimti už visus. Todėl ir aiškino, kad galėsiu apžiūrėti, kai jis leis. O juk užarmavus niekas nebematytų, kas ten viduje“, – klastą įtaria Agnė.

Pinigus bandys atgauti per teismą

Po šio incidento meistrams išvažiavus, Agnė vėl skambina G. Razmai klausti, kada pagaliau prasidės tikrasis darbas. Moteris sako primygtinai priminusi, kad negalima juodo polistireno laikyti atviro saulėje.

G. Razma, tvirtina Agnė, pažadėjęs, kad viskas bus gerai – įmonė tęs įsipareigojimus.

„Sakau, informuokit, kada pradėsite dirbti, aš irgi atvažiuosiu. O po kelių dienų atsiunčia elektroninį laišką, kad su manimi sutartis nutraukiama dėl mano kaltės. Skambinu klausti, kokia kaltė. Sako, nuo šiol bendrausime tik raštu. Iki šiol taip ir negavau jokio paaiškinimo, kokia ta mano kaltė. Ar tokia, kad užklupau meistrus ne tuos darbus dirbančius?“ – pasakoja Agnė.

Supratusi, kad statybos įstrigo, užsakovė pareikalavo bent grąžinti „Milmetai“ sumokėtus pinigus.

„Sutarti darbai nepadaryti, meistrai atsivežė kelis profilius, bet juos vietoje ir sugadino, nes užklijavo ant angokraščių, kuriuos teks nuardyti. O dabar nei į skambučius atsiliepia, nei į elektroninius laiškus atsako. Visiškai manęs vengia“, – pasipiktinusi Agnė.

Supratusi, kad nieko nepeš, Agnė liepos pabaigoje Panevėžio apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį.

Taip ji tikisi atgauti ne tik „Milmetai“ sumokėtuosius maždaug 1500 eurų, bet ir prisiteisti baudą už neteisėtą sutarties nutraukimą.

Mat su šia mažąja bendrija pasirašytoje sutartyje yra punktas, numatantis, kad be svarios priežasties sutartį nutraukianti šalis sumoka 5000 eurų baudą.

„Iš pradžių tų 5000 eurų „Milmetos“ net neprašiau, dar tikėjausi išsiskirti gražiuoju atgavusi pačios sumokėtus pinigus. Bet kadangi su jais kontaktuoti nebeišeina, esu priversta kreiptis į teismą, paprašiau priteisti ir tą baudą“, – pasakoja Agnė.

Teismas priėmė jos civilinį ieškinį.

Negana to, tyrimo ėmėsi ir Panevėžio apygardos prokuratūra.

Apstulbo, su kuo turi reikalą

Dabar Agnės namą ėmęsi užbaigti jau kiti meistrai. Bet moteris nusiteikusi nenuleisti rankų ir įrodyti sukčiavimo schemą.

Verslininkė pasakoja buvusi šokiruota, kai įsisiūbavus konfliktui su G. Razma internete nusprendė paieškoti apie jį informacijos.

Pradžioje negalėjo patikėti, kad tai tas pats asmuo, kuris dar 2022 m. nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl sukčiavimo.

Internete ji rado paliktą ir dar vieno G. Razmos jau dabartinio užsakovo atsiliepimą. Šis pasakojo taip pat ieškojęs meistrų fasado darbams ir likęs apgautas.

Negalėdama patikėti, kad čia tas pats nuteistasis, kuris šiuo metu turėtų kalėti, Agnė netgi susirado moterį, teismo tais 2022 metais pripažintą viena iš trisdešimties nukentėjusių nuo G. Razmos.

„Ji paklausė įrašytų telefoninių pokalbių, peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir pamatė, kad ten tas pats žmogus! Esu be galo įsiutusi. Kas jį kalėjime stebi ir prižiūri, jei toliau tą patį daro?“ – apstulbusi Agnė.

Įžvelgia sukčiavimą

Supratusi, su kuo turi reikalų, verslininkė Panevėžio apylinkės teismui pateikė ir prašymą „Milmetai“ pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti mažosios bendrijos sąskaitą, kol ginčas bus išnagrinėtas.

Tai Agnei būtų teikę vilties atsiimti pinigus.

Dabar sako menkai tikinti, kad juos atgaus.

„Turbūt tokia G. Razmos veikimo schema: susirenka avansus, paima pinigus už medžiagas, atveža pastolius, bet iš tikrųjų darbas nepadaromas, sutartis nutraukiama ir užsakovui pinigai negrąžinami. Imituoja civilinius santykius, nors mano akimis tai yra akivaizdus sukčiavimas. Nuo jo nukentėjusi moteris pasakojo iki šiol nė euro neatgavusi, nors teismas pinigus ir priteisęs. Neturiu vilčių ir aš atgauti, bet negalima taip leisti jam sausam išlipti iš balos“, – teigia pašnekovė.

Meistrus rado internete

Prie šio pareiškimo nusiteikęs prisidėti ir vilnietis Dmitrijus Andruščenka.

Jis pasakoja irgi sulaukęs G. Razmos skambučio, kai feisbuko grupėje pasiskelbė ieškantis rimtų meistrų namo fasadui apšiltinti.

Į jo paieškas atsiliepęs G. Razma potencialiam užsakovui padarė gerą įspūdį.

„Prisistatė Gintaru. Pasakojo, kad turi ne vieną statybų kompaniją, dvidešimties metų darbo patirtį. Dabar suprantu: jis buvo viskam pasiruošęs, kad tik pasirašytume sutartį. Ją pasirašė Adolfas Razma. Klausiau, kodėl ne pats Gintaras. Paaiškino, kad A. Razma yra mažosios bendrijos vadovas, o ji nėra PVM mokėtoja, todėl mums kainuos pigiau. O jei pasirašytų pats, tai būtų bendrovė „Reinta“ – uždaroji akcinė bendrovė, mokanti PVM“, – pamena Dmitrijus.

Viešai prieinamais duomenimis, Panevėžio rajone, Naujikų kaime registruotai „Reintai“ vadovauja tas pats Adolfas Razma.

Sutartis su „Milmeta“ buvo pasirašyta, atvykę meistrai pradėjo dirbti.

Skaičiuoja nuostolius

D. Andruščenka sako iš karto atkreipęs dėmesį, kad darbininkai elgėsi tarsi pirmą kartą susidūrę su statybomis.

„Apie tai pranešiau Gintarui. Jis patikino, kad šituos meistrus atšauks. Tikrai atsiuntė kitus. Taip per pusantro mėnesio – terminą, numatytą sutartyje – man buvo atsiųstos trys brigados. Rezultatas – nieko nepadarė, tik statybines medžiagas sugadino, polistireną supjaustė“, – pasakoja pašnekovas.

Negana to, Dmitrijus sako dar sulaukęs išrašytos 2160 eurų sąskaitos už neva padarytus darbus.

„Parašėme Gintarui elektroninį laišką, kviesdami susitikti, kad galėtume priimti tuos padarytus darbus. Bet dabar jis nereaguoja“, – sako Dmitrijus.

Jis teigia „Milmetai“ nieko nesumokėjęs, nes ir taip patyrė nemenkų nuostolių.

„Mūsų polistirenas labai brangus – 30 cm storio, o jo sugadinta tikrai labai daug. Skaičiuojame, kad medžiagų sugadinta už 4000–5000 eurų, o turint omeny, kad dar teks dėl broko viską, ką padarė G. Razmos meistrai, demontuoti ir išgabenti, nuostoliai bus dar didesni. Polistireno negalima taip tiesiog išmesti, jo utilizavimas kainuoja. Tam sugadintam išgabenti reikės bent dviejų sunkvežimių, nes namas didelis“, – skaičiuoja pašnekovas.

Nusiteikę suvienyti jėgas

Praėjusią savaitę prie Dmitrijaus statomo namo apsilankė jo iškviesti statybų ekspertas ir antstolis. Jie įvertins G. Razmos atsiųstų meistrų darbo kokybę ir padarytus realius nuostolius.

Namo savininkas laukia ir naujų rangovų skaičiavimų, kiek kainuos ištaisyti paliktą broką.

Pasibaisėjęs tokiais statybininkais, Dmitrijus tinklalapyje rekvizitai.lt paliko atsiliepimą apie „Milmetą“. Šį perskaičiusi su juo susisiekė tą patį patyrusi Agnė.

„Išsiaiškinau, kad G. Razma prieš keletą metų nuteistas. Ten buvo tokios pačios istorijos. Jis bando įrodyti, kad dirbo, stengėsi, nors realiai tik imituoja darbą. Matau vienintelę galimybę – vėl nuo jo nukentėjusiems suvienyti jėgas. Mums reikia maksimaliai išnaudoti visus šansus, kad daugiau žmonių ant jo kabliuko neužkibtų. Girdėjau, kad su G. Razma susijusios įmonės turi ir daugiau tvarkomų objektų Vilniuje, Kaune, Panevėžyje. Turbūt gerai gyvena, jei pas mane atvažiuodavo su praėjusių metų laidos „Toyota Land Cruiser“, – svarsto D. Andruščenka.

Nukentėjusieji nusiteikę teikti bendrą ieškinį teismui.

Nuteisė už sukčiavimą

G. Razmą dar 2022-aisiais Panevėžio apylinkės teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir pasiuntė į kalėjimą.

Statybų versle sukęsis panevėžietis, bylos duomenimis, apgaule pasisavino 60 tūkst. eurų.

Tarp sukčiaus apvyniotųjų aplink pirštą tąkart buvo ir naujakuriai vilniečiai, kauniečiai, ir vieno Panevėžio daugiabučio bendrijos pirmininkas, pervedęs 2000 eurų už laiptinės remontą. Meistrams taip ir nepasirodžius, pirmininkas, nenorėdamas triukšmo, bendrijai grąžino pinigus iš savo kišenės.

Tyrimo duomenimis, nuo 2017 metų pavasario iki 2018 metų rudens G. Razma, iš pradžių būdamas Kaune registruotos uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, o vėliau – Panevėžyje įsikūrusios bendrovės projektų direktoriumi, pasirašydavo sutartis dėl įvairių projektavimo, statybos ir remonto darbų. Iš užsakovų jis paimdavo avansą už darbus arba medžiagoms pirkti, tačiau sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdydavo. Nuo G. Razmos nukentėjo ir jo įvairiems darbams pasamdyti subrangovai bei statybinės technikos nuomos bendrovės, su kuriais verslininkas neatsiskaitė.

Panevėžietis užsakovams sudarydavo patikimo, savo darbą išmanančio statybų bendrovės atstovo įspūdį. Kai šis dingdavo neįvykdęs pažadų, žmonės imdavo apie jį ieškoti atsiliepimų ir, internete radę gausybę skundų, suprasdavo tapę apgaulės aukomis.

Kaip „Sekundę“ informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius, G. Razma šiuo metu atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Nuteistasis tikėjosi tokios bausmės išvengti pateikdamas skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau pernai rugpjūtį teismas atsisakė skundą priimti nagrinėti.

Neatgavo nė euro

Viena iš šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta vilnietė Violeta Fominienė „Sekundei“ pasakoja, jog iš teismo priteistųjų 9600 eurų iki šiol iš G. Razmos neatgavo nė euro.

Su G. Razmos atstovaujama įmone vilnietė buvo pasirašiusi sutartį ir pervedusi pinigus už pamatus. Vėliau dar sudarė dvi sutartis – namo statybos ir stogo uždengimo darbų. O tada prasidėjo būsimojo namo šeimininkės vargai.

„Pamatus kažkoks atvažiavęs senukas šiaip taip paklojo ir nuo tada statybos sustojo. Skambinėjau G. Razmai kone kiekvieną dieną. Tai jis serga, tai išvažiavęs, tai jau blokeliai kraunami – girdėjau tik pažadus. Būdavo, kad į mano skambučius neatsiliepdavo, tada skambindavau iš kito numerio“, – pasakoja nukentėjusi vilnietė.

Nors moteris sumokėtų pinigų iš nuteistojo G. Razmos taip ir neatgavo, V. Fominienė sako toliau jų ir nebeieškanti.

Jai svarbiausia buvo sukčių pasodinti už grotų.

„Neatgavau nė euro, bet net nesikreipiau į antstolius, nes suprantu, kad G. Razma man pinigų negrąžins. Turto jis neturi, nukentėjusiųjų daug, ar man dalimis po 10 centų mokės? Aš jau pasiekiau tiek, kad jis buvo nuteistas“, – sako V. Fominienė.

Ji, likusi apgauta, ryžosi ne tik pati apsiginti, bet ir pakvietė atsiliepti nukentėjusiuosius nuo šio panevėžiečio.

„Buvo be galo graudu, kai paskambinęs senukas pasakojo jam atidavęs paskutinius 500 eurų, sutaupytus kaminui sutvarkyti. Galvoju, netapsiu aš laimingesnė pinigus atgavusi, bet padarysiu taip, kad G. Razma daugiau žmonių nebeapgaudinėtų“, – „Sekundei“ teigė V. Fominienė.

Sužinojusi, kad žmonės vėl dalinasi panašiomis į jos istorijomis, pašnekovė neslėpė esanti šokiruota.

„Nuteistas laisvės atėmimo bausme jis toliau daro tą patį?“ – apstulbusi Violeta.

Anot pašnekovės, jos patirtis rodo, kad pasijutusiems, jog pateko į sukčiaus pinkles, tinkamiausias kelias – susiburti ir teikti bendrą ieškinį prokurorams.

Saugo įstatymas

„Sekundė“ kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą prašydama paaiškinti, ar G. Razma turi teisę išeiti iš įkalinimo įstaigos vietos, kokiu tikslu gali išeiti, kiek laiko gali praleisti laisvėje, ar jam taikomos elektroninės stebėjimo priemonės?

Į visus šiuos klausimus tarnybos atsakymas buvo trumpas.

„Lietuvos kalėjimų tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad prašomi pateikti duomenys yra saugomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių nuostatų, negali pateikti Jums prašomos informacijos.

Jūsų minimas nuteistasis nesutinka, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba teiktų informaciją apie jo bausmės atlikimo sąlygas visuomenės informavimo priemonėms, taip pat atsisako bendrauti su žiniasklaida“, – atsakymą pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius.

Panoro bendrauti raštu

Pats G. Razma irgi nepanoro visuomenei išsamiai paaiškinti, kodėl užsakovai vėl skundžiasi likę apgauti.

Atsiliepęs telefonu patvirtino, kad tai yra „Milmeta“ ir patikslino, kad jis ne direktorius, o jo sūnus Gintaras Razma.

Jis sutiko atsakyti į žurnalistės klausimus, tačiau juos išgirdęs greitai pakeitė toną.

„Suprantu, ant ko jūs linkstat. Norite parašyti straipsnį apie Gintarą Razmą, kuris yra neva sukčius ir aferistas ir vėl daro nusikaltimus. Jums taip nepaeis. Ar jūs turite dokumentus, kuriuos įmonė jai (Agnei – aut. past.) siuntė? Aš nesutinku, kad rašytumėte mano žodžius kažkokius. Atsiųskite įmonei klausimus raštu. Aš su jumis pasikalbėjau, bet jokių. Mes iš savo pusės einame teisiniais būdais. Į klausimus jums bus atsakyta raštu, jei reikia dėl visuomenės intereso, bus pridėti ir dokumentai. O tai jūs mano žodžius iškraipot. Aš esu tik samdomas darbuotojas“, – monologu kalbėjo G. Razma.

Patikslinus, ar dirba tėvo įmonėje „Milmeta“, pareiškė dirbantis kitoje.

„Normalu, kad esu direktoriaus sūnus ir viską apie tai žinau, bet nepainiokite, aš ten nedirbu. Mano ryšys, kad tėvas yra savininkas, su Kalėjimų tarnyba turi sudaręs sutartį ir jo įmonėje dirba apie dešimt nuteistųjų. Kad išvengtumėte teisminių procesų už netiesos skleidimą, atsiųskite raštu klausimus“, – pareikalavo G. Razma, nurodęs „Milmetos“ elektroninio pašto adresą.

Atsakymus paslėpė po teisės aktais

Į nusiųstus klausimus „Milmeta“ atsakinėjo savaitę.

Pasak įmonės, „dėl galimo ginčo, kuris gali būti nagrinėjamas teisminiu keliu“, ji gali pateikti tik bendro pobūdžio komentarus, laikydamasi įstatymų nustatytų ribų.

Kaip teigiama „Milmetos“ atsakymuose, įmonė su klientais bendrauja per įgaliotus atstovus. Konkrečių fizinių asmenų pavardžių mažoji bendrija motyvavo negalinti atskleisti, nes vadovaujasi asmens duomenis saugančiais teisės aktais.

Sutarties komercinės sąlygos, įskaitant kainas ir tiekimo detales, pasak „Milmetos“, saugomos kaip komercinė paslaptis pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.

„Milmeta“ teigia vykdanti darbus ir su savo darbuotojais, ir su subrangovais. Tačiau subrangovų sąrašas yra vidinė įmonės informacija, kurios tretiesiems asmenims taip pat neteikia.

Sutartis su Agne, teigia įmonė, buvo nutraukta vadovaujantis CK 6.217 str. ir sutarties nuostatomis, užsakovei pateiktas raštiškas paaiškinimas, o visi finansiniai klausimai sprendžiami pagal sutartį derybomis arba teisme.

Jokių dokumentų, kaip G. Razma buvo žadėjęs telefonu, „Milmeta“ žurnalistams nepateikė.

Įmonė teigė negalinti nieko paaiškinti ir apie G. Razmos vaidmenį joje, mat „nekomentuoja fizinių asmenų teisinės padėties, nes tai susiję su asmens duomenimis ir privataus

gyvenimo apsauga pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., BDAR 5 str., ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str.“.

Į klausimą, ar įmonės, kurių vardu G. Razma kontaktuoja su jų klientais, per 2024 m. ir 2025 m. yra sulaukusios pretenzijų dėl neatliktų arba nekokybiškai atliktų darbų ir iš kitų užsakovų, ne tik iš Agnės, „Milmeta“ pareiškė, jog pretenzijas nagrinėja individualiai, vadovaudamasi teisės aktais.

Tuštino norvegų bankų sąskaitas

G. Razmos pavardė plačiai nuskambėjusi ir dar vienoje, išties neeilinėje, sukčiavimo byloje.

2013 metais šiaulietis ir trys panevėžiečiai, susibūrę į organizuotą nusikalstamą grupuotę, iš Norvegijos bankų klientų pasisavino nemažas pinigų sumas: nuo 49 iki beveik 99 tūkst. eurų, iš viso – 246 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, į klientų sąskaitas buvo įsibrauta pasinaudojus kenkėjiška programa, specialiai tam sukurtu kompiuteriniu virusu „Torpig Trojan“, leidžiančiu prisijungti prie bankų informacinių sistemų.

Apie tai, kad iš klientų sąskaitų dingo įspūdingos sumos pinigų, paaiškėjo tik tuomet, kai klientai kreipėsi į savo bankus. Aiškinantis, kur mįslingai dingo tų žmonių indėliai, paaiškėjo, kad visais atvejais piniginės lėšos buvo pervedamos į lietuvių suburtos nusikalstamos grupuotės banko sąskaitas.

Teismas sukčiams skyrė nuo šešerių iki trejų metų nelaisvės.

G. Razmai pavyko išvengti kalėjimo, mat teisėsaugai papasakojo apie jo su bendrais padarytas nusikalstamas veikas, tačiau ir jis iš šios balos neišlipo visiškai sausas.

G. Razmai buvo priteista kartu su kitais nuteistaisiais atlyginti turtinę žalą.