Nuo smūgio į asfaltą – iki gyvybes saugančios inovacijos

Sukūręs įrenginį, per kelias minutes pagaminantį citrinų limonadą ar mėsainį, kojomis skambinamą pianiną, netgi sukonstravęs bagį, ne vieną apdovanojimą pelnęs inžinerijos entuziastas Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos moksleivis Modestas Raila ir vėl stebina.

Po to, kai motociklo avarijoje gyvybę jam išgelbėjo tinkamai užsegtas šalmas, talentingas jaunuolis sukūrė dar vieną inovaciją, gimusią iš labai žmogiško klausimo: kas būtų nutikę, jei tą dieną šalmas nebūtų buvęs užsegtas? Ši patirtis virto sprendimu, kuris jau spėjo pelnyti nacionalinį pripažinimą ir tapo startas šešiolikmečio būsimam verslui.

Užbėgti nelaimei už akių

Motociklas – tai greitis, adrenalinas ir laisvės jausmas.

Tačiau ši laisvė turi ir tamsesnę pusę: motociklininkai išlieka viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupių, kurios nelaimingi atsitikimai kelyje dažnai baigiasi sunkia trauma ar net mirtimi.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, kasmet daugiau nei 6 500 motociklininkų netenka gyvybės keliuose, o mirties rizika važiuojant motociklu yra net 20 kartų didesnė nei automobiliu.

Ir pagrindinė mirties priežastis dažnai yra galvos traumos. Vienas iš būdų gerokai sumažinti tokias tragedijas – dėvėti šalmą.

Tačiau statistika taip pat atskleidžia kitą problemą: nepakanka tik dėvėti šalmą – svarbu jį tinkamai užsisegti.

Būtent čia problemą įžvelgė panevėžietis Modestas Raila ir sukūrė išmaniąją šalmo kontrolės saugumo sistemą, kuri perspėja motociklininką, jei šalmas nėra tinkamai užsegtas arba visai neužsegtas.

Gyvybę išgelbėjo šalmas

Mintis apie išmaniąją šalmo saugumo kontrolės sistemą „SafeClip“, kuri perspėja motociklo vairuotoją, jei šalmas neužsegtas arba užsegtas netinkamai – kaip saugos diržo signalas automobilyje, Modestą aplankė dar praėjusią vasarą.

Liepos 4-ąją važiuojant motociklu namo gimnazistui staiga prieš akis išniro iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis.

Viskas įvyko taip greitai, kad M. Railai net neužteko laiko pabandyti išvengti smūgio.

„Dar atsimenu vaizdą akyse, kai trenkiuosi į automobilio priekinį sparną, jaučiu, kaip sukuosi ir skrendu ore. Staiga atsibundu nuskridęs kelis metrus nuo avarijos vietos. Sunkių sužalojimų išvengti pavyko, ir visa tai dėl to, kad buvau užsidėjęs ir taisyklingai užsisegęs motociklininko šalmą. Jis man išgelbėjo gyvybę“, – pasakoja Modestas.

Technologijos prieš užmaršumą

Pasidomėjęs statistika, pasiklausęs istorijų iš artimos aplinkos, M. Raila suprato, kad užmaršumas užsisegti šalmą yra didelė problema.

Ir panoro tai pakeisti.

Taip pradėjo galvoti apie įrenginį, kuris įspėtų vairuotojus jiems pradėjus važiuoti neužsisegus šalmo.

Pirmoji mintis buvo sukurti išmaniąją sagtį, kuri perspėtų vairuotoją.

Tačiau šios idėjos teko atsisakyti, Modestui įsitikinus, kad šalmų sagtys keičiamos labai sunkiai – nebūtų geriausias sprendimas vairuotojams ardyti savo šalmą.

Vėliau sumanė sukurti įrenginį, kuris tiktų daugeliui rinkoje esančių šalmų dirželių, ir jaustų jų prisilietimą prie kaklo, kai šalmas užsegtas.

Tiksli kaip laikrodis

Modesto kurta saugumo sistema „Safe Clip“ susideda iš kelių elektronikos komponentų.

Lietimo jutiklis matuoja, ar dirželis prisilietęs prie kaklo. Jeigu liečiasi, vadinasi, šalmas užsegtas. Greičio matuoklis matuoja greitį, nes įrenginys pradeda veikti pasiekus tik tam tikrą greitį.

Taip šalmas „žino“, ar yra nešamas rankoje tiesiog einant, ar vairuotojas važiuoja motociklu.

Per garsiakalbį, kuris paslėptas po šalmo pagalvėlėmis, vairuotojas informuojamas garsiniu signalu apie neužsegtą šalmą.

„Jūs tiesiog negalėsite pamiršti savo saugumo! Taip pat per garsiakalbį vairuotojui pranešama apie įrenginio baterijos likutį ir kada reikėtų jį pakrauti. Visus šiuos komponentus sujungiau į mikrovaldiklį, kuris įspėja vairuotoją apie neužsegtą šalmą“, – pasakoja jaunasis inžinierius.

Ne prabanga, o sprendimas

Anot M. Railos, iki šiol tokių sistemų rinkoje nebuvo.

Yra išmanieji šalmai, turintys labai daug funkcijų, tačiau tai prabangos prekė, nes brangi ir nėra prieinami kiekvienam.

Modesto sprendimas – universali užsegimo kontrolės sistema, kurią galima pritaikyti prie jau turimo šalmo.

M. Railos manymu, ši sistema sprendžia ne atsakomybės, o užmaršumo ir žmogiškojo faktoriaus problemą.

Taisyklės ir atsakomybė, anot jo, veikia tada, kai žmogus turi laiko sąmoningai sustoti ir pagalvoti. Tačiau realybėje motociklininko kasdienybėje daug lemia skubėjimas, emocijos, adrenalinas ar tiesiog rutina,

„Motociklininkai yra žmonės, o jiems būdingas užmaršumas. Net ir tie, kurie supranta saugumo svarbą, kartais skuba, būna paveikti emocijų. Dažnai tai nėra sąmoningas sprendimas rizikuoti – tai momentas, kai dėmesys nukrypsta kitur. Ir būtent todėl vien tik raginimai ar taisyklės ne visada veikia“, – svarsto pašnekovas.

Be to, ši sistema sprendžia ir labai jautrią problemą – tėvai jaučiasi ramesni.

„Žinodami, kad yra sistema, kuri primena jų vaikams užsisegti šalmą, tėvai jaučiasi ramesni. „SafeClip“ čia tampa ne tik technologiniu sprendimu, bet ir papildomu saugumo garantu ne tik vairuotojui, bet ir jo artimuosiems“, – pabrėžia Modestas.

Tiki savo idėja

Panevėžiečio idėja neliko nepastebėta televizijos projekte „Moksleivių vienaragių paieška“ (MVP).

M. Raila pelnė MVP apdovanojimą bei „Lietuvos Junior Achievement“ fondo „Jaunaragiai“ įsteigtą 1000 eurų premiją.

„Nors per laidos filmavimą mano reakcija atrodė rami, bet ji buvo labai sąmoninga. Aš tikėjau savo idėja nuo pat pradžių. Matydamas teisėjų balsus supratau, kad laimiu, bet tai nebuvo netikėta – ne todėl, kad nuvertinčiau kitus, o dėl to, kad žinojau, kodėl kuriu šį projektą. Man tai nėra tik verslo idėja ar skaičiai“, – sako ateities kūrėjas.

„Safe Clip“, anot Modesto, kalba apie realų saugumą ir realias gyvybes.

„Kai supranti, kad sprendi ne teorinę, o labai žmogišką ir svarbią problemą, atsiranda užtikrintumas. Todėl tą akimirką jutau ne šoką, o patvirtinimą, kad einu teisingu keliu“, – šypsosi pašnekovas.

Nuo robotikos varžybų – iki televizijos scenos

Televizijos projektas „Moksleivių vienaragių paieška“ Modestui buvo nauja patirtis.

Iki tol jis dalyvaudavo robotikos varžybose, kur viskas vyksta pagal techninius kriterijus ir tiksliai apibrėžtas taisykles.

O žengti į televizijos sceną, kalbėti prieš kameras ir komisiją buvo visiškai nauja.

„Ši patirtis privertė išeiti iš komforto zonos ir išmokė ne tik pristatyti idėją, bet ir ją apginti, paaiškinti, kodėl ji reikalinga, ir kaip ji gali kurti realią vertę. Man, kaip jaunam žmogui, tai buvo labai stipri augimo patirtis“, – prisipažįsta M. Raila.

Jis džiaugiasi, kad tokie projektai vyksta Lietuvoje ir suteikia galimybę mokiniams ne tik svajoti apie verslą, bet ir įgyvendinti savo idėjas.

Prireikė bemiegės nakties

Namų darbų prieš laidą, anot M. Railos, teko atlikti tikrai daug.

Pirmiausia jis išanalizavo rinką, kad suprastų, ar problema aktuali ne tik jam, bet ir kitiems.

Atliko apklausas, rinko atsiliepimus ir tikrino prielaidas.

„Tačiau pats didžiausias iššūkis buvo techninis. Per pirmą susitikimą su mentoriumi atsinešiau tik maketavimo plokštę su daugybe laidų – tai buvo veikiau idėjos įrodymas nei realus įrenginys. Mano tikslas iki filmavimo buvo labai aiškus: paversti tai veikiančiu prototipu“, – pasakoja Modestas.

Tam prireikė daug darbo ir vienos bemiegės nakties.

„Jau paryčiais rašiau mentoriui žinutę, kad prototipas pagamintas ir veikia. Tai buvo vienas iš tų momentų, kai supranti, kad visos pastangos nebuvo veltui“, – šypsosi gimnazistas.

Asmeninė istorija – stipriausias argumentas

Pasak M. Railos, apginti savo idėją prieš komisiją, kurią sudarė savo srities profesionalai, nebuvo lengva, nes pati problema komisijai pasirodė gana nauja.

„Jie nesitikėjo išgirsti apie neužsegtą šalmo dirželį, kaip apie rimtą saugumo spragą, todėl mano pagrindinė užduotis buvo ne tik pristatyti sprendimą, bet pirmiausia įtikinti, kad problema iš tiesų egzistuoja“, – sako Modestas.

Didžiausio pasiruošimo reikalavo būtent argumentavimas – Modestui reikėjo paaiškinti, kodėl neužsegtas šalmas nėra smulkmena, o situacija, kuri bet kurią akimirką gali baigtis nelaime.

„Čia labai padėjo mano asmeninė patirtis ir istorija, nes ji leido kalbėti ne teoriškai, o iš realaus gyvenimo. Manau, kad būtent tas asmeniškumas ir padėjo komisijai suprasti, jog apie saugumą negalima galvoti tik tada, kai jau nutinka nelaimė – reikia būti pasiruošus visada“, – akcentuoja jaunasis inžinierius.

Laimėtą piniginį prizą M. Raila investuos į verslo plėtrą. Jau dabar kuria ir tobulina naują „Safe Clip“ įrenginio versiją, todėl kiekviena investicija jam labai svarbi.

„Elektros komponentai, prototipų gamyba, 3D spausdinimas, testavimas – visi šie procesai reikalauja resursų. Man svarbu, kad šie pinigai būtų ne išleisti, o įdarbinti – tam, kad „Safe Clip“ iš prototipo kuo greičiau taptų realiu, patikimu sprendimu rinkoje“, – pabrėžia robotikos entuziastas.

Tyli apsauga

Anot M. Railos, didžiausias techninis ir kartu kūrybinis iššūkis buvo rasti balansą tarp saugumo ir patogumo.

„Nuo pat pradžių man tapo aišku, kad neužtenka sukurti įrenginį, kuris tiesiog veiktų – jis turi būti toks, kurio žmogus net nejaučia. Todėl pagrindinis prioritetas tapo minimalizmas. Kuo mažesnis, lengvesnis ir paprastesnis sprendimas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus naudojamas realiame gyvenime“, – pabrėžia konstruotojas.

Tai jaunajam inžinieriui reiškė nuolatinius kompromisus: kaip sumažinti dydį neprarandant funkcionalumo, kaip supaprastinti konstrukciją, bet išlaikyti patikimumą.

„Manau, kad geras saugumo sprendimas yra tas, kuris saugo tyliai – netrukdo, neapsunkina, bet kritiniu momentu atlieka savo darbą“, – sako Modestas.

Koks būtų kitas žingsnis?

Šiuo metu pagrindinį dėmesį Modestas sutelkęs į prototipo tobulinimą ir testavimą.

Jau bendradarbiauja su startuolių fondu, kuris padeda tiek mentorių patarimais, tiek galvojant apie tolesnius žingsnius.

„Artimiausiu metu svarbiausia yra išbandyti įrenginį realiomis sąlygomis, gauti grįžtamąjį ryšį ir ištaisyti silpnąsias vietas. Tik tada galima galvoti apie gamybą ir platesnį pritaikymą“, – pabrėžia pašnekovas.

Investuotojų paieška, anot Modesto, šiuo metu nėra jo tikslas – jie ateis tada, kai produktas bus pakankamai subrendęs.

Nardo po inžinerijos vandenis

Technologinis mąstymas ir inovacijos Modestui – ne naujiena.

Jau ne vienerius metus M. Raila užsiima robotika ir inžineriniais projektais: sukūrė Goldbergo mašinas, per kelias minutes pagaminančias citrinų limonadą ar mėsainį, kojomis skambinamą pianiną, reakcijos žaidimus, išbandytus jau tūkstančių žmonių, net sukonstravo savadarbį bagį tiesiog tėvų garaže.

Šie projektai panevėžiečiui pelnė apdovanojimų ne tik nacionaliniuose, bet ir tarptautiniuose konkursuose.

Savo idėjomis jis pirmiausia dalinasi su artimiausiais žmonėmis – šeima, mokytojais ir draugais.

„Kiekvienas iš jų į idėją pažvelgia iš skirtingų pozicijų: šeima suteikia palaikymą, mokytojai – kritinį požiūrį, o draugai dažnai pasako tai, ko pats dar nebūnu pastebėjęs. Man labai svarbu išgirsti skirtingas nuomones, nes taip idėjos tampa tvirtesnės ir labiau apgalvotos“, – teigia Modestas.

Atsvara – šauliai

Šešiolikmetį Modestą labiausiai traukia inžinerija. Svarsto apie studijas šioje srityje, tačiau dėl konkrečios krypties dar nėra apsisprendęs.

„Šiandien man svarbiausia kaupti patirtį, suprasti, kas iš tikrųjų įdomu, ir tik tada apsibrėžti aiškesnį kelią. Save matau ten, kur susitinka technologijos, kūryba ir realių problemų sprendimas – nesvarbu, ar tai bus inžinerija, verslas, ar nauja sritis, kurios šiandien dar net neįsivaizduoju“, – vardija M. Raila.

Nors daug kas Modestą mato kaip inžinierių ar startuolių kūrėją, jo kasdienybė tuo nesibaigia.

Kai nekuria ir negalvoja apie projektus, gimnazistui geriausia perkrova galvai yra jaunųjų šaulių veikla.

„Ten viskas vyksta visiškai kitu režimu – žygiai, naktinės pratybos, stovyklos. Tokiose situacijose nebelieka vietos perteklinėms mintims, nes turi būti čia ir dabar“, – sako Modestas.