Skaitytojo pasiūlyta tema
Panevėžio miesto savivaldybei į privačias rankas perleidus kone vienintelę iki tol nemokamą buvusią automobilių stovėjimo aikštelę autobusų stoties pašonėje, ratuoti centro lankytojai okupavo čia esančių daugiabučių kiemus.
Neapsikentusi prašalaičių, Laisvės aikštės 24-ojo daugiabučio bendrija kreipėsi į Savivaldybę, kad šioji apmokestintų daugiabučio kiemą, o gyventojams suteiktų lengvatinius leidimus statyti savo mašinas.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad Savivaldybės siūlomas gelbėjimosi ratas – nepasiekiamas.
Nebėra savo kiemo šeimininkai
Kaip pasakojo savo vardo ir pavardės nenorėjęs viešinti su 24-uoju daugiabučiu sujungto Laisvės aikštės 25-ojo namo gyventojas, nuo neatmenamų laikų jų kieme stovėjo ženklas, draudžiantis įvažiuoti ne šio namo gyventojams, išskyrus aptarnaujantį transportą. Tačiau pernai jis buvo nuimtas.
Gyventojų kryžiaus žygiai į Savivaldybę, kad ženklą grąžintų, jokios naudos nedavė: niekas nė nesileido į kalbas.
„Net ties įvažiavimu numeta savo automobilius – ir niekam nerūpi, kad kiti negali patekti į kiemą. Jeigu į namus parvykai anksčiau nei 18 valandą, tavo šansai savo kieme pasistatyti automobilį lygūs nuliui“, – pasakojo vyras.
Anksčiau gyventojai tokius prašalaičius dar galėdavo vaikyti patys, dabar, nebelikus draudžiamojo ženklo, savame kieme yra bejėgiai. O Savivaldybei pardavus ir vienintelę nemokamą automobilių aikštelę J. Basanavičiaus gatvėje, visi aplinkinių daugiabučių kiemai ėmė dusti nuo mašinų.
„Jau nebeturime kantrybės, – pasipiktinimo neslėpė „Sekundės“ pašnekovas. – Kaimyninis namas kreipėsi į Savivaldybę, kad būtų apmokestintas jų kiemas, tačiau paaiškėjo, kad išpildyti reikalaujamų sąlygų tiesiog neįmanoma. Tai nejaugi mūsų kiemas mums ir nebepriklausys?“
Nauja tvarka šlubuoja?
Vyro kaimynai – Laisvės aikštės 24-ojo namo bendrija – išties bandė pasinaudoti Panevėžio miesto savivaldybės siūloma naujove: apmokestinti savo kiemą, kad atvykėliams nebebūtų paranku čia palikti savo transporto priemones.
Gyventojams būtų suteiktas lengvatinis pažymėjimas, kainuojantis vos 10 eurų metams.
Tačiau daugiabučio bendrijai pradėjus domėtis tokia galimybe, paaiškėjo, jog ne viskas taip paprasta.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Laisvės aikštės 24-ojo namo pirmininkas Vilmantas Marcinkevičius, dar prieš metus, kai ir jų kieme buvo panaikintas įvažiuoti draudžiantis ženklas, prasidėjo susirašinėjimas su Savivaldybe.
Tąkart bendrija informuota, kad Savivaldybė yra šio kiemo savininkė, tad ir taisykles diktuoja. Bet pažadėjo, jog bus kuriama nauja tvarka, leidžianti apmokestinti daugiabučio kiemą, gyventojams suteikiant išskirtines sąlygas.
Šiemet tokia tvarka pagaliau buvo patvirtinta. Pagal ją tereikia visuotinio daugiabučio bendrijos protokolo, jog gyventojai sutinka apmokestinti savo namo kiemą, ir tai taps tikrove.
„Tą ir padarėme, – dėsto V. Marcinkevičius. – Tačiau iš raštu atsiųsto atsakymo sužinojome, kad vien bendrijos daugumos sutikimo ir prašymo jau neužtenka – turi būti surinkti ir komercinių objektų bei aplinkinių daugiabučių bendrijų daugumos sutikimai. Bet nėra aiškiai nurodyta, kokiu spinduliu sutikimus iš daugiabučių bendrijų ir verslų surinkti. Dešimt metų dirbu daugiabučių namų pirmininku, tad suprantu, kad jei ir žinotum tikslų jų skaičių, gauti visų sutikimus neįmanoma.“
Pirmininkas sako iš patirties galintis užtikrinti: jeigu kitam objektui šis klausimas nebus aktualus, pritarimo neverta ir tikėtis. Neretais atvejais net nepavyksta rasti bendro kontakto. Tad Savivaldybės reikalavimai – tiesiog neįgyvendinami.
„Man atrodo, pati Savivaldybė prisibijo savo naujos tvarkos, tad statydama tokias biurokratines užtvaras apsidraudžia“, – svarsto V. Marcinkevičius.
Rankas suriša biurokratija
Pasak V. Marcinkevičiaus, lygiai tokia pati automobilių aikštelių plėtros situacija visame mieste.
Savivaldybė per kelerius metus įrengė naujų stovėjimo vietų prie gatvių ar kitose viešosiose vietose, tačiau labai mažai.
„Rekonstruojamos gatvės, o parkavimo vietos neįrengiamos, – pažymi V. Marcinkevičius. – Pavyzdžiui, Molainių gatvės detaliuosiuose projektuose buvo numatyta įrengti parkavimo vietas, ir gana daug, tai bent iš dalies padėtų išspręsti šiame mikrorajone itin opią problemą. Bet to nebuvo padaryta. Gal taupė lėšas.“
„Čia jau būtinas platesnis požiūris, – įsitikinęs panevėžietis. – Net į europinius projektus naujos parkavimo vietos nėra įtrauktos.“
Vienintelė žalia šviesa uždegta plėsti automobilių stovėjimo aikšteles daugiabučių kiemuose, kai šie turi bent kiek didesnį žemės lopinėlį. Tačiau yra problema, apie kurią žino ne tik ne vieno daugiabučio pirmininkas, bet ir Savivaldybė: statybos leidimas išduodamas tik aikštelei žaliojoje zonoje įrengti. Jeigu patenka bent lopinėlis seno asfalto, leidimo nebus.
„(…) jeigu ir apmokestinsime kiemą, vietos jame visiems vis tiek neužteks. Jeigu aš pasistačiau automobilį, dar nereiškia, kad ir rytoj kieme rasiu vietą.“
I. Urbonavičienė
„Dar prieš dešimtmetį buvo vizija kiekvienam daugiabučiui priskirti teritoriją, kurioje galėtų tvarkytis kaip šeimininkai. Tačiau iš tikro bendrijos nieko negali, – su kokiomis kliūtis dažniausiai susiduria, vardija V. Marcinkevičius. – Žemė mieste yra didžiulis deficitas. Jeigu statybos leidimas būtų išduodamas visam bendrijos norimam plotui aikštelei įrengti, tuomet visas šis klausimas pajudėtų labai greitai. Bet mažo žalio lopinėlio projektas taip išbrangsta, kad tos kelios stovėjimo vietos tampa auksinės. Tokių turtingų žmonių, kurie galėtų mokėti po tris tūkstančius ir daugiau eurų, beveik nėra. O jeigu leistų šeimininkauti visoje norimoje teritorijoje, pakaktų ir po 500 eurų butui.“
Pirmininko įsitikinimu, Savivaldybės siūlomas modelis, pagal kurį ji finansuotų 70 proc. visų projekto lėšų, – niekinis. Nes tuomet ta aikštelė ir priklausytų ne gyventojams, o Savivaldybei.
„Tai dvigubas žaidimas. Kažkada šį klausimą jau kėliau, bet iš Savivaldybės tarybos nario išgirdau, kad jie nepasitiki bendrijomis, jog gebės savarankiškai tvarkytis. Kažkodėl mėgstama pabrėžti, kad mieste stovėjimo vietų trūkumo daugiabučių kiemuose problema – neveiklaus pirmininko ir gyventojų kaltė, bet šiuo atveju problema – pačios Savivaldybės sukurtos tvarkos, kurios iš esmės neveikia“, – sako V. Marcinkevičius.
Išimčių nėra
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Ina Urbonavičienė tikslina, kad naujoji tvarka galioja tik toms daugiabučių bendrijoms, kurių kiemai ribojasi su apmokestintomis zonomis. O Laisvės aikštės 24-ojo namo situacija kiek komplikuota, mat kieme esanti automobilių stovėjimo aikštelė nėra priskirta būtent tam namui. Ir ja naudojasi ne tik visų aplinkinių namų gyventojai, bet ir komercinių patalpų savininkai. Todėl, kad nebūtų pažeistos kitų gyventojų ir komercinių patalpų savininkų teisės, buvo priimta tokia tvarka: jeigu automobilių stovėjimo aikštelė nėra priskirta konkrečiam namui, būtinas visų sutikimas.
„Kad nekiltų konfliktinių situacijų, prašome daugumos gyventojų ir verslų sutikimo. Ten uždara teritorija, tad su kuriais namais ji ribojasi, su jų savininkais ir reikėtų aptarti šį klausimą, ar jie pritartų tokiam sprendimui, – pabrėžia I. Urbonavičienė. – Suprantama, kad surinkti daugumos balsus sudėtinga, bet jeigu tai būtų vienašališkas sprendimas, tuomet pasipiktinusiųjų bus dar daugiau.“
„Situacija išties sudėtinga, nes šalia daug gyvenamųjų namų, – pripažįsta specialistė. – Bet tvarka tokia, kad būtina atsižvelgti į visų gyventojų ir komercinių patalpų valdytojų nuomonę.“
I. Urbonavičienės duomenimis, Savivaldybė sulaukusi tik pavienių daugiabučių bendrijų prašymų apmokestinti jų daugiabučio kiemą. Bet kol kas nė viename neprašoma susimokėti už automobilio statymą.
„Iki šiol nė vieno daugiabučio teritorija nėra paskelbta apmokestinta zona. Bet reikia suprasti, kad jeigu ir apmokestinsime kiemą, vietos jame visiems vis tiek neužteks. Jeigu aš pasistačiau automobilį, dar nereiškia, kad ir rytoj kieme rasiu vietą“, – sako I. Urbonavičienė.
