Miesto Savivaldybės paprašytas Kraštotyros muziejaus
direktorius Arūnas Astramskas sudarė Panevėžio miesto vadovų sąrašą. Pirmasis
vadovas – nuo 1872 metų burmistru ir miesto galva vadintas ir vienuolika metų
Panevėžiui vadovavęs Justinas Mošinskis.
Nors Panevėžiui jau daugiau kaip 500 metų, A.Astramsko teigimu, didesnę savo istorijos dalį jis neturėjo savivaldos, jį sudarė keletas administracinių vienetų. Laikomasi nuomonės, kad Panevėžys savivaldą gavo 1791-ųjų pabaigoje, tačiau nuoseklų jo vadovų sąrašą galima sudaryti tik nuo 1879 metų, kai įsigaliojo 1870 m. Rusijos imperijoje priimti ir miestams didesnę savivaldą suteikę Miestų nuostatai. Pasak A.Astramsko, XVIII a. pabaigos ir XIX a. pirmos pusės savivaldos istorija yra mažai tyrinėta, todėl minimi tik atskiri šio laikotarpio Panevėžio vadovai, ne visai aiški savivaldybės struktūra ir pareigūnų kompetencija.
Mintis sudaryti vadovų sąrašą ir papildyti miesto istoriją žiniomis kilo Viešųjų ryšių skyriaus specialistams. Be to, turėti daugiau žinių skatino Savivaldybės interneto portalo lankytojai, jie užduodavo nemažai klausimų apie miestą, jo istoriją, vadovus, perspektyvas. Pranešime spaudai nurodoma, kad kitąmet Kraštotyros muziejus ketina surengti atskirą konferenciją, skirtą Panevėžio savivaldos praeičiai.
Miesto galvos
Pagal A.Astramsko sudarytą miesto vadovų sąrašą, nuo 1872 iki 1879 m. burmistro, o nuo 1879 iki 1883 m. miesto galvos pareigas ėjo Justinas Mošinskis. Nuo 1883 iki 1884 metų laikinai miesto galvos pareigas ėjo Georgijus Greifanas. Nuo 1884-ųjų iki 1890-ųjų Panevėžio galva buvo Vladislovas Ostachevičius, 1890-1895 m. – Zdislovas Ratinskis, amžių sandūroje (1895-1905 m.) dešimt metų miestui vadovavo Vladislovas Eidrigevičius. Nuo 1905 m. sausio iki tų pačių metų spalio miesto galvos pareigas ėjo Eduardas Bžozovskis, nuo 1905 m. spalio iki 1909 m. gruodžio – Vladislovas Eidrigevičius, 1909-1913 m. – Bronislovas Šredersas. 1913 m. birželį miesto galva tapo Jonas Kasperavičius, tačiau kitų metų balandį jį jau pakeitė iki 1919 m. kovo 24 d. miestui vadovavęs Aleksandras Vitartas.
Prezidentai ir burmistrai
Pirmuoju Panevėžio prezidentu buvo Jonas Balčikonis, tačiau jis miestui vadovavo tik nuo 1919 m. kovo 28-osios iki balandžio 1-osios. Jį pakeitęs Teodoras Liutkevičius prezidentavo nuo balandžio 1 iki 4 dienos, ir nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo. 1919 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio prezidentu (vėliau – burmistru) tapo Bronius Adomulis, jis Panevėžiui vadovavo iki 1924 m. lapkričio.
Tarpukario Lietuvoje ilgiausiai (nuo 1924 metų lapkričio iki 1940 m. birželio) prie miesto vairo buvo burmistras Tadas Chodakauskas. Nuo tų metų birželio antrosios pusės iki liepos laikinai miesto burmistro pareigas ėjo Vladas Kličmanas. Iki 1940 m. lapkričio miestui vadovavo Romualdas Adžgauskas, o jį pakeitęs Augustas Sereika Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko poste išsilaikė iki 1941 m. birželio pabaigos. Vokiečių okupacijos metais – nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. liepos Panevėžio burmistru buvo Karolis Reisonas.
Vykdomojo komiteto pirmininkai
Lietuvoje įvedus Tarybų valdžią iki pat Nepriklausomybės atkūrimo Panevėžiui vadovavo Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininkai. Nuo 1944 m. rugpjūčio iki kitų metų liepos prie valdžios vairo stovėjo Kazys Pečiokas. Jį pakeitęs Vladas Butkis Panevėžiui vadovavo iki 1950 m. liepos. Po jo laikinai, iki tų pačių metų rugpjūčio, Vykdomojo komiteto pirmininko pareigas ėjo Sergejus Baryševas.
Nuo 1950 m. rugpjūčio iki 1953 m. kovo miestui vadovavo Benediktas Rutkauskas, o jį pakeitęs Petras Kontvainis Vykdomojo komiteto pirmininko pareigas ėjo iki 1953 m. rugsėjo 30-osios. Nuo 1953 m. spalio iki 1955 m. liepos pirmuoju miesto žmogumi buvo Pijus Petrukaitis, nuo 1955 m. rugsėjo iki 1959 m. kovo – Genovaitė Petrukaitienė, nuo 1959 m. kovo iki kitų metų spalio – Vaclovas Prekevičius, nuo 1960 m. spalio iki 1963 m. kovo – Jonas Petrauskas. Ilgiausiai į “šviesią ateitį” nuo 1963 m. kovo iki 1987 m. birželio, t.y. daugiau negu dvidešimt ketverius metus, Panevėžį vedė Bronius Kačkus. Jį pakeitęs dabar bankininko duoną kremtantis Juozas Bečelis Vykdomojo komiteto pirmininku buvo nuo 1987 m. birželio iki 1990 m. balandžio.
Merai
Nuo 1990 m. kovo 29 d. iki 1991 m. spalio 18 d. pirmuoju miesto asmeniu buvo Panevėžio savivaldybės tarybos pirmininkas (dabar – parlamentaras) Gintaras Šileikis. Pirmąja ir kol kas vienintele miesto mere nuo 1990 m. balandžio 12 d. iki 1991 m. spalio 4 d. buvo Gema Lukoševičiūtė-Umbrasienė. Vėliau miesto mero postas atitekdavo tik vyrams. Nuo 1991 m. spalio iki 1992 m. rugsėjo Panevėžiui vadovavo Stanislovas Mačiulis, nuo 1992 m. lapkričio iki 1995 m. sausio – Valdemaras Vizbaras, nuo 1995 m. balandžio iki 1997 m. sausio – Tomas Josas, nuo 1997 m. vasario iki tų pačių metų balandžio – Rimantas Liepa, nuo 1997 m. balandžio iki 2000-ųjų balandžio – Vitas Matuzas. Beje, praėjus trejiems metams jis vėl tapo Panevėžio vadovu ir šiame poste išsilaiko iki šiol. Jo tarpuvaldžiu – nuo 2000 m. balandžio iki 2002 m. lapkričio miestui vadovavo Valdemaras Jakštas, o nuo tų metų lapkričio iki 2003 m. balandžio – Visvaldas Matkevičius.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
