Moksleiviai, norintys per vasarą užsidirbti pinigų, ieško
galimybių patekti į darbo ir poilsio stovyklas arba savivaldybių ir Darbo biržos remiamas viešųjų darbų programas.
Aktyviausiai moksleivių darbinį ugdymą remiančiame Kaune šiemet bus finansuojama mažiau darbo ir poilsio stovyklų bei viešųjų darbų programų negu praėjusiais metais.
Kaip Eltai sakė Kauno Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Navickas, tai lėmė sumažėjęs programų finansavimas ir nuo liepos 1 dienos iki 550 litų kilsianti minimali mėnesio alga.
Lietuvos jaunimo turizmo centro duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 97 darbo ir poilsio stovyklos, iš jų net 65 – Kaune. Klaipėdoje buvo 5, Plungės rajone ir Vilniaus mieste po tris, kai kuriuose kituose miestuose po dvi ar vieną moksleivių darbo ir poilsio stovyklą. Duomenų, kiek jose dirbo moksleivių, nėra.
Kaune darbo ir poilsio stovyklose bei viešųjų darbų programose pernai buvo užimti 444 moksleiviai. Norintys galėjo dirbti porą mėnesių.
Šiemet stovyklų laikas sutrumpintas iki vieno mėnesio, jose planuojama užimti apie 350 jaunuolių. Daugiausiai 16-19 metų amžiaus moksleivių švarins ir gražins Kauno marių regioninį parką Botanikos sodą. Dirbsiantys po 8 valandas po mėnesio “į rankas gaus” po 462 litus.
Pasak K. Navicko, norinčiųjų dirbti ir užsidirbti kiekvienais metais daugėja. “Darbinio ugdymo skeptikai teigė, kad vasaros darbas – vaikų išnaudojimas, bet laikas parodė, kad tokios programos tarp vyresnių klasių moksleivių vis populiaresnės”, – sakė už vaikų vasaros poilsį atsakingas specialistas.
Yra savivaldybių, kurios iš viso neremia darbo ir poilsio stovyklų. Pasak K. Navicko, jas prieštaringai vertina ir kai kurie Darbo biržos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, teigdami, kad mokinių viešųjų darbų programoms išleidžiamus pinigus geriau skirti ne rizikos grupės ar mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, o bedarbiams, kitoms socialiai pažeidžiamoms žmonių grupėms.
“Kažin kas būtų, jeigu šiemet neįdarbintume, o paleistume į gatves 350 rizikos grupės paauglių? Dirbdami viešuosius darbus jie pavargsta, būna tikslingai užimti, prižiūrėti, suinteresuoti dirbti, nes už tai gauna atlygį”, – sakė specialistas, pridūręs, kad tokią poziciją remia ne tik miesto Taryba, bet ir Kauno miesto darbo birža, šiemet minėtoms programoms skyrusi beveik 162 tūkst. litų.
Daugiausiai moksleivių Kaune buvo įdarbinta 2003 metais. Tuomet iš 604 jaunuolių už prasižengimus iš darbo teko atleisti apie 14, o pernai iš 444 moksleivių – tik vieną neklaužadą.
Drauge su mažas pajamas turinčių šeimų vaikais viešuosius darbus dirbo ir paaugliai, įtariami įvykdę nusikaltimus.
ELTA
