Skaitytojo pasiūlyta tema
Tuoj gyventojus pasieksiančios pirmosios sąskaitos už šildymą dėl gana šilto rudens dar neturėtų gąsdinti.
Visgi daugelis su nerimu laukia kitų metų pradžios, kai nebeliks PVM lengvatos šildymui. Nors deklaruojama, kad valstybė išties pagalbos ranką skurstantiesiems, jau dabar besikreipiantieji dėl kompensacijų jaučiasi taip, tarsi būtų nusikaltėliai, ketinantys pasisemti iš valstybės aruodo.
Norint gauti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, tenka ne tik pateikti duomenis apie savo turimą turtą, sąskaitų išklotines, bet ir įrodinėti, kad jose esantys pinigai reikalingi sveikatai gerinti, o ne pragyvenimui.
Be paramos neišsiverstų
Kaip pasakojo savo pavardės nenorėjusi viešinti Aldona, kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį ji gauna jau ne vienerius metus.
Dėl sveikatos bėdų panevėžietė gali dirbti didelės kvalifikacijos nereikalaujantį valytojos darbą, tad jos pajamos visuomet siekdavo minimalią algą.
O šiemet sulaukė ir pensinio amžiaus.
„Išgyventi iš minimalios algos, kai tenka padėti ir gausiai sūnaus šeimai, nėra taip paprasta. Metai iš metų Savivaldybei teikiu prašymą skirti šildymo kompensaciją. Priklausomai nuo žiemos šaltumo, man kompensuodavo nuo kelių iki keliasdešimties eurų kas mėnesį. Man tai didžiulis palengvinimas“, – pasakojo į „Sekundės“ redakciją paskambinusi Aldona.
Pasijuto lyg nusikaltėlė
Tačiau praėjusį mėnesį į Savivaldybę atvykusi susitvarkyti dokumentų kompensacijai gauti, Aldona nustebo, kai jos buvo paprašyta iš banko atnešti sąskaitos išklotinę.
Dokumentus tvarkiusi specialistė paaiškino, kad jie turi matyti, kiek pinigų moteris susigrąžino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, deklaravusi savo pajamas.
„Iš Mokesčių inspekcijos tuos kelis eurus susigrąžinau jau pavasarį, bet, kiek žinau, pajamos turėtų būti vertinamos už tris praėjusius mėnesius. Išsikalbėjusi su bičiule, kuri taip pat kreipėsi kompensacijos, išgirdau, kad ir jos buvo paprašyta pateikti banko sąskaitų išrašus. Taip ir likau nesupratusi, ar valstybės pagalba skirta padėti, ar tik patikrinti, kiek esi nuskurdęs iš tiesų?“ – kalbėjo Aldona.
Panevėžietė pasakoja, kad jos sąskaitoje buvo kiek daugiau nei pora tūkstančių eurų.
„Dažniausiai į mus kreipiasi nepasiturintys žmonės ir tie keli eurai sąskaitoje juodai dienai tikrai nėra problema gauti kompensaciją.“
Z. Ragėnienė
Anot Aldonos, teko įrodinėti, kad šie pinigai – sunkiai sutaupyta suma dantims tvarkyti, o ne prabangai. Išėjusi į pensiją ji tikėjosi pasinaudoti valstybės siūloma kompensacija dantims protezuoti, o likusią sumą pridėti iš savo santaupų.
„Labai nejaukiai pasijutau, kaip kokia nusikaltėlė, kad sąskaitoje vėjai dar nešvilpauja, o atėjau prašyti kompensacijų. Visur akcentuojama, kaip svarbu ruoštis senatvei ar juodai dienai, tačiau kaupti tai juodai dienai banko sąskaitoje rizikinga, nes tuomet kompensacijos tau nepriklausys. Bet ar tikrai valstybės pagalba turėtų būti skirta tik tiems, kurie gyvena nuo pašalpos iki pašalpos, o dorai visą gyvenimą dirbusiems žmonėms – tik po įrodinėjimų, kad esi vargšas“, – guodėsi Aldona.
Skaičiuojamas ne tik atlyginimas
Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė teigė, kad gyventojų pajamų mokestis – pinigai, kurie taip pat turi būti įtraukti į gaunamas pajamas.
„Tai vienkartinės pajamos, bet mes jas privalome įtraukti į gaunamų pajamų sumą. VMI grąžinimus vykdo nuo kovo iki liepos, tad buvo paprašyta pateikti banko sąskaitos išrašą, kuriame ši suma matytųsi. Tai nėra naujiena, jau ne vienerius metus taikoma tokia praktika. Bet labai retai Mokesčių inspekcija gyventojams grąžina tokias sumas, kurios turėtų realios įtakos apskaičiuojant kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį“, – pažymi Z. Ragėnienė.
Vedėjos teigimu, kai žmonės informuoja apie visas gaunamas pajamas, papildomų dokumentų paprastai nėra prašoma.
Kartais gyventojai pamiršta ar dėl kitų priežasčių neįtraukia pajamų, kurios gaunamos ne tik iš darbo santykių ar valstybės išmokų. Pavyzdžiui, dividentai, nuoma už turimą būstą ar žemę, paveldėtas turtas. Tokių šaltinių, iš kurių gali būti gaunamos pajamos – net 26-i.
Laikosi įstatymų
Pasak Z. Ragėnienės, besikreipiančiųjų dėl kompensacijos banko sąskaitų išrašų paprašoma, nes tai greičiausiais būdas sužinoti, kada buvo pervesti pinigai.
Vedėjos teigimu, ir įstatymuose aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas turi deklaruoti savo finansinį turtą, o pateiktą informaciją patvirtinti savo parašu.
„Jeigu žmogus nedeklaravo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, gal ir būna neramu, kai paprašome išrašo, bet jeigu žmogus pateikia teisingus duomenis, nerimauti neturėtų būti ko. Labai retai pasitaiko, kad žmogus kreipiasi kompensacijų, kai jo turimas turtas ir santaupos išties dideli. Dažniausiai į mus kreipiasi nepasiturintys asmenys ir tie keli eurai sąskaitoje juodai dienai tikrai nėra problema gauti kompensaciją“, – pabrėžė Z. Ragėnienė.
Kiek PVM lengvatos šildymui panaikinimas nuo Naujųjų išaugins kompensacijų gavėjų gretas, anot Z. Ragėnienės, kol kas sunku prognozuoti.
Kol kas dokumentus kompensacijoms gauti tvarkosi nuolatiniai jų gavėjai.
„Panaikintos lengvatos šildymui pasekmės geriausiai bus matyti kitų metų pradžioje – sausio – vasario mėnesiais. Tai priklausys ir nuo to, ar šalti bus šitie mėnesiai. Šiuo metu daugiausia prašymų skirti kompensacijas sulaukiame iš tų, kurie šią paramą gauna ne pirmus metus“, – sako Savivaldybės atstovė.
Atsijoja turtinguosius
Panevėžio rajone jau dabar fiksuojamas ūgtelėjęs kompensacijų prašytojų skaičius.
Kaip teigė rajono Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėja Virginija Savickienė, kol kas sunku vertinti, kokios priežastys tai lėmė.
„Sunku pasakyti, ar dėl to, kad nebelieka lengvatinio PVM šildymui, ar dėl kitų priežasčių, bet prašymų skirti kompensacijas sulaukėme daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tik dabar baigiame suvesti duomenis, tad kol kas negalime atsakyti, kokia dalis besikreipiančiųjų paramos šildymui negaus“, – kalbėjo V. Savickienė.
Vedėjos teigimu, pirmosios kompensacijos už šildymą gavėjus pasieks jau nuo ateinančio pirmadienio.
Dabar tiek namus besišildantiems centralizuotai, tiek ir kietuoju kuru kompensacijos mokamos kiekvieną mėnesį.
Tiesa, kaip pastebi V. Savickienė, gana nemaža dalis besikreipiančiųjų tokios paramos sulaukia neigiamo atsakymo. Dažniausiai prašymai atmetami dėl per didelio turimo turto ar pajamų.
„Pasitaiko įvairių situacijų, kai žmonės negauna kompensacijų, pavyzdžiui, gyvena sodo namelyje, kuris registruotas kaip vasarnamis, o ne gyvenamasis namas. Bet praėjusių metų patirtis rodo, kad didesnioji dalis žmonių kompensacijų negavo dėl per didelės turimo turto vertės. Karantino metu turtas ir santaupos nebuvo vertinami, tačiau dabar yra nustatytos aiškios ribos“, – pabrėžia V. Savickienė.
Pasak vedėjos, ir rajone besikreipiančiųjų dėl kompensacijų prašoma pateikti savo banko sąskaitų išrašus.
„Jeigu sistemoje matome, kad žmogus turi net kelias banko sąskaitas, prašome pateikti visų sąskaitų išrašus. Įstatyme aiškiai apibrėžta, kiek žmogus gali turėti piniginių lėšų, kurios yra nevertinamos. Žinau, kad po Naujųjų keisis turimų pajamų ir turto limitas, bet kiekvienu atveju situacija vertinama ir individualiai“, – teigė V. Savickienė.
Niūri prognozė: paramos reikės daugiau
Per 2024–2025 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų, t. y. apie 5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Palyginti su 2023–2024 metų šildymo sezonu, gavėjų skaičius sumažėjo apie 8,4 proc. Tam įtakos turėjo aukštesnė nei įprastai oro temperatūra (todėl šilumos buvo suvartota mažiau) ir tai, kad stabilizavosi energetinių išteklių kainos (atitinkamai sumažėjo ir būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis). Taip pat tokios paramos gavėjų skaičiaus mažėjimą lėmė ir tai, kad skiriant kompensaciją vėl pradėtas vertinti asmens turimas turtas.
Prognozuojama, kad šį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 190 tūkst. asmenų.
2024–2025 metų šildymo sezoną kompensacijoms išleista 56,5 mln. eurų.
Prognozuojama, kad 2025–2026 metų šildymo sezoną išlaidos kompensacijoms teikti sudarys apie 100 mln. eurų.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildantiesiems centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).
