Panevėžio rajone ieškoma mįslingai dingusios memorialinės lentos, kabojusios Krekenavos miestelyje ant pastato, kuriame sovietų saugumiečių kalinti, kankinti kovotojai už Lietuvos laisvę.
Rajono meras sako policijos nekviesiantis, nes tikisi, kad istorinė lenta atsiras gerų žmonių valia.
„Jei neatsiras – užsakysime naują“, – sako Panevėžio rajono galva.
Susirūpino nuslėpta istorija
Panevėžio rajono vadovams detektyvo darbo teko imtis po praėjusią savaitę vykusio Tarybos posėdžio. Jame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Angelė Pranaitytė iš mero pareikalavo inicijuoti nuo pastato Krekenavoje dingusios memorialinės lentos paieškas.
Politikės teigimu, lentos, žyminčios, jog 1944–1954 metais čia veikė NKVD-MVD-MGB,
nebematyti jau daugiau nei metus.
„Ši lenta žymėjo ne tik Krekenavai, bet ir visai Lietuvai svarbius istorijos įvykius. Kai jos pasigedau, tame pastate vyko remontas. Tikėjausi, kad ji tik trumpam nuimta ir vėl bus pakabinta. Bet taip neatsitiko“, – sako A. Pranaitytė.
Tarybos narė saugo šios lentos atidengimo nuotrauką. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva skulptoriaus Jono Jagėlos sukurta lenta prie Bažnyčios gatvės 1-ojo namo pritvirtinta 1999 metų gegužę.
Nuotraukoje matyti iškilmėse dalyvavusi tautiniais rūbais pasipuošusi A. Pranaitytės mama Pranciška Pranaitienė. Joje – ir tuometis Krekenavos seniūnas Petras Mitrikas. Jam ir buvo pavesta atidengti šią memorialinę lentą.
Žinančiųjų neatsirado
Bandydama išsiaiškinti, kur pradingo memorialinė lenta, A. Pranaitytė kreipėsi į vietos žmones. Deja, kur šioji galėtų būti, žinančiųjų neatsirado.
Apie keistą nutikimą politikė informavo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
Iš šio centro gautame laiške rašoma, kad tai buvo tipinė lenta, kokios kabintos visoje Lietuvoje žymint NKVD-MVD-MGB būstines. Tokios pat skulptoriaus J. Jagėlos sukurtos lentos, kur matyti spygliuotos vielos grotos, Panevėžio rajone pakabintos ant buvusių saugumo pastatų Raguvoje, Ramygaloje ir Vadokliuose.
Krekenavoje, dabartinėje Bažnyčios gatvėje veikusioje NKVD-MVD-MGB būstinėje yra tekę būti ir A. Pranaitytės močiutei, ir tėčiui.
Močiutė buvo tardoma, ar vienas iš jos sūnų, prasidedant sovietų okupacijai pasitraukęs į Vakarus, nebus tapęs Lietuvos partizanu.
Tėtis ten atsidūrė bandęs pasislėpti, kad sovietai jo nepaimtų į karą.
Krekenaviškė A. Pranaitytė atsimena, kad name, kuriame pirmame sovietinės okupacijos dešimtmetyje siautėjo enkavėdistai, vėliau apgyvendintos šeimos.
„Ieškosime pačios lentos, o ne ją pradanginusių kaltųjų.“
A. Pocius
Kaltų neieškos
Meras A. Pocius teigia, kad memorialinės lentos, apie kurios dingimą praėjusį ketvirtadienį pranešė A. Pranaitytė, paieškos dar nepradėtos, tačiau jų imtasi bus tuoj pat.
Pasak jo, su Tarybos nariais aptarta, kad jos bus ieškoma savomis pastangomis. Meras tokį darbą svarsto pavesti Krekenavos seniūnui. Tačiau atsakomybės už savavališką lentos nuėmimą tai padariusieji, regis, išvengs.
„Ieškosime pačios lentos, o ne ją pradanginusių kaltųjų. Policijos į paieškas tikrai neįtrauksime. Jei lentos nerasime, teks užsakyti naują ir ją pritvirtinti“, – aiškino A. Pocius.
Seniūnas nepasigedo
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys prisipažino žinią, kad ant namo, stovinčio prie pat seniūnijos pastato, nebėra memorialinės lentos, išgirdęs iš A. Pranaitytės. Pats seniūnas tos lentos nebuvo pasigedęs.
„Neįsivaizduoju, nei kada, nei kaip, nei kur ji dingo“, – prisipažino seniūnijos vadovas.
Krekenavoje augęs V. Kaušakys mena, kad namas, ant kurio kabėjo pradingusi lenta, vietos žmonių buvo vadinamas Žuko mūru. Jame kitados veikė fotoateljė, buvusi ir aludė.
Dabar čia įsikūręs šeimos restoranas „Laimė kartu“.
Pirko be memorialinės lentos
Restorano savininkė Rasa Marozienė pasakoja šį apleistą, 1936-aisiais statytą namą įsigijo 2018 metais iš jo paveldėtojos, pavarde Žukaitė.
R. Marozienė patikino, kad jau tada memorialinės lentos tikrai nebuvo.
„Krekenavoje gyvenu nuo paauglystės. Gerai atsimenu, kad tame name veikė ir fotoateljė, ir knygynas, vienu metu čia buvo ir kirpykla bei siuvykla“, – sakė R. Marozienė.
Pasak jos, antrame pastato aukšte gyveno šeimos, kurios bėgant metams išsikraustė.
Šalia šio namo, R. Marozienės žiniomis, kitados būta ir malūno.
Būstinės kieme partizanų palaikai
Istorikų surinktais duomenimis, iki Krekenavos miestelio Bažnyčios gatvės 1-ajame name įsikuriant sovietų saugumiečiams, pirmame aukšte gyvavo kepykla ir parduotuvė, antrajame gyveno jo šeimininkai.
Laisvės kovų dalyvis Antanas Šimėnas savo prisiminimuose šį pastatą vadina Žuko namais. Užrašytuose laisvės kovotojo pasakojimuose teigiama, kad šiame name darbavęsi sovietų saugumiečiai buvo itin veiklūs. Aktyvų jų triūsą liudija tai, kad 1945 metų pavasarį netoli šio pastato esančioje Krekenavos centrinėje aikštėje visą savaitę išgulėjo sovietų saugumiečių išniekinti 22 Lietuvos partizanų kūnai.
Po poros mėnesių ten pat buvo paguldyti šešių kovotojų už Lietuvos laisvę palaikai.
„Vėlesnių aukų čekistai nebeguldydavo miestelio aikštėje, o numesdavo NKVD būstinės kieme (prie buvusių Žuko namų). Žmonės pasakojo, kad tas aukas užkasdavo prie Lokaušos upelio stovėjusioje daržinėje“, – cituojama ištraukoje iš 2006-aisiais užrašytų A. Šimėno prisiminimų.
