Per Panevėžį besirangančiame Nevėžyje prasidėjo šienapjūtė. Specialia technika iš upės pjaunamos prižėlusios žolės.
Ant kranto išdžiovintos, vėliau sąvartyne jos taps vertingu kompostu.
Šiemet daugiau nei šešis kilometrus upės Panevėžyje šienaujanti Vilniaus krašto įmonė darbus turi baigti iki vasaros pabaigos. Tad Aukštaitijos sostinė 521-ąjį gimtadienį rugsėjį sutiks turėdama jau švarią, nušienautą, estetiškai atrodančią upę.
Taikosi prie žuvų
Panevėžio savivaldybės skelbtą konkursą atlikti upės šienavimo darbus laimėjo Vilniaus įmonė „Erdvilė“.
Pasak Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Taučikienės, šienauti vandenyje pradėta nuo Vakarinės gatvės.
Šiuo metu dirbančią pjovėjų amfibiją galima pamatyti plaukiojančią nuo Kultūros ir poilsio parko iki Stoties gatvės tilto.
„Visai nieko nedarant Nevėžis užželtų.“
R. Taučikienė
Žolę numatyta išpjauti ilgesnėje nei 6 kilometrų atkarpoje.
Tai miestui kainuos 20 400 eurų. Pasak R. Taučikienės, panaši suma buvo ir praėjusiais metais.
Šienpjoviams tenka sparčiai suktis, kad suspėtų iki rugsėjo. Pasak R. Taučikienės, anksčiau tokių darbų nebuvo galima pradėti, mat nuo kovo 1 dienos iki liepos 1-osios šienauti upėje draudžiama dėl žuvų neršto.
Specialistės žiniomis, rangovui nesklandumų nekyla. Tik pirmadienį dėl audros amfibijai darbus teko nutraukti.
Vešli upė
R. Taučikienės teigimu, Nevėžis – sparčiai želianti upė. Tai lemia jos specifika. Mat Nevėžis seklus, lėčiausiai tekanti šalies upė. Nukritus vandens lygiui, saulės spinduliai augalus pasiekia kone iki pat jų šaknų, todėl jie sparčiau veši.
Pasak specialistės, kasmet šienpjoviai iš upės ištraukia apie 90–100 tonų žolių.
Prognozuojama, kad ir šiemet bus panašiai.
Rangovas privalo pasirūpinti, kad nupjautos žolės vandenyje nepasklistų. Tai galima atlikti iš karto surenkant biomasę ir ištraukiant ją į krantą arba aplink šienaujamą plotą įrengiant gaudykles.
Anot R. Taučikienės, nupjautos žolės dviem trims savaitėms paliekamos ant kranto, kad pradžiūtų. Joms nusausėjus išvežamos į Panevėžio rajone, Dvarininkų kaime esančią žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Čia upės žolės virs vertinga trąša.
Saugo ir jūrą
Pasak R. Taučikienės, ties Kultūros ir poilsio parku Nevėžis šienaujamas jau dešimtmetį – nuo 2014-ųjų.
Kita upės dalis valoma apie penketą šešetą metų.
Tačiau visa miesto teritorijoje esanti upės atkarpa nėra šienaujama, tik centrinė jos dalis.
„Visai nieko nedarant upė užželtų. Nors žolės žiemą nunyksta, bet būtų aktyvesni upės dumblėjimo procesai, nes makrofitų Nevėžyje daug“, – sako ekologė.
Be to, Panevėžio savivaldybė yra patvirtinusi Baltijos jūros veiksmų planą, o viena jame numatytų priemonių yra prižiūrėti upės vagą, šalinti makrofitus, kad vandens kokybė būtų geresnė.
„Upę valyti stengiamasi ir įgyvendinant tą priemonę. Juk Nevėžis daro įtaką Baltijos jūrai. Stengiamės, kiek galima, prižiūrėti savo upės vagą“, – sako specialistė.
Nevėžį šienauja ir kaimynai Kėdainiuose. Čia darbai irgi jau prasidėję. Tik pjaunama gerokai trumpesnė atkarpa – ne visai 2 kilometrai ties senamiesčiu.
