Konstitucine teise siekti politinės karjeros neturint aukštojo išsilavinimo naudojasi po septynis miesto ir rajono tarybų narius. Ne vienam jų galvos skausmu tampa žinių stygius tvarkant savo verslą, bet kompetencijos stoka, kai reikia spręsti bendruomenių problemas, baigusieji profesines ar tik vidurines mokyklas nesiskundžia. Aukštojo mokslo diplomais negalintieji pamojuoti įsitikinę: ne popieriukas svarbiausia, o protas. Pasak sąžiningų politikų, tokį dokumentą įsigyti gali kiekvienas.
Kultūrą pakeitė žemės ūkis
Žemiausią išsilavinimą rajono Taryboje turi Aukštaitijos televizijos programų direktorius liberaldemokratas Dainius Ožalas. Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo komitete dirbantis 28-erių metų politikas kol kas tėra baigęs tik Ramygalos vidurinę mokyklą. Tačiau pramogų verslo atstovas įsitikinęs, kad kompetencijos sprendžiant rajono reikalus jam pakanka. “Nemanau, kad trukdo tai, jog nebaigta aukštoji. Su kultūriniu gyvenimu turiu labai glaudų ryšį – dirbau Ramygalos kultūros namų direktoriumi”, – pabrėžė D.Ožalas. Pasak jo, kas labiau galėtų suprasti šios srities problemas, jei ne susidūrusysis su jomis? Aukštojo išsilavinimo siekęs, bet taip ir neįgijęs politikas tvirtino: svarbiausia – ne oficialus, o vidinis išsilavinimas. “Pagal protą, o ne diplomą renkuosi žmones”, – pabrėžė D.Ožalas. Jo nuomone, aukštosios mokyklos baigimą liudijantį dokumentą šiais laikais kiekvienas be vargo gali įsigyti nelegaliais keliais.
Plačiau skaitykite lapkričio 3 d. “Sekundėje”.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Diplomo siekiantis K.Vainauskas abejoja, ar įgytos žinios jam duos praktinės naudos.
