Šiemet tarp penkių apdovanotų panevėžiečių ir menininkas Saulius Saladūnas, jau penkis dešimtmečius gyvenimo bėgsmą fiksuojantis fotoaparatu.
Fotomenininkas S. Saladūnas 2015-ųjų metų panevėžiečiu išrinktas už profesionalumą, aukštą meninį lygį ir nuoširdžią ilgametę visuomeninę veiklą fotografijos labui.
Garbingos sukaktys
Besibaigiantys 2015-ieji fotomenininkui Sauliui Saladūnui buvo ypatingi sukaktimis, parodomis, įvertinimais bei apdovanojimais. Šiemet jis pateko tarp penkių garbingiausių panevėžiečių, papildžiusių miestui nusipelniusių žmonių gretas. Fotomenininkas S. Saladūnas 2015-ųjų metų panevėžiečiu išrinktas už profesionalumą, aukštą meninį lygį ir nuoširdžią ilgametę visuomeninę veiklą fotografijos labui.
Šių metų spalio mėnesį atšventęs 65-ąjį gimtadienį, panevėžietis tuo pat metu minėjo ir savo kūrybinio darbo 50-metį. Būtent tiek metų prabėgo nuo tos dienos, kai penkiolikmetis vaikinukas pradėjo į pasaulį žvelgti pro už paties sutaupytus pinigus įsigyto fotoaparato „Smena“ objektyvą.
Per tuos penkiasdešimt metų S. Saladūnas tapo patyrusiu, pripažintu, vertinamu fotografu, tačiau kūrybos srityje išliko toks pat – smalsus, atviras, naujų temų, žanrų, formų nepaliaujamai ieškantis, nenurimstantis žmogus.
Paėmus į rankas foto aparatą, pirmaisiais metais, sako, buvo fotografijos amato mokymasis, tik gerokai vėliau prasidėjo meno paieškos. Perskaityta šimtai knygų, domėtasi kitų darbais, plėsta pasaulėžiūra, gilintasi į įvairias galimybes, laikui bėgant patirtis bei gebėjimas padėjo atverti anksčiau nepažintas erdves, susipažinti su paslaptingu meno ir kūrybos pasauliu.
Kuklus menininkas prisipažino nelabai mėgstantis apdovanojimų ceremonijas neišvengiamai lydinčias iškilmes, kai tenka atsidurti dėmesio centre, pasakoti apie save, kūrybines paieškas, klausytis pagyrimų.
„Nuo tų liaupsių man galvą skauda“, – prisipažino vyras, pelnęs ne tik miesto įvertinimą. Už kūrybinius nuopelnus jis buvo apdovanotas ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos aukso ženklu.
S. Saladūno darbai spausdinti įvairiuose leidiniuose, fotografijų albumuose, kartu su rašytoja Liuda Jonušiene jis išleido knygą „Panevėžio albumas 50 savaičių“.
Parodose fotomenininkas dalyvauja nuo 1978 metų.
Paroda sostinėje
Apdovanojimo iškilmių išvakarėse S. Saladūnas iš Vilniaus parsivežė sostinės Gedimino prospekte esančioje fotografijos galerijoje „Prospektas“ mėnesį eksponuotus savo darbus – parodą „Plokštumos“.
Panevėžiečiai šių fotografijų dar nematė: su ypatingo fotomenininko sumanymo išraiška – jo darbais „Plokštumos“ – bus galima susipažinti ateinančių metų vasario mėnesį J. Miltinio dramos teatre rengsimoje parodoje.
Naujoje darbų serijoje plokštumos sampratą menininkas bando perteikti fotografijomis. „Galbūt vieni nuėjo į fotografinio vaizdo gilumą, o kiti pasislinko atgal į paviršių. Kuo daugiau prie to paviršiaus vaizdų prisiliečiama, tuo įdomiau, gal tik nedaugeliui suvokiamas prasmes matant. Temos pasirinkimas – tai ilgalaikio kūrybinio gyvenimo brandinta tema“, – sakė Saulius Saladūnas.
„Fotografas kaip tikras archeologas ir apleistų statinių žvalgas iššniukštinėjo, išlandžiojo, perėjo ir perlipo senuosius Vilniaus kvartalus ir sukūrė neįtikėtinai estetiškų, abstrakčių fotografijų seriją. Šiame naujame autoriaus cikle įdomiausia tai, kaip mums kasdien matomas, laiko nušiurentas Vilniaus senamiesčio sienos fragmentas transformuojasi į begalybėje nutolusį, jau minėtą Marso peizažą“, – rašė menotyrininkas po S. Saladūno parodos atidarymo.
Panevėžiečiai spalio mėnesį galerijoje „Galerija XX“ matė S. Saladūno fotografijų paroda „Matomas, esamas – nematytas Panevėžys“.
Buvo pristatyta daugiau nei du šimtai darbų, atskleidžiančių įvairius miesto vaizdus. Ypatingas dėmesys skirtas mažajai medinei, taip pat tarybinio laikotarpio architektūrai. „Stebėdamas šį reiškinį aptikau kompozicine ir spalvine prasme savitai įdomių fotografinių vaizdų. Manyčiau, tai galėtų būti Panevėžio miesto išskirtinumo ir išliekamoji mūsų laikmečio vertė“, – sakė menininkas.
Jis apgailestauja, kad per mažai nukreipdavo fotoobjektyvą į daugybę kadaise miestui buvusių kasdienių, neįdomių, o dabar jau praeitimi tapusių nebesančių reiškinių – juk daugelio pastatų, gatvių jau nebėra, nebevažinėja senieji autobusai, visiškai pasikeitė ne vienas Panevėžio kampelis.
Ieškojimų kelyje
Apie savo kūrybinį darbą pasakodamas S. Saladūnas pabrėžia nemėgstantis užsibūti vienoje vietoje. Vieną darbų ciklą pabaigęs, įkvėpimo ieško jau kitose fotografijos meno erdvėse, plaukia į kitus vandenis.
„Parodą surengiu ir sakau: čia jau miręs reikalas. Laikas skubėti pirmyn, sukti kitu keliu. Man baisiausia užsistovėti toje pačioje vietoje, naudotis tomis pačiomis priemonėmis. Juk taip sparčiai viskas keičiasi, tiek naujų galimybių atsiveria. Taip ir dirbu – mintys lekia, skrieja viena po kitos, o kartais ir labai svarbios, kūrybingos aplanko. Jeigu spėju jas pagauti, tada prasideda naujas kūrybos etapas“, – pasakoja S. Saladūnas.
Daugelis fotomenininkų sistemingai dirba viena linkme, kuria ir gilinasi į tas pačias temas, taip daug pasiekdami. Bet S. Saladūnui tai nepriimtina.
„Nuolat keičiu savo įvaizdį“, – juokiasi jis. Ir jau rimtai priduria, jog dabar žvelgdamas atgal kartais pajunta nemažą gyvenimo dalį iššvaistęs beprasmiškai, nepadaręs to, ką būtų galėjęs.
Vis dėlto šio žmogaus darbai, jo pasiekimai iškalbingi. S. Saladūnas nuo 1989 metų yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, gerą dešimtmetį turi meno kūrėjo statusą. Surengta per dvidešimt personalinių parodų Lietuvos miestuose ir užsienyje. Darbai eksponuoti ir apdovanoti grupinėse parodose Japonijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitose šalyse.
S. Saladūno fotografijų yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Fotografijos muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus ir kitose reikšmingose kolekcijose. Jo darbus vertina ir meno žinovai, ir paprasti žiūrovai, nuotraukose ieškantys taip greitai besikeičiančio gyvenimo prasmės ir šviesos bei vilties patvirtinimo.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
