Mieste mažėjant mokinių skaičiui policijos komisariatuose daugėja pranešimų apie jų chuliganišką elgesį bei padarytas nusikalstamas veikas. Vien per aštuonis šių metų mėnesius į pareigūnų akiratį pateko net 129 nepilnamečiai. Tik trys iš jų mokosi profesinėse, didžioji dauguma – 122 – bendrojo lavinimo mokyklose. Kiti 24 nepilnamečiai niekur nesimoko ir nedirba. Iš visų šiemet nusikaltimus įvykdžiusių jaunuolių 47 tesulaukę 14-16 metų. Dažniausiai nusikalsta 16-18 metų nepilnamečiai. Tačiau ne tik pedagogai, bet ir policija sutramdyti geriančių ir siautėjančių paauglių negali: įstatymai į spąstus įvaro ne nusikaltėlius, o jų drausmintojus.
Vaikai geria, plėšia ir smurtauja
Dažniausi nepilnamečių padaromi nusikaltimai – vagystės. Pasak miesto Vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio specialistės Irenos Skiriūtės, per pirmąjį šių metų pusmetį 18-os dar nesulaukę jaunuoliai spėjo apiplėšti 53 butus, vairuotojo pažymėjimo dar neturintys vaikai sugebėjo nuvaryti 25 automobilius, gatvėse, kiemuose užregistruota 20 plėšimų atvejų – iš praeivių paaugliai atiminėjo mobiliuosius telefonus, grobė pinigines.
Iš 129 mažųjų nusikaltėlių net 42 buvo įsivėlę į grupinius nusikaltimus su savo bendraamžiais, 25 teisėtvarką pažeidė kartu su suaugusiais bendrininkais. Daugiausia, anot I.Skiriūtės, kad ir kaip būtų keista, nepilnamečiai nusikalsta šviesiuoju paros metu. Per aštuonis šių metų mėnesius 77 teisėtvarkos pažeidimai buvo padaryti dieną, vakare – 49, ryte – 33, naktį – 30.
Remiantis tokia statistika galima daryti išvadas, kad paauglius naktimis dar kontroliuoja tėvai, tačiau dieną jiems užsiėmus savais rūpesčiais vaikai patys ieško būdų, kaip pelnytis pinigų. Pareigūnė pripažino: iš šiais metais spėjusių nusikalsti 129 jaunuolių trisdešimt į policijos akiratį jau buvo patekę ir anksčiau. I.Skiriūtė nesiryžo išvardyti, kas pastūmėja iš vaikystės pasaulio vos išėjusius paauglius griebtis smurto. “Priežasčių tikriausiai negalima apibrėžti – jos pačios įvairiausios. Galbūt tam daugiausia įtakos daro paauglių neužimtumas, socialinės šeimos problemos”, – mano Prevencijos poskyrio specialistė. Jos teigimu, pastebimai daugėja mažųjų girtuoklių. Vien rugsėjo 1-ąją pareigūnai mieste sulaikė 30 nepilnamečių, mokslo metų pradžią aplaisčiusių alkoholiu. Dar nesibaigus metams, pasak I.Skiriūtės, jau galima šimtais skaičiuoti, kiek buvo suimta girtų paauglių. Du jaunuoliai į policijos akiratį pateko smarkiai apsinuodiję vaistais.
Teises žino geriau nei pareigas
Kad nepilnamečiai vis dažniau griebiasi alkoholio, patvirtino ir 1-ojo policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektorė Aida Ilgutienė. Jos teigimu, iš 76-ių už teisėtvarkos pažeidimus šiais metais sulaikytų paauglių tik vienas kitas įkliuvo už vagystes, daugiausia į pareigūnų akiratį pateko dėl įžūlaus elgesio išgėrus. Tendencijos liūdnos: pasak A.Ilgutienės, jau 13-mečiai sulaikomi apsvaigę nuo alkoholio.
Pareigūnės teigimu, daugėja ir paauglių, dėl kurių su jais nebesusitvarkantys pedagogai pagalbos kreipiasi į policiją. Per praėjusius mokslo metus 1-asis policijos komisariatas sulaukė keliasdešimt mokyklų raštų dėl problemiškų vaikų – piktybiškai nelankančių mokyklos, chuliganiškai joje besielgiančių. “Nebaudžiame nei tėvų, nei vaikų – kalbamės, auklėjame. Tik gavę iš mokyklos antrą raštą ir matydami, kad mūsų pastangos nedavė rezultatų, kreipiamės į teismą”, – apie paauglių atvedimo į doros kelią procedūrą pasakojo A.Ilgutienė. Anot jos, nieko keista, kad tokios auklėjimo priemonės nebūna veiksmingos. “Paaugliai žino, kad jiems nieko blogo nebus – sulauks įspėjimo, ir tiek. Apie tai, žinoma, papasakoja vieni kitiems ir jaučiasi drąsūs, nes žino, kad nebus rimtai baudžiami. Savo teises nepilnamečiai vis dėlto žino geriau nei pareigas”, – pažymėjo moteris.
Prasidėję mokslo metai pareigūnams užkrovė dar vieną rūpestį: besipiktinantys laiptinėse rūkančiais paaugliais gyventojai grūmoja ir policijai, esą nedarančiai tvarkos. “Įstatymai apriboja rūkymo vietas – mokiniai renkasi ten, kur jiems teisiškai nedraudžiama – laiptinėse. Pagal įstatymus, jiems ten rūkyti galima, tik šiukšlinti – ne. Prie pareigūno nė vienas nuorūkos žemėn nenumes, o už rūkymą bausti mes neturime teisės. Gyventojai piktinasi, kad nieko nedarome, o mes esame įstatymų suvaržyti”, – paradoksalią situaciją įvardijo A.Ilgutienė.
Etatiniai nusikaltėliai
2-ojo policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektorė Raimunda Mažrimienė teigė pastebėjusi, kad tik vienas kitas nusikaltimą padaręs asmuo policijai būna nežinomas. Dažniausiai nusikalsta tie, kurie, anot pareigūnės, jau nuo mažų dienų yra patekę į policijos akiratį. Nors moteris tvirtino, kad pavojingiausias amžius, kada didžiausia tikimybė, jog problemiškas paauglys padarys teisėtvarkos pažeidimus, yra 16-18 metų, tačiau dar didesnė tikimybė, kad kartą apvogęs, apiplėšęs ar kitaip prasižengęs 14-metis užaugs rimtu nusikaltėliu. 12 miesto bendrojo lavinimo, 2 profesines ir Jaunimo mokyklą kontroliuojantis 2-asis policijos komisariatas per metus taip pat gauna keliasdešimt pedagogų pranešimų raštu dėl nebesuvaldomų paauglių.
R.Mažrimienės teigimu, daugiausia jų sulaukiama iš Jaunimo mokyklos. Joje daugiausia mokosi 14-16 metų vaikai, dėl savo problemiško elgesio netinkami bendrojo lavinimo mokykloms – vos baigusius 7 klases tokius vaikus, Švietimo įstatymo įpareigotus iki 16-os metų mokytis, baudų bandydami išvengti tėvai atveda čia. Ne tik maištingų sielų, kas nepilnamečiams būdinga, bet dažnai ir iš socialinės rizikos šeimų Jaunimo mokyklos mokiniai nevengia drastiškų konfliktų. Tačiau į pamokas jie neateiti negali – švietimo įstaiga griežta kontroliuoja lankomumą. Tokių didelių problemų, kokios egzistuoja Jaunimo mokykloje, pasak R.Mažrimienės, nėra net profesinėse technikos mokyklose, kurias, atrodytų, renkasi taip pat ne patys drausmingiausieji. Į jas ateina jau sulaukusieji 16-os, jiems mokslas nebėra privalomas, todėl už pažeidimus pačios mokyklos nedrausminguosius gali pašalinti. Be to, vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų nepasirinkę jaunuoliai patys yra suinteresuoti profesinėse įgyti specialybę.
“Ne iš Marso, ne iš kosmoso, o iš tų pačių miesto bendrojo lavinimo mokyklų pas mus ateina vaikai, jau esantys nepilnamečių įskaitoje, padarę pažeidimus. Tai – mūsų miesto vaikai”, – pabrėžė Jaunimo mokyklos direktorė Augenija Keršienė. Anot jos, klasių auklėtojos šioje švietimo įstaigoje dirba kaip nė vienoje kitoje mokykloje. “Jei vaiko nesulaukia mokykloje – tuojau skambina tėvams, ieško, kur jis galėtų būti. Todėl mėnesio gale gauna šimtines sąskaitas už pokalbius telefonu. Tai, ką jos uždirba už vadovavimą klasei, toli gražu nepadengia visų mėnesio išlaidų, padarytų dėl auklėtinių”, – tvirtino mokyklos vadovė. Pasak jos, į pareigūnus pedagogai kreipiasi net dėl menkiausių pažeidimų – problemiški šios mokyklos paaugliai nuolatos yra mokytojų ir policijos akiratyje. “Todėl didelėmis pastangomis pasiekiame, kad beveik visi mūsų mokiniai įgyja pagrindinį išsilavinimą”, – pažymėjo A.Keršienė. Anot direktorės, dažniausiai mokyklos nebaigia kartu su tėvais išvykstantieji į užsienį.
Įstatymų gniaužtuose
R.Mažrimienė neslėpė: siekdama sutramdyti mažuosius nusikaltėlius policija atsiduria įstatymų spąstuose. “Yra tokių vaikų, su kuriais negali susitvarkyti nei pedagogai, nei tėvai, o policijai panaudoti griežtas auklėjimo priemones sudėtinga”, – pabrėžė R.Mažrimienė. Anot jos, netgi nepilnamečiui padarius rimtą nusikaltimą, jį išvežti į specialiuosius globos namus nėra paprasta – paauglį turi įvertinti psichologinė-pedagoginė tarnyba, kiti specialistai. Tačiau tai – ne viskas. Didžiausias teisės aktų paradoksas – sutikimą, kad vaikas būtų išvežtas į auklėjimo įstaigą, pareigūnai privalo gauti ne tik iš nepilnamečio tėvų, bet ir paties paauglio. “Įsivaizduokite, teismas nusikaltėlį nuteisia kalėti ir dar turi paklausti, ar jis sutinka su tokia bausme. Aišku, kad niekas su tokiu nuosprendžiu nesutiktų”, – stebėjosi tokiu absurdiškumu R.Mažrimienė. Netgi jei vis dėlto už sunkų nusikaltimą paaugliui teismas priteisia bausmę specialiuosiuose globos namuose, anot nepilnamečių inspektorės, kol policija iš įvairių institucijų išmaldaus reikiamas pažymas, mažasis nusikaltėlis penkis kartus spės pabėgti ir pasislėpti.
Tačiau tokių griežtų auklėjimo priemonių teismas imasi tik kraštutiniu atveju. Pasak pašnekovės, 14-metis gali apiplėšti, apvogti, primušti – jam tebus paskirti įpareigojimai mokytis, nenusižengti ar kiti. “Mes su tokiais nusikaltėliais žaidžiame kaip katė su pele – pagauname, perduodame teismui, o po kiek laiko jis vėl laisvas. O visi kaltina: kodėl policija nieko nedaro? Mes juk negalime išvežti svetimo vaiko. Realiai izoliuoti tokių neturime nei teisių, nei galimybių”, – sakė nepilnamečių inspektorė. Pasak jos, problemiška ne tik su linkusiais į nusikaltimus vaikais, bet ir su agresyviais, turinčiais psichikos sutrikimų ir rimtą grėsmę visuomenei keliančiais paaugliais. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė vaikų negydo, Panevėžio ligoninėje turintieji rimtų psichikos sutrikimų nepriimami, VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninė panevėžiečių priimti taip pat nenori. “Labai apmaudu, kad visuomenės toks požiūris, jog policija kalčiausia. Kad ir kiek mes stengiamės, tačiau įstatymai mus suvaržo”, – pažymėjo R.Mažrimienė.
Gražios idėjos nepasiteisino
Nors, kaip patvirtino pareigūnai, daugiausia nusikaltimų nepilnamečiai padaro sulaukę 16-18 metų, bet tą porą metų iki pilnametystės jie paliekami visiškoje laisvėje: Švietimo įstatymas jų nebeįpareigoja mokytis, mokyklos nedrausminguosius, sulaukusius 16-os, jau gali pačios, be švietimo skyriaus vedėjo leidimo, išbraukti iš mokinių sąrašų. Be to, švietimo skyrius apie nesimokančius tokio amžiaus vaikus net neberenka duomenų. Nors Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad Panevėžys pagal mokyklos nelankančių nepilnamečių skaičių šalyje užima antrą vietą, tačiau miesto Švietimo skyriaus vyriausiosios ugdymo įstaigų specialistės Audronės Bagdanskienės teigimu, praėjusiais mokslo metais piktybiškai nenorėjo mokytis tik du vaikai. 113 septynmečių pedagoginės-psichologinės tarnybos buvo pripažinti mokyklai dar nebrandūs, o 96 mokyklinio amžiaus vaikai su tėvais buvo išvykę į užsienį. A.Bagdanskienės nuomone, sudėjus tokius skaičius nieko keisto, kad Panevėžys atsidūrė pirmoje vietoje. Specialistei įtarimų kelia miestai, kurie skelbiasi neturintys nesimokančių mokyklinio amžiaus vaikų. “Keistokai atrodo – nebrandžių vaikų vis tiek nors vienas kitas, manyčiau, turėtų būti”, – sakė A.Bagdanskienė.
Pasak miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Daivos Simonaitienės, pagrindinė priežastis, paauglius dažniausiai išstumianti į gatvę, yra tėvų alkoholizmas. Šiuo metu į tarnybos įskaitą įtrauktos 663 socialinės rizikos šeimos. Didžioji jų dauguma – alkoholikai. “Jei tėvai geria, paaugliai gauna visišką laisvę – nebetenka kontrolės, išeina į gatvę”, – pabrėžė vedėja. Anot jos, vaikams iš tokių šeimų mieste veikia dienos centrai, kuriuose jie, atėję pasibaigus pamokoms, laiką gali leisti iki vakaro, kad namo sugrįžtų tik pernakvoti. Vis dėlto D.Simonaitienė pripažino, kad problemiškiausi, daugiausia nusikaltimų padarantys 16-18 metų paaugliai – patys rečiausi tokių centrų lankytojai.
Nepavyko įgyvendinti ir gražios idėjos sunkiai auklėjamus paauglius suburti į vieną klasę. Ją atidaryti sugalvojusiai vienai miesto mokyklai prikalbinti čia mokytis pavyko tik penkis nepilnamečius, o klasėje, Švietimo ministerijos nurodymu, turi būti ne mažiau nei 25 mokiniai. “Mes tokių nepilnamečių neprispausime – jei valstybė nuo 16-os metų leidžia nesimokyti, jie tuo ir naudojasi. Tėvai, kol jiems dar gresia baudos už nesimokantį vaiką, jį dar stumia į mokyklą, o vėliau – viskas jų valioje”, – liūdnai pažymėjo vedėja. Vis dėlto, anot jos, ir mokykla – ne panacėja, išgydanti mažuosius nusikaltėlius. “Kai kam įaugusi nuostata – gali imti, nors ir ne tavo. Būna ir taip, kad iš pareigūnų išgirdę apie vaiko nusikaltimą tėvai atėję skundžiasi: toks ramus, toks geras, kaip jis galėjo apsivogti”, – pasakojo D.Simonaitienė. Vis dėlto, pasak jos, suaugęs žmogus ne visada linkęs išpasakoti savo problemas, o paauglys – tarsi ledkalnio viršūnė: aplinkiniams jis atveria tik labai mažą dalelę savo pasaulio.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
Nuotr. iš “Sek.” arch. Augantis nepilnamečių nusikalstamumas pedagogus ir pareigūnus varo į kampą.
