Nepasiturintiesiems – pagalba iš valstybės

Daugiabučių renovacija – kol kas vienintelė galimybė atnaujinti senus ir techniškai nusidėvėjusius namus.

Skirtingai nei gyvenantieji individualiuose namuose, daugiabučių gyventojai sumažinti sąskaitas už šildymą ir gyventi jaukiuose bei estetiškai gražiuose namuose gali išskirtinėmis sąlygomis – valstybė apmoka net 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Be to, kompensuojamos visos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos. O nepasiturintiems gyventojams renovacija nekainuoja nė cento.

Dar prieš kelerius metus didžiausi renovacijos „stabdžiai“ buvo nepasiturintieji ir senjorai. Juos lydėjo baimė, ar kuklių pajamų užteks padengti renovacijos įmokoms. Tačiau, pasak Panevėžio rajone renovuojamus namus administruojančio Panevėžio rajono savivaldybei priklausančio komunalinio ūkio Daugiabučių namų administravimo ir pastatų priežiūros tarnybos pastatų priežiūros ir administravimo specialistės, laikinai einančios tarnybos vadovės pareigas Jolantos Čekanauskaitės, dabar situacija pasikeitusi kardinaliai. Nepasiturintys gyventojai jau puikiai žino, kad renovavus daugiabutį pagalbos ranką jiems išties valstybė – už juos apmokės visas su renovacija susijusias išlaidas. Tad dažnai šie žmonės yra savo daugiabučio renovacijos iniciatoriai. Panevėžio rajonas yra išskirtinis tuo, kad čia jau renovuoti net mažieji daugiabučiai – vos aštuonių ar net keturių butų namai. O žmonių, gaunančių mažas pajamas, gana daug. Šiuo metu iš 24 jau renovuotų daugiabučių, kuriuose yra 462 butai, kompensacijas renovacijai iš valstybės gauna net 117 butų savininkų.

„Šis skaičius šiek tiek kinta, nes nuolat atsiranda naujų renovuojamų namų. Be to, gyvenime būna visko – žmonės gali netekti darbo, susirgti, pasikeisti gyvenimo sąlygos. Tad būna, kad kompensacijos už renovaciją netenkama arba, atvirkščiai, jos negavę asmenys sulaukia valstybės paramos“, – sako J. Čekanauskaitė.

Išskirtinis rajonas

Specialistės teigimu, ar žmogus gaus kompensaciją už renovaciją, priklauso nuo jo pajamų ir turimo turto. Paprastai tie asmenys ar šeimos, kurie gauna kompensaciją už šildymą bei geriamąjį ir karštą vandenį, gauna ir paramą renovacijai. Visus dokumentus kompensacijai gauti susitvarkyti labai paprasta – lygiai taip pat, kaip ir kompensacijai už šildymą ir vandenį. Tereikia reikiamus dokumentus pristatyti į Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių ar savo seniūniją.

„Pensininkams užtenka reikiamus dokumentus pristatyti kas pusmetį, o dirbantiesiems ar gaunantiems socialines išmokas – kas tris mėnesius“, – sakė J. Čekanauskaitė.

Renovavus daugiabutį, paprastai sąskaitos už šildymą sumažėja net ir kelis kartus, tad dažniausiai socialiai pažeidžiami asmenys nebetenka kompensacijos už šildymą, tačiau parama renovacijai išlieka. Pasak pašnekovės, Panevėžio rajonas išskirtinis tuo, kad čia itin daug daugiabučių, kurie yra atsijungę nuo centrinio šildymo ir gyventojai savo butus šildosi individualiai – krosnimis. Gyventojams nuo centrinio šildymo buvo leidžiama atsijungti be jokių projektų, o renovacijos metu reikia arba įteisinti esamus šildymo įrenginius, kad šie atitiktų visus priešgaisrinius saugumo reikalavimus, arba prisijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos.

„Bent jau man neteko girdėti, kad kituose Lietuvos rajonuose būtų tiek daugiabučių, kurie būtų atsijungę nuo centrinio šildymo. Nors šildantis individualiai sąskaitos už šildymą yra mažesnės, tačiau renovacija jas dar labiau sumažina. Gyventojai gyvena ne tik šilčiau, bet ir gražiau, o nepasiturintieji už tai nemoka nė euro“, – pasakojo J. Čekanauskaitė.

Baimių neliko

Jos teigimu, bent jau rajone gyventojai puikiai žino apie tokią galimybę renovuoti savo namus ir nebereikia įtikinėti renovacijos nauda. Nedidelėse gyvenvietėse, kur gyventojai vienas kitą puikiai pažįsta, geroji patirtis sklinda iš lūpų į lūpas. Ir šiuo metu jaučiamas didelis susidomėjimas renovacija.

„Bbaimių dėl renovacijos jau nebėra. Daugelio namų, kurie dar nėra renovuoti, gyventojai aktyviai domisi ir siekia renovacijos. O mes stengiamės juos palaikyti ir atsakyti į visus kylančius klausimus“, – sakė J. Čekanauskaitė.

Panevėžio mieste, kur renovuotų daugiabučių skaičius jau perkopė 130, valstybės kompensaciją už renovaciją gauna 450 butų savininkų. Vidutinė įmoka renovacijai, kurią apmoka valstybė, kas mėnesį vienam butui siekia apie 50 eurų.

Pagalba. Už renovaciją nepasiturintiesiems visu šimtu procentų apmoka valstybė, tad socialiai pažeidžiamoms grupėms tai – unikali galimybė gyventi gražiuose ir taupiuose namuose. V. Bulaičio nuotr.

SVARBU

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą pagrindiniai kriterijai gauti kompensacijas yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos ir turimas turtas.

Būsto naudingojo ploto normatyvas vienam gyvenančiam asmeniui – 50 kvadratinių metrų, šeimai – 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui, 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui, 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos (asmens) pajamų ir valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai (asmeniui) dydžio. Šiuo metu VRP yra 102 Eur. Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš šeimos (asmens) gaunamų pajamų („į rankas“) per mėnesį atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.

Iš Savivaldybės gauta pažyma apie skiriamą kompensaciją perduodama namo valdytojui, o šis ją perduoda kreditą suteikusiai institucijai ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administratoriui.

Pirmą kartą besikreipiantieji dėl renovacijos išlaidų bei palūkanų kompensavimo turi pateikti prašymą dėl piniginės socialinės paramos ir būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo bei raštą, liudijantį, kad būsto savininkas dalyvauja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Tai ypač svarbu, nes jeigu būsto savininkas nepritars arba išvis atsisakys balsuoti priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo, jis gali prarasti teisę į šildymo išlaidų kompensaciją. Negana to, neteks ir teisės į kredito bei palūkanų apmokėjimą.