Vienatvės kankinami panevėžiečiai antrosios pusės
paieškų klausimus sprendžia kaip kas išmano. Vieni gyvenimo meilės ieško
pasilinksminimo vietose, kiti prašo gerų draugų pagalbos ar tiesiog brūkšteli
skelbimą į laikraštį ir laukia panorusiųjų susipažinti laiškų, telefonų
skambučių. Rožių g. gyvenanti ponia Janina ir jos pusbrolis Alfonsas – vienišiai
jau daugelį metų. Savo širdies reikalus patikėję miesto dienraščiuose
besireklamuojančiai pažinčių agentūrai giminaičiai liko it musę kandę.
“Sumokėjusi 20 litų gavau keletą telefono numerių, tačiau jais taip ir nepavyko
prisiskambinti. Edita prisistačiusi agentūros darbuotoja į pretenzijas
nereagavo, vėliau pradėjo vengti susitikimų. Jokių dokumentų, patvirtinančių,
kad iš manęs paėmė pinigus, ji man nedavė”,- pasakojo daug metų našlaujanti
panevėžietė. Surasti Editą “Sekundei” nebuvo sunku, pasirodo, pažinčių agentūra
dirba “Baltikums draudimo” nuomojamose patalpose. Tai išgirdę draudimo kompanijos vadovai buvo šokiruoti.
Vietoj romantiško pokalbio – žmonos isterija
Ponia Janina tvirtina, jog pažinčių tarnybos vadovei sumokėjusi 20 litų, čekio ar pinigų paėmimo kvito paprašiusi iš karto. “Edita prisistačiusi moteris pasakė, kad jo išduoti negalinti. Jokio katalogo, iš kurio galėčiau išsirinkti man patikusius vyriškius, taip pat neparodė. Ant popiergalio užrašė keletą telefono numerių, tuo jos misija ir pasibaigė”, – pasakojo panevėžietė.
Pradėjus skambinti nurodytais numeriais, viltis pagaliau susirasti širdžiai artimą draugą priblėso – malonus balsas pranešdavo, kad telefono numeris nebenaudojamas. Moteris šiek tiek atkuto, pagaliau išgirdusi pratisą signalą ir jau vylėsi pagaliau pasisveikinti su pirmuoju rekomenduotu vyriškiu. “Atsiliepė moteris. Paaiškinau, kodėl skambinu, ir tuoj pat pasigailėjau tai padariusi. Pašnekovė pradėjo mane koneveikti ir keikti, kad drįstu trikdyti normalios šeimos gyvenimą, išvadino mane mano amžiui nepriderančiais necenzūriniais epitetais”, – apie bandymus susipažinti pasakojo ponia Janina.
Po tokio šalto dušo ji skambino į pažinčių agentūrą, tačiau Edita, dėl kurios kaltės teko patirti tiek nemalonumų, nieko paguodžiamo pasakyti negalėjo, o apie pinigų grąžinimą nenorėjo nė girdėti.
Garsiosios piršlės auka tapo ir vienišius ponios Janinos pusbrolis Alfonsas. Pasak apgautos panevėžietės, Edita pasivadinusi agentūros vadovė tiesiog mėto pėdas – tai ji dirba vienoje miesto vietoje, tai kitoje. Jos skelbimas miesto dienraščiuose išnyksta ir vėl atsiranda, tik jau nurodomas kitas adresas ir telefonas. “Ji dirbo Danutės, Statybininkų g., vėliau panorusiuosius susipažinti kvietė apsilankyti “Panevėžio klevo” parduotuvėje, ten ji pardavinėjo draudimo polisus. Su pusbroliu apsilankėme Satybininkų g., manėme, kad tai – kita agentūra, tačiau pamačiau Editą. Ji mane pažino ir iš karto prieš pat nosį užtrenkė duris. Vėliau atsirado kitas skelbimas. Vėl paskambinau, darbuotoja vėl prisistatė Edita ir pakvietė ateiti į parduotuvę. Tik įėjusi pamačiau, kad prie draudimo kompanijos stalelio sėdi ta pati aferistė, tad prie jos nebepriėjau”, – kone detektyvinę istoriją papasakojo įpykusi ponia Janina.
Katalogas – sušiuręs sąsiuvinis
“Norite susipažinti? Kreipkitės – turime įvairaus amžiaus žmonių katalogą. Pažinčių agentūra”, – taip savo veiklą miesto dienraščiuose pristato ponia Edita. Agentūros adresas nenurodytas. Paskambinus telefonu, moteris neva gyvenimo draugo ieškančią korespondentę pakviečia atvykti į Teatro g. 4 esančią rankinių parduotuvę ir ten ieškoti Editos. Telefonu sutariama ir dėl kainos – antrosios pusės paieškos kainuos 20 litų.
Vakar atėjusi nurodytu adresu korespondentė jokios pažinčių agentūros iškabos nepamatė. Rankinių pardavėja teigė, jog Edita šiandien nedirba ir patarė kreiptis į … kitą draudimo agentę. Nedidelėje krautuvėlėje stovėjo stalelis, buvo informacija, kad čia galima įsigyti “Baltikums draudimo” polisą, ir nurodyti draudimo agenčių telefonai. Šalia vieno jų parašytas Editos vardas. Beje, toks pat telefono numeris parašytas ir pažinčių agentūros paslaugas reklamuojančiame skelbime.
“Naparnikė” sumaišė ir atėjo ne savo laiku, būsiu po pietų, užeikite”, – paaiškino suglumusiai “vienišei” Edita. Nepamelavo. Netgi pakvietė prisėsti draudimo klientams skirtoje vietoje. Prieš tai į šalį patraukė ant stalo padėtus pinigus. “Platinu kosmetiką”, – paaiškino jau nieko nebesuvokiančiai korespondentei. Bandant suvokti, kaip vienas žmogus iš karto ir gerai gali dirbti net kelis darbus, prasidėjo svajonių vyro paieškos. Edita pabrėžė, jog negarantuoja, kad jos dėka užsimezgusi pažintis baigsis vestuvėmis. Trumpai paklausinėjusi, kokio vyro klientė pageidaujanti, ar turinti automobilį, vairuotojo pažymėjimą (“Neturite? Vadinasi, vyrų nevežiosite, – akimirksniu “diagnozavo” piršlė), atsivertė apšiurusį sąsiuvinį ir pradėjo sklaidyti lapus. Greitai surado, jos manymu, idealiausius kandidatus, ant popierėlio užrašė jų vardus ir mobiliųjų telefono numerius. “Dar yra toks Marius, jums tiktų, bet mano telefonas išsikrovęs, negaliu pasižiūrėti jo numerio”, – aiškinosi Edita. Ji dar paklausė, ar galėtų naujosios klientės duomenis dalyti agentūroje užsiregistravusiems vyriškiams – pasak profesionalės, geriau kai skambina vyrai, o ne pati moteris jų ieško. “Iš mano pusės viskas”,- “didžiojo katalogo” ir konsultacijos pabaigą paskelbė Edita. Atėjo eilė sumokėti. Paėmusi 20 litų, agentūros darbuotoja atsisveikino.
Graudžioji dalis prasidėjo, vos tik korespondentė paprašė pinigų paėmimo kvito. Edita nesutriko ir pareiškė, jog ji dirba pagal verslo liudijimą, todėl kvitų gali neišduoti. Tiesa, reikliai klientei priminus, kad ir tokio tipo verslininkai privalo išduoti pinigų paėmimo dokumentą, agentūros savininkė “prisiminė, kad ji – individualios įmonės savininkė, tačiau tai patvirtinančių dokumentų parodyti negalėjo. Karštligiškai pervertusi ant stalo gulinčią popierių krūvelę ir vėl “prisiminė” – dokumentus paliko namuose.
Ilgiau žaisti slėpynių nebuvo prasmės. Sužinojus, kad jos reklamuojamos agentūros veikla skundžiasi apgauti klientai, Edita tikino, jog tai – “vieno nenormalaus” darbas. “Jį visas miestas žino, jis pagrasino mane sužlugdyti”, – tikino piršlė. Daugiau nepatenkintųjų, pasak jos, neturėtų būti.
Korespondentei pažinčių agentūros savininkė vis dar įrodinėjo, jog šia veikla verčiasi legaliai – tai jai leidžia daryti jos vardu registruota individuali įmonė. “Angelė Valionytė”, – pagaliau savo tikrąjį vardą ir pavardę ištarė visų vienišių viltimi galbūt dar laikoma moteris. Edita ji pasivadinusi dėl to, kad taip ją žmonės vadina “nuo gimimo”. Edita Angelė Valionytė atidavė paimtus 20 litų ir prisiekinėjo, jog korespondentė – pirmoji jos klientė po to, kai padavė skelbimą apie supažindinimo paslaugų teikimą. Ji neigė anksčiau dirbusi Danutės ir Statybininkų g. “Ten dirba Bronytė”, – tvirtino Edita Angelė.
Į klausimą, iš kur tuomet atsirado skelbime reklamuojamas garsusis pažinčių ieškotojų katalogas, verslininkė nesutriko – piršliaujanti ne pirmus metus, dirbo “virš “Linelio” ir kitose vietose, tad sąsiuvinyje esantis duomenų bankas likęs nuo tų laikų. Nekeista, kad draugo ieškanti Janina negalėjo niekam prisiskambinti ir buvo iškoneveikta už šeimos ardymą – per kelerius metus galima pakeisti ne tik telefono numerį, bet ir sukurti jaukų šeimos lizdelį. Prisiminusi savo verslo klestėjimo laikus verslininkė pasakojo, jog prieš keletą metų buvo įkūrusi ir nekilnojamojo turto prekybos agentūrą, užsiėmė kitais verslais, šiek tiek užsiminė apie žiniasklaidos įtaką žlugdant jos gerą vardą.
Bene skaudžiausia įmonės savininkei buvo kalbėti apie tai, kodėl jos pažinčių agentūra veikia “Baltikums draudimo” išnuomotose patalpose. Beje, su šios draudimo kompanijos iškaba A.Valionytė savo agentūros veiklą plėtojo dar tada, kai draudikai nuomojosi patalpas “Panevėžio klevo” parduotuvėje. “Ateidavo žmonių, bet nedaug, nenorėčiau, kad apie tai sužinotų draudimo direktorė”, – prasitarė piršlė.
Dingo iš Mokesčių inspekcijos akiračio
“Sekundei” pradėjus domėtis A.Valionytės registruotos individualios įmonės reikalais, Mokesčių inspekcijoje paaiškėjo, jog ši įmonė jau seniai įtraukta į likviduojamų įmonių sąrašą, o jos savininkės pareigūnai nesuranda jau dvejus metus. Į nuolat Mokesčių inspekcijos siunčiamus raginimus atvykti A.Valionytė nereaguoja. Inspekcijos pareigūnai negalėjo patikėti, kad “Sekundei” pavyko surasti likviduojamos įmonės savininkę, ir stebėjosi išgirdę, kad ieškomoji nelegaliai darbuojasi.
Draudimo bendrovės vadovė šokiruota
“Baltikums draudimo” Panevėžio filialo direktorė Danutė Taletienė patvirtino, jog Teatro g. 4 esančiame biure darbuojasi draudimo agentė A.Valionytė. “Kiek žinau, ji turėjo įmonę, bet dabar ji likviduota. Darbas mūsų kompanijoje – šios moters pagrindinė darbovietė. Iš atlyginimo jai atskaičiuojam tam tikra suma “Sodrai” – tai vis jos buvusios įmonės reikalai”, – sakė D.Taletienė.
Sužinojusios, jog “Baltikums draudimo” patalpose vyksta piršlybos, organizuojamos nelegalios pažinčių agentūros, kurioms atstovauja A.Valionytė, tiek bendrovės buhalterė, tiek vadovė teigė esančios šokiruotos tokio savo darbuotojos poelgio.
“Man apie tai nieko nežinoma. Leidimo mūsų nuomojamomis patalpomis naudotis pažinčių agentūrai A.Valionytė neprašė”, – tvirtino D.Taletienė. Draudimo kompanijos vadovė pažadėjo išsiaiškinti, kodėl nepasitarusi su darbdaviu draudimo agentė plėtoja su draudimu nieko bendro neturinčią veiklą.
Reikalavo akistatos
Kai straipsnis buvo rengiamas spaudai, A.Valionytė apsilankė “Sekundės” redakcijoje. Ji prašė viešai neskelbti apie nelegalios pažinčių agentūros veiklą. “Taigi atidaviau 20 litų, atsiprašiau”, – motyvavo Edita Angelė. Ji reikalavo akistatos su žiniasklaidai pasiskundusias agentūros klientais, neva ją “žiauriai apšmeižusiais”. “Tegul jie įrodo, kad dirbau Danutės ar Statybininkų gatvėje. Manęs ten nebuvo. Jie negalėjo manęs pažinti”, – kalbėjo A.Valionytė.
Korespondentei replikavus, kad per trumpą pokalbį agentūros savininkė “Sekundei” sumelavusi ne vieną kartą ir tikėti jos, o ne apgautų vienišių žodžiais pagrindo kaip ir nėra, nuolat besipainiojanti piršlė mestelėjo, kad dėl neišrašyto kvito kelti viešo skandalo nėra reikalo.
Beje, A.Valionytė, sulaukusi linkėjimų iš Mokesčių inspekcijos, nenudžiugo. Paklausta, ar žinanti, kad šios institucijos atstovai jau porą metų ieško progų su individualios įmonės savininkė pasikalbėti ir aptarti likviduojamos įmonės reikalus, atsakė: “Žinau, kad ieško, bet aš nenoriu ten eiti”.
Išėjusi iš redakcijos, ne vieno savo kliento viltis artėjančias šventes sutikti dviese sudaužiusi piršlė pradėjo įnirtingai maigyti savo mobilųjį telefoną – tą patį, kuris vos prieš pusvalandį neva buvo “galutinai išsikrovęs”.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
