Šalia Puodžiūnėlių kaimo, esančio Panevėžio rajono Paįstrio seniūnijoje, pašventintas kryžius, žymintis, kad toje vietoje iškils vienuolynas.
Jame įsikurs iš įvairių pasaulio kraštų suvažiuosiančių 12 vienuolių – Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių.
Vienuolyną suprojektavęs panevėžietis architektas Vidminas Stankevičius neslepia, jog teko nemažai įtikinėti seseris vienuoles, kad šios sutiktų gyventi įprasto kambario dydžio celėse.
Nuo pasaulio atsiskyrusios vienuolės norėjo visai mažyčių kambarėlių.
Vienuolynas – tai „kažkas tokio“
Architektas V. Stankevičius, prieš trejus metus kalbėdamas su „Sekunde“, yra prisipažinęs norintis suprojektuoti „kažką tokio-kitokio“.
Dabar jis tvirtina, kad užsakytas vienuolyno projektas šį norą išpildė.
„Kurti vienuolyno projektą man – ir iššūkis, ir naujiena“, – sako architektas.
V. Stankevičius pasakoja prašymo sukurti Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių vienuolyno projektą sulaukęs po viešnagės Argentinoje.
Būtent toje šalyje yra šios kongregacijos šaknys.
Grįžęs iš Argentinos panevėžietis buvo supažindintas su Panevėžio vyskupijoje, Pumpėnuose tarnaujančiu kunigu, Įsikūnijusio Žodžio vienuoliu Domingu Avelaneda.
Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaitės seserys vienuolės ir Įsikūnijusio Žodžio vyrai vienuoliai priklauso tai pačiai vienuolijai.
Tad kai kilo sumanymas Panevėžio rajone statyti vienuolyno pastatą, kuriame gyvens kontempliatyviosios seserys, kunigas D. Avelaneda pasiūlė kreiptis į jam pažįstamą architektą V. Stankevičių.
„Taigi, esu kunigo Domingo protežė. Tai jis rekomendavo mane“, – šypsosi V. Stankevičius.
„Tikrai buvo ką veikti, kad įsijausčiau į kontempliatyvių vienuolių gyvenimą, suprasčiau jų norus.“
V. Stankevičius
Gyvenimas už grotų
Kuriant vienuolyno projektą V. Stankevičiui teko nemažai bendrauti su vienuolėmis. Reikėjo pažinti vienuolystę pasirinkusiųjų gyvenimo būdą, į jį įsijausti.
„Tikrai buvo ką veikti, kad įsijausčiau į kontempliatyvių vienuolių gyvenimą, suprasčiau jų norus“, – prisipažino architektas.
V. Stankevičius neslepia sunkokai suvokęs seserų vienuolių norą įkurdinti jas už grotų.
Kontempliatyvus jų gyvenimas reiškia, kad vienuolės gyvens atsiskyrusios nuo pasaulio, o su pasauliečiais bendraus tik per metalines grotas. Jomis atskirta vienuolių patalpa bus netgi pačioje vienuolyno koplyčioje.
V. Stankevičius sako seserims vietoje grotų siūlęs būti atskirtoms stiklo pertvara.
„Bet vienuolės motyvavo, kad jos – ne žuvytės, tad nenori būti už stiklo“, – pamena architektas.
Pasak jo, vienuolės pageidavo mažutėlyčių celių, kur tilptų tik lova ir stalelis.
Visgi projekto autoriui pavyko įtikinti, kad celės būtų bent jau įprasto kambario dydžio. Iš pradžių seserys įrodinėjo nenorinčios prabangos, galop architektui nusileido.
Tad vienuolynas turės 12 celių, kiekviena iš jų bus 14-os kvadratinių metrų dydžio.
Kiekviena celė turės ir savo sanitarinį mazgą, nors vienuolės iš pradžių tvirtino, kad ir tai joms – per didelė prabanga.
Bus ir svečių namai
Vienuolyno pastatą sudarys – celės, bendros vienuolėms skirtos patalpos, svečių namai bei koplyčia. Visa tai užims 2100 kv. m.
V. Stankevičius paaiškino, kad dar nežinia, ar pagal šiandienos statybų reglamentus bus reikalaujama vienuolyno rūsyje įrengti priedangą. Jei to prireiks, pastato plotas dar padidės.
Tarp vienuolėms skirtos vadinamosios klauzūros ir svečių namų suprojektuota koplyčia su 18 metrų aukščio bokštu.
Svečių namai turės dvylika kambarių, jie – ir vienviečiai, ir dviviečiai, dalis pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia.
Vienuolyno svečių namuose apsigyvens ir vienuolių aplankyti atvykstantys artimieji, ir ieškantieji vienuolynų ramybės, ir tie, kas atvažiuos į dvasinio ugdymo mokymus-rekolekcijas.
V. Stankevičiaus suprojektuotas Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių vienuolynas turės nediduką vidaus kiemą.
Architektas sako tame kieme jau dabar matantis išdrožtą lietuvišką Rūpintojėlį.
„Bendraudamas su vienuolėmis pajutau, kaip jos susigyvenusios su lietuvišku liaudies menu, pažįsta ir mūsų tradicijas“, – teigė pašnekovas.
Ūkiniai pastatai šalia vienuolyno nenumatyti. Tačiau planuojama įrengti stoginę automobiliams.
V. Stankevičius teigia girdėjęs, jog ateityje bus svarstoma apie šio vienuolyno plėtrą.
Padėjo intuicija
Pasiteiravus, ar paprašytas sukurti vienuolyno projektą, lankė Lietuvoje, o ir pačiame Panevėžyje esančius vienuolynus, V. Stankevičius teigia to nedaręs.
„Projektavau vadovaudamasis nuojauta“, – prisipažino.
Tačiau iš vienuolių gavęs knygą apie įvairiose pasaulio šalyse esančius jų kongregacijos vienuolynų pastatus.
„Vartydamas šią knygą pamačiau iš paukščio skrydžio nufotografuotą vienuolyną Portugalijoje. Žiūriu į šią nuotrauką ir matau panašaus, tik gerokai didesnio nei mano suprojektuotas, vienuolyno kiemą. Neslėpsiu, kiek nustebau dėl to“, – sako V. Stankevičius.
Pagrindiniai Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių namai yra Italijoje.
Užsakiusios vienuolyno Panevėžio rajone projektą sesutės V. Stankevičių pristatė savo vyresnybei Italijoje. O šioji, išvydusi panevėžiečio darbą, pakomentavo, kad projektas pataikė į dešimtuką.
„Matyt, padėjo intuicija“, – svarsto architektas.
Vienuolynas šimtmečiams
V. Stankevičius skaičiuoja vienuolyno projektą kūręs metus.
Jis svarsto, jog dar tiek pat laiko praeis, kol bus atlikti derinimai, reikalingi statybų leidimui gauti. Vienuolynas iškils lygumoje, kur kitados stovėjo sena lietuviška sodyba. Iki šių dienų išlikę medžiai, saugoję ją nuo vėjų.
Iki vienuolyno statybų vietos šiuo metu veda prastokas kelias. Tačiau, architekto žiniomis, vietos ūkininkai imasi žygių jam tvarkyti.
„Puodžiūnėlių žmonės itin laukia statybų, nori kaimynystėje vienuolyno. Tą girdėjau, kai buvo šventinamas kryžius toje vietoje, kur stovės šis vienuolynas“, – pasakoja V. Stankevičius.
Jis viliasi, kad lietuvišką santūrumą įkūnysiančiam Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių vienuolynui bus lemta Panevėžio rajono lygumose stovėti šimtmečius.
