Regionuose tolstant medicinai nuo žmogaus, pernai liepą visoje šalyje pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga.
Visgi tam numatytas biudžetas išseko. Nuo birželio pradžios nemokamai gydymo įstaigas pasiekti galės gulintys bei į transplantacijos procedūrą vykstantys pacientai.
O kitų net ir sunkių pacientų kelionė į gydymo įstaigas priklausys tik nuo savivaldybių malonės. Panevėžio savivaldybė užtikrina, kad, nepaisant pasikeitusios nacionalinio lygmens tvarkos, pavėžėjimo paslauga būtų be pertrūkių teikiama ir hemodializuojamiems pacientams.
Nemato žmonių
Negalią turinčiuosius po vienu stogu subūrusios Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Jonas Dumša teigė, kad pavėžėjimo paslauga labai reikalinga, tačiau patys neįgalieji pastebi, kad lėšos buvo naudojamos neracionaliai, dėl to biudžetas taip greitai ir išsemtas.
„Pažįstama moteris užsisakė pavėžėjimo paslaugą iš Panevėžio į Birštono sanatoriją, bet taksi atvyko iš Kauno. Ir tokių istorijų – ne viena. Ar čia racionaliai naudojamos lėšos, jei transportas atvyksta iš visai kito miesto?“– stebisi J. Dumša.
Pasak jo, pavėžėjimo paslauga teikiama tik darbo dienomis, bet ir Panevėžio krašto žmones su negalia vienijanti sąjunga yra sulaukusi prašymo padėti pervežti ligonę iš gydymo įstaigos į slaugos ligoninę savaitgalį, kai pavėžėjimo paslauga neprieinama.
„Jeigu tik kokia nestandartinė situacija, sistema stringa, žiūrima ne į žmogų, o pasibaigusį darbo laiką“, – sako J. Dumša.
Pasak jo, nors Panevėžyje kursuoja autobusai, nevaikštantiems ar sunkiai judantiems neįgaliesiems jais važinėti nėra patogu.
Todėl J. Dumšos vadovaujama organizacija savo narius į užsiėmimus stengiasi atsivežti pati.
„Kadangi ir aš sėdžiu ratukuose, autobusų vairuotojai mane puikiai mato. Bet yra žmonių, kurie sunkiai vaikšto, nors vizualiai to nematyti. Jiems reikia, kad autobusai privažiuotų arčiau šaligatvio, bet taip ne visuomet būna. Tokia pati problema egzistuoja visoje Lietuvoje“, – pažymi J. Dumša.
Nori ne tik pas gydytojus
Anot J. Dumšos, labai geras projektas buvo socialinis taksi, kuris veždavo ne tik į gydymo įstaigas. Jo nebeliko, o privačių iniciatyvų neatsiranda.
Privatus taksi, kuris galėtų vežti ir neįgaliuosius, būtų išsigelbėjimas daugeliui negalią turinčiųjų. O juo naudotis būtų itin patogu ir mamoms su kūdikių vežimėliais.
„Negalią turintiems žmonėms reikia nuvykti ne tik į gydymo įstaigą, nemažai jų norėtų nueiti į kokį kultūrinį ar sporto renginį, bet be kitų pagalbos pasiekti namų neįmanoma. Jeigu tik turėtume mieste bent porą automobilių, kurie galėtų vežti ir ratukuose sėdintį žmogų, problema išsispręstų. Jau nekalbu apie kaimiškose vietovėse gyvenančius – ten žmonėms išvis sudėtinga, nes labai sumažino ir viešojo transporto. Visuomenė sensta, tad ši problema tik gilės“, – mano J. Dumša.
Staigmena išmušė iš vėžių
Žinia, kad pacientų pavėžėjimo paslaugai nebeliko valstybės finansavimo, lyg perkūnas iš giedro dangaus buvo ir šią paslaugą organizuojantiems socialinių paslaugų centrams.
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė teigė, kad žinia apie nutrauktą finansavimą pacientų pavėžėjimui išties nustebino.
„Tikrai labai netikėta, tuo labiau kad važiavome į mokymus, konsultacijas, vyko pasitarimai tarp savivaldybių, diskutavome, kaip aktyvinti šią paslaugą, ir staiga gauname žinią, kad nutrūksta finansavimas“, – stebisi L. Kazokienė.
Pasak jos, iš Panevėžio biudžeto lėšų nemokama pavėžėjimo paslauga buvo teikiama dializuojamiems asmenims – hemodializuojami pacientai ir toliau bus vežiojami į gydymo įstaigą, kaip buvo iki šiol.
Valstybė apmokėdavo keliones tų asmenų, kurie registruodavosi dėl pavėžėjimo bendru telefono numeriu 1808.
Šią paslaugą Panevėžyje teikdavo privatus vežėjas, laimėjęs skelbtą viešųjų pirkimų konkursą. Pavėžėjimo paslauga nemokamai buvo galima pasinaudoti, jeigu žmogus turi gydytojo siuntimą arba mažas pajamas ir vyksta į gydymo įstaigas.
Dabar, pasak L. Kazokienės, nežinia, kaip bus su žmonėmis, kurie užsiregistravo jau anksčiau.
„Jeigu žmogus registravosi tiesiai per Socialinių paslaugų centrą, tikrai nuvešime, o kaip bus su tais, kurie registravosi numeriu 1808, kol kas negalime atsakyti, nes patys nežinome. Mums patiems daugiau klausimų nei atsakymų. Ieškosime su Savivaldybe sprendimo ir nepalikti žmonių su jų problemomis vienų“, – pažadėjo L. Kazokienė.
Be susisiekimo neliks
Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro direktorius Gintaras Navickas teigė, kad pacientų pavėžėjimo paslauga rajone teikiama jau ketveri metai ir ji finansuojama iš rajono Savivaldybės biudžeto.
Todėl nutrūkus valstybės finansavimui rajono gyventojai, tikina G. Navickas, neliks be susisiekimo su gydymo įstaigomis.
„Pradėjome vieni pirmųjų, kai dar net nebuvo ši paslauga organizuojama visos Lietuvos mastu. Tokia paslauga kaimiškose vietovėse labai reikalinga, tad ir toliau bus užtikrinama“, – sako G. Navickas.
Tačiau Panevėžio rajone tėra vos du automobiliai, kurie iš kaimų žmones vežioja į įvairias gydymo įstaigas.
O jei pacientas yra gulintis, jo pavėžėjimo paslauga perkama iš privataus vežėjo, kuris turi tam pritaikytą transporto priemonę.
Pasak G. Navicko, pavėžėjimo paslauga rajone labai paklausi. Norint ją gauti, reikia kreiptis į savo seniūnijos socialinį darbuotoją, šis užpildo tam tikrą formą ir persiunčia Socialinių paslaugų centrui. Taigi, vietą rezervuoti reikia kuo greičiau.
„Labai prašome, kad gyventojai registruotųsi kuo anksčiau, nes yra buvę ir taip, kad tą pačią dieną reikia nuvežti tris pacientus, bet turime tik du automobilius. Tokių atvejų, kad būtų piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, žmogus turi savo nuosavą transportą, bet nori pasinaudoti Savivaldybės pagalba, nepasitaikė“, – teigė G. Navickas.
Kiek invalidų draugijų gauna finansavimą,kodėl neprisideda patys žmonės ,amerikoje siunčia pinigus organizacijai,kad išsilaikytų,tai kodėl mūsų vadinami uab nevysto pavėžėjo paslaugos?