Pernelyg neapdairiems ar įsišėlusiems pirkėjams kartais
tenka sumokėti ne tik už norimą įsigyti daiktą, bet ir šukėmis paverstus indus.
Nors prekybininkai teigė, kad atlyginti nuostolius reikalaujama tik iš
piktybiškai parduotuvių ar viešojo maitinimo įstaigų turtą suniokojusių
lankytojų, bet prasitarė pinigus paimą ir iš sąžinės graužatį už netyčia sukultą
puodelį pajutusių klientų. Vis dėlto vaikščiojantieji tarp parduotuvių lentynų
ar užsukantieji į maitinimo įstaigas turėtų būti apdairūs: neatsargių vartotojų
negina jokie teisės aktai. Ar neapdairiam pirkėjui neteks praverti piniginės,
kad atlygintų nuostolius, priklauso tik nuo pačių prekybininkų geranoriškumo.
Už išgąstį – nemokami pietūs
Kaip teigė kavinių “Nendrė vėjyje”, “Septyni vakarai” ir restorano “Puntukas” direktorė Bronė Savickienė, jos maitinimo įstaigose nuostolius atlyginti privalo tik pobūvius užsisakiusieji ir per juos inventorių sudaužę klientai. “Visada priimdami užsakymus perspėjame, kad jei sudaužys, teks ir susimokėti”, – sakė verslininkė. Tačiau, anot jos, kai kavinių personalas užmiršta apie tai priminti, klientų padaryta žala nurašoma į nuostolius. “Jei vieną taurelę per vakarą sudaužo – neprašome mokėti, bet jei piktybiškai – pareikalaujame”, – perspėjo kultūros stokojančius klientus B.Savickienė. Didelių nuostolių sau ir restoranui užsisakiusieji pobūvius nepridaro – maitinimo įstaigų savininkė prisiminė, kad kol kas didžiausia po tokių švenčių klientų sumokėta suma – 90 Lt už sudaužytas taures. Anot pašnekovės, pats užsakovas tuomet prisipažino, kad taip pasilinksmino svaigiųjų gėrimų padauginęs vienas jo kompanijos dalyvis. Prieštaraujančiųjų atlyginti padarytus nuostolius, verslininkės teigimu, pasitaiko itin retai: būdami blaivūs žmonės geranoriškai sutinka susimokėti už tai, ką pridirbo išgėrę.
Tačiau, kaip pabrėžė B.Savickienė, žalos atlyginti niekada nereikalaujama iš per neapdairumą indus sukūlusių pavienių kavinių ar restorano lankytojų. “Pasitaikė net toks atvejis, kai žmogus, nusipirkęs karštą patiekalą, netyčia jį išmetė. Tikrai nepareikalavome mokesčio už sudaužytą lėkštę, dargi nemokamai antrą porciją davėme”, – pasakojo verslininkė.
Daugiausia sukulia personalas
Picerijos “Arena Pizza” direktorius Raimondas Povilonis taip pat tvirtino, kad mokestis imamas tik iš piktybiškai daužančiųjų inventorių. “Darbuotojai stebi salę ir mato, kaip elgiasi klientai”, – sakė direktorius. Dažniausiai, anot jo, indai dūžta nuo Kalėdų iki Trijų karalių, kada žmonės daugiausia švenčia. Pašnekovas neslėpė: vis dėlto pasitaiko tokių klientų, kurie tyčia padarę picerijai žalą nesutinka jos atlyginti. “Kai neblaivus agresyviai nusiteikęs, jam jau neberūpi, kad reikia susimokėti. Tada tenka kviestis apsaugą”, – sakė R.Povilonis. Neatsargiems, bet kultūringiems klientams “Arenoje Pizzoje” paploninti piniginių netenka. “Žinoma, mums nuostolis, bet nusispjauni, ir viskas. Juk neprašysi sumokėti už vaiko sudaužytą ar netyčia žemėn išslydusią stiklinę. Mes gerbiame savo klientus. O sudaužęs ir už tai nepaprašytas susimokėti liks dėkingas. Žmogus ir taip jau gauna gerą pamoką”, – kalbėjo picerijos direktorius.
Pašnekovas neslėpė, kad picerijoje indų dūžta iš tiesų nemažai – kas mėnesį tenka išleisti po 200-300 litų naujiems. Tačiau, anot R.Povilonio, dažniausiai taurės, lėkštės ir puodukai iš rankų krinta ne vaikams ar juos į piceriją atvedusiems tėvams, o personalui. “Žinote, kur daugiausia sudūžta? Plovykloje!” – pažymėjo direktorius.
Daužo ir moka
Kavinės “Rojaus paukštė” barmenė Rimantė teigė pastebėjusi, kad vasarą indų dūžta gerokai mažiau. Galbūt tai lemia sumažėjęs lankytojų srautas. Anot darbuotojos, nuostolius atlyginti pareikalaujama iš pernelyg įsisiautėjusių pobūvių užsakovų. “Būna ir taip, kad pasako, jog užmokės, kiek reikia, ir daužo”, – stebėjosi tokiomis linksmybėmis barmenė. Tačiau, pasak jos, jei lankytojai kategoriškai nesutinka mokėti – kavinės patirti nuostoliai paliekami jų sąžinei. “Neprievartaujame klientų. “Nenubiednėsime” dėl tų kelių taurių. Sau nuotaikos negadiname su piktybiškai besiginčijančiais”, – teigė Rimantė. Vis dėlto darbuotoja tvirtino pastebėjusi, kad panevėžiečiai darosi kultūringesni – ne tik mažai išdaužo būdami neatsargūs, bet ir sukūlę indą geranoriškai pasisiūlo sumokėti. Dažniausiai, Rimantės teigimu, nukenčia vyno ir šampano taurės. Ant grindų jos krinta ne tik iš rankų, bet ir ima byrėti sukabintos prie baro nuo alkoholio padauginusių klientų pernelyg plačių mostų.
Nuostolius tik už puotos metu sukultus indus prašo padengti ir restoranas “Verslo klasė”. “Orientuojamės į kultūringą liaudį. Mums užtenka neatsargaus lankytojo atsiprašymo”, – tvirtino restorano gamybos vedėja Daiva Bernotienė. Tačiau, anot jos, šventes restorane užsisakantieji visada perspėjami, kad pridarius eibių už jas teks patiems ir susimokėti. Vedėjos teigimu, kol kas dar nepasitaikė lankytojų, kurie su tuo nesutiktų. Restorane šukės pasipila retai: anot pašnekovės, daugiausia lankytojui už per pobūvį sukultas taures yra tekę sumokėti apie 15 Lt. Per mėnesį dėl klientų neatsargumo restorano patiriami nuostoliai nesiekia nė 100 litų. “Jei turime 40 vienos rūšies taurių, pusės jų nebelieka po 2-3 mėnesių”, – sakė D.Bernotienė.
Pasisiūlius gali tekti mokėti
Didieji prekybos centrai taip pat tvirtina neskubantys barti per savo žioplumą prekes daužančių pirkėjų. Ukmergės gatvėje esančios “Maximos” parduotuvės direktorė Vita Sargautienė neslėpė, kad sukuliama nemažai prekių. Tačiau darbuotojams įdomiausia stebėti neatsargiųjų reakciją. “Mes nereikalaujame sumokėti, patys atsiprašome už galbūt negerai padėtą prekę. Nuraminame žmones, kad nepultų į paniką, kad tik nesijaudintų dėl tokios savo nesėkmės. Vieni, sužinoję, jog nereikės mokėti, maloniai nustemba, kiti skuba šaltai ir abejingai greičiau nueiti tolyn, tarsi ne jie taip padarė. Bet juk yra vaizdo kameros – viską matome, tik negaudome”, – pasakojo direktorė. Tačiau, anot jos, susimokėti už naudoti jau nebetinkamą prekę pasisiūlo nedaugelis – vos du iš 100. Dažniausiai, pašnekovės teigimu, iš lentynų krinta alkoholiniai gėrimai, kiek rečiau – puodeliai. Tačiau parduotuvės vadovė tvirtino nemananti, kad žmonės elgiasi piktybiškai. “Galbūt prekių daug, kai kur praeiti sunkoka”, – svarstė V.Sargautienė.
UAB “VP Market” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė pasakojo, kad neatsargių klientų sudaužytos prekės traktuojamos kaip netyčinė netektis, už kurią pirkėjas neprivalo sumokėti. Tačiau jei vaizdo kamerose aiškiai užfiksuota, kad klientas taip pasielgė iš chuliganiškų paskatų, pareikalaujama atlyginti nuostolius. Geranoriškai pasisiūliusiesiems sumokėti už sudaužytą daiktą, anot V.Jakubauskaitės, pardavėjos primena, kad to jie neprivalo padaryti. “Malonu, kai žmogus prisipažįsta. Aš ir pati kavinėje esu išpylusi kokakolą ir siūliausi mokėti, nors nereikėjo”, – sakė pašnekovė.
UAB “Palink” komercijos direktorius Robertas Šuliauskas pabrėžė, kad šiai mažmeninės prekybos sistemai priklausančiose parduotuvėse už netyčinius prekių sugadinimus sumokėti nereikalaujama, bet jei pasitelkus vaizdo kameras nustatoma, jog sudaužyta piktybiškai, klientas gali būti patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn. “Jei chuliganiškai daužys ar koks girtas užgrius ant lentynos, veikiausiai turės ir susimokėti”, – priminė direktorius. Tačiau, pasak jo, klientas turi teisę pareikalauti grąžinti pinigus už jau nusipirktą prekę, jei ją sugadino parduotuvėje dėl jos darbuotojų kaltės, pavyzdžiui, jau praėjęs pro kasą paslydo ant ką tik išvalytų dar drėgnų grindų. Vis dėlto R.Šuliauskas pripažino, kad tokių atvejų kol kas nepasitaikė.
Nors, pasak direktoriaus, pirminė parduotuvės pozicija yra situaciją spręsti pirkėjo naudai, bet jei sąžiningas klientas pasisiūlo sumokėti už sukultą prekę, nėra jokių kliūčių iš jo paimti pinigus. “Vadinasi, žmogus jaučiasi kaltas. O norint ištirti, tyčia ar ne jis taip padarė, dar tektų laiką gaišti”, – sakė pašnekovas.
Teisės aktai vartotojų negina
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Baronaitė sutiko, kad nuostolių atlyginimas už sudaužytą prekę – pakankamai slidus dalykas. Kadangi nėra jį reglamentuojančių teisės aktų nei Europos Sąjungos direktyvų, klausimas, mokėti už neatsargumą ar ne, paliekamas spręsti patiems prekybininkams. “Pardavėjai ar paslaugų teikėjai, atsižvelgdami į padarytus nuostolius, gali, remiantis protingumo kriterijais, prašyti atlyginti žalą”, – pabrėžė J.Baronaitė. Anot jos, ši situacija yra tokia pati, kaip nekokybiškos prekės grąžinimas neturint jos pirkimą įrodančio čekio: tik nuo pardavėjos geranoriškumo priklauso, pakeis ją kokybiška ar ne.
“Užsienio šalyse už netyčia sudaužytą prekę ne tik neprašoma sumokėti, bet dargi pirkėjo atsiprašoma, kad ji krisdama žmogų galėjo ir sužaloti”, – pasakojo specialistė. Anot jos, tokioje situacijoje, kur viskas pagrįsta tik geranoriškumu, pirkėjams patartina prekybos vietose būti atsargiems. “Jei jau atsitinka tokia nelaimė ir paprašo sumokėti, pirkėjas gali pareikalauti peržiūrėti vaizdo įrašą, kad įsitikintų, ar žalos atlyginimo prašoma protingai”, – patarė J.Baronaitė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuor. Prekę sukūlusio pirkėjo negina jokie teisės aktai. Ar teks atlyginti žalą, priklauso tik nuo prekybininkų geranoriškumo.
