Jau kone politiniu šūkiu tampantis posakis, kad mūsų ateitis – jaunimo rankose, įgauna kiek kitokią prasmę. Nors Panevėžio ateitis, kalbant apie jaunus žmones, gana miglota, tačiau vilties tapti jaunimo miestu, neprarandama. Kokių ambicingų planų turi Aukštaitijos sostinė?
Panevėžio miesto vizija – iki 2022 metų tapti jaunimo galimybių miestu. Šie ambicingi užmojai skamba kiek utopiškai, žinant, kad Aukštaitijos sostinėje jaunimo, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, yra tragiškai mažai.
Jaunimo reikalų departamento skaičiavimais, pagal jaunų žmonių nuo 14 iki 29 metų skaičių Panevėžys patenka į mažiausiai jaunimo turinčių savivaldybių dešimtuką ir yra pirmasis nuo galo iš didžiųjų miestų. Praėjusiais metais šis skaičius siekė vos 19,27 proc. Ir miesto dydis čia turi mažai reikšmės – daugiausia jaunimo gyvena Šilalės rajone, Kalvarijoje, Šakių bei Kaišiadorių rajonuose.
Jau daugiau kaip dešimtmetį dėl demografinės krizės bei emigracijos tuštėjantis miestas jaučia viso to pasekmes: viena po kitos uždaromos mokyklos bei darželiai, o verslas skambina pavojaus varpais, kad pramonės miesto vardą turinčiame penktame pagal dydį mieste nebeliks specialistų, galinčių ir norinčių dirbti.
Tad nenuostabu, kad esant situacijai išvykę mokytis į Lietuvos didmiesčius ar užsienį jaunuoliai nebenori grįžti į savo gimtąjį miestą. Ištrūkti iš šio užburto rato darosi vis sunkiau.
Kaip pasakojo dabar jau buvęs Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ valdybos pirmininkas Borisas Bylinskis, dažnai viešojoje erdvėje galima išgirsti, kad Panevėžio jaunimas yra pasyvus ir niekuo nesidomi, todėl renkasi lengviausią kelią – išvykti į kitus Lietuvos didmiesčius ar užsienį, kur gerokai didesnės tiek mokslo, karjeros, tiek ir laisvalaikio galimybės.
Tačiau viskas truputį kitaip. Ir mūsų mieste yra nemažai aktyvaus, kurybingo jaunimo, tik paprastai jų veikla miestiečiams nematoma. Ilgą laiką Panevėžys neturėjo net erdvės, kur jauni žmonės galėtų susiburti, tad jie reikšdavosi uždarose ir tik nedideliam ratui žmonių prieinamose veiklose.
„Aktyvūs ir iniciatyvūs jaunuoliai veiklos susigalvoja patys. Jaunimui galimybių visada yra, tik reikia mokėti ir gebėti tas galimybes susirasti. Miesto renginiuose jaunų žmonių išties mažai ir taip yra todėl, kad daugelis renginių jiems yra nepatrauklūs. Panevėžyje praktiškai likę, kaip aš sakau, „niolikiniai“, tad jiems norisi ne diskusijų ar pilietiškumą ugdančių renginių, o muzikos ir aktyvios veiklos“, – pažymi B. Bylinskis.
Kalbos emigracijos nesustabdys
Didesnioji dalis Panevėžyje organizuojamų renginių labiau patrauklūs šiek tiek vyresniems, jau baigusiems mokslus jaunuoliams, tačiau didžiausia problema, kad tokių žmonių labai mažai. Ir nėra konkretaus plano, kaip tą jaunimą susigrąžinti į Panevėžį.
B. Bylinskis ketverius metus vadovavo jaunimo organizacijų sąjungai „Apskritasis stalas“, tačiau pernai pavasarį pasibaigus kadencijai, naujos pamainos jam taip ir neatsirado. Dar mokykloje besimokantys jaunuoliai šios veiklos neišdrįso imtis, o vyresni tiesiog išsivažinėjo.
Anot B. Bylinskio, kad ir ką žadėtų politikai ar verslininkai, tačiau tikrovė tokia, kad jaunam, ką tik studijas baigusiam žmogui, didesnė tikimybė rasti darbą yra Vilniuje ar Kaune. O jeigu ir pasiūloma darbo vieta Panevėžyje, paprastai atlyginimas yra minimalus ar vos didesnis.
Nuomojantis būstą ar mokant paskolą iš tokio atlygio išgyventi jaunam žmogui praktiškai neįmanoma, jau nekalbant apie šeimos kūrimą. Ir kol niekas nesikeis, tol kalbos apie emigracijos stabdymą ir liks kalbomis.
„Kol nebus plano, kaip susigrąžinti jaunimą, tol jis ir negrįš į gimtąjį miestą. Didelį vaidmenį čia turėtų atlikti ir verslas, nes jam reikia tų jaunų žmonių. Daugelis nori jau patyrusio specialisto, bet iš kur patirties įgyti tik mokslus baigusiam jaunuoliui, jeigu jam nesuteikia tokių galimybių. Kol verslas nenuleis šiek tiek kartelės, tol nieko nebus. Sakoma, viltis miršta paskutinė, tikiu, kad ji yra. Tik klausimas, kada nuo kalbų bus pereita prie realių darbų. Visi supranta situaciją, bet recepto, kaip ją išspręsti, dar nėra“, –„Sekundei“ teigė B. Bylinskis.
Erdvė jaunoms širdims
Daug vilčių dedama ir į tik praėjusių metų rudenį duris atvėrusį Atvirą jaunimo centrą, kuris turėtų tapti užuovėja ir traukos vieta nemotyvuotam ar tiesiog mažiau galimybių turinčiam jaunam žmogui. Tokie centrai, kur jaunuoliai gali saugiai praleisti laisvalaikį bei užsiimti jiems patraukliomis veiklomis bei gauti socialinę, pedagoginę ar psichologinę pagalbą, jau seniai ir ne po vieną veikia didžiuosiuose miestuose, tačiau Panevėžyje jį įkurti pavyko tik praėjusiais metais.
Kaip teigė šio centro direktorė Daiva Juodelienė, kol kas centras dar gyvena įsikūrimo nuotaikomis, ieškoma rėmėjų ir gerinama materialinė bazė, bet jau vyksta darbas ir su jaunais žmonėmis.
„Kasdien vedame savotišką dienoraštį, kad galėtume matyti, kiek ir kokių jaunuolių ateina į centrą, ir žinoti, kuriomis kryptimis daugiau dirbti. Paprastomis dienomis apsilanko nuo 7 iki 15 vaikų, o jeigu būna renginių, ir apie dvidešimt“, – pasakojo centro direktorė.
Kaip ir buvo tikėtasi, bent jau kol kas centro duris praveria veiklūs, iniciatyvūs ir trokštantys žinių jaunuoliai iš aplinkinių mokyklų, tačiau tikimasi, kad šią vietą atras ir mažiau motyvuoti mokytis ar dirbti jaunuoliai. Tuo labiau kad centre nėra tokių griežtų taisyklių kaip mokykloje, jo lankytojai gali ateiti ir išeiti bet kada ir užsiimti tik jiems įdomia veikla. Kol kas vyksta intensyvus darbas su mokyklų bei globos įstaigų socialiniais darbuotojais, kurie yra arčiausiai pažeidžiamų vaikų, taip pat įstaigomis, kurios galėtų paįvairinti jaunimo veiklas.
„Tą grupę vaikų yra sunkiausia pritraukti, bet viskas įmanoma, jeigu bus glaudus bendravimas tarp institucijų. Jeigu socialiniai darbuotojai, vaikų teisių apsauga, policija, jaunimo reikalų koordinatoriai ir visi tie, kurie dirba su jaunimu, jų problemas spręs kartu, o ne kiekvienas sau, pasieksime gerų rezultatų. Galimybių yra, tereikia noro ir žmonių, kurie tą darytų su užsidegimu“, – įsitikinusi D. Juodelienė.
Antra galimybė
Visai neseniai Atviras jaunimo centras kartu su Jaunimo reikalų departamentu ir Darbo birža įsitraukė į Jaunimo garantijų iniciatyvos projektą „Atrask save“, kurio tikslas – niekur nesimokančius ir nedirbančius jaunus žmones nukreipti į veiklas, kuriose galėtų išreikšti save. Panevėžio miesto savivaldybėje tokių jaunuolių skaičiuojama apie 100.
Kaip teigė Jaunimo reikalų departamento įgyvendinamų veiklų vadovė projekte „Atrask save“ Gintarė Sabaliauskaitė, jaunų žmonių, kurie nei dirba, nei mokosi, grupė yra labai marga: tai nebūtinai motyvacijos neturintys jaunuoliai, tai taip pat ir tie jauni žmonės, kurie baigę mokslus nutaria pailsėti, nestoja ar neįstoja į aukštąsias mokyklas, neranda darbo pagal savo specialybę arba galbūt tiesiog stokoja pasitikėjimo savimi ir ryžto ieškoti darbo ar kitų tobulėjimo galimybių. Žinoma, yra ir tokių, pasirinkusių pavojingą gyvenimo būdą, turinčių priklausomybių, problemų su teisėsauga ar antstoliais.
„Akivaizdu, kad esant tokiai įvairovei neįmanoma pritaikyti vieno sėkmingo recepto jaunuoliams aktyvinti ir motyvuoti. Dėl šios priežasties ieškome būdų, kaip rasti priėjimą prie kiekvieno jauno žmogaus, atsižvelgiant į jo situaciją, poreikius, turimas kompetencijas ir siektinus tikslus“, – sakė Panevėžio atvirame jaunimo centre viešėjusi G. Sabaliauskaitė.
Tiesia pagalbos ranką
Tad projektu „Atrask save“ siekiama, kad kiekvienas jaunas žmogus nuo 14 iki 29 m., kuris nedirba ir nesimoko, per keturis mėnesius nuo dalyvavimo projekte pradžios įsidarbintų, grįžtų į švietimo sistemą arba pradėtų dalyvauti praktikoje ar stažuotėje. Lietuvos darbo birža į projekto veiklas įtraukia Darbo biržoje užsiregistravusius jaunuolius, Jaunimo reikalų departamento partneriai dirba su jaunais žmonėmis, kurie nedirba, nesimoko ir nėra užsiregistravę Darbo biržoje.
Panevėžio atvirame jaunimo centre dirba du projekto koordinatoriai, jie jauniems žmonėms teikia individualias konsultacijas, motyvuoja juos siekti pozityvių pokyčių savo gyvenime, teikia informaciją apie įvairias galimybes, padeda atrasti dominančią sritį, siūlo savanorystės galimybes, teikia pagalbą ieškant darbo ar siekiant sugrįžimo į švietimo sistemą.
„Jauną žmogų mūsų koordinatoriai priima tokį, koks jis yra, nesmerkia, nekritikuoja. Tik taip galima užmegzti kontaktą, padėti jaunam žmogui pažinti save, identifikuoti savo stiprybes, žengti tolesnius žingsnius tikslų link. Formalia sistema neaktyvūs jaunuoliai dažnai yra nusivylę, tad neformaliais metodais siekiame padaryti tai, ko galbūt nepavyko padaryti švietimo sistemai, šeimai, jaunuolio aplinkai“, – pasakojo projekto vadovė.
Sėkmės istorijų yra įvairiausių. Vienų projekto dalyvių pokyčiai yra didesni, kitų – mažesni, bet visais atvejais labai reikšmingi pačiam žmogui. Dalyvavimas projekte jaunuoliams padeda rasti veiklos sritį: dalis jaunuolių įkūrė savo verslą, kiti ėmėsi samdomo darbo. Dar kitus dalyvavimas projekte paskatino sugrįžti prie mokslų, įgyti išsilavinimą ar persikvalifikuoti.
„Projekte dalyvaujantys jaunuoliai įgyja drąsos, motyvacijos ir noro keisti savo gyvenimą, o tai ir yra svarbiausia. Džiaugiamės, kad jaunuoliams pavyksta projekto veiklose atrasti gyvenimo prasmę“, – sakė G. Sabaliauskaitė.
Nori žinoti
Vienas iš šio centro steigimo iniciatorių, jauniausias miesto Tarybos narys ir Savivaldybės Jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Daumantas Simėnas įsitikinęs, kad bent jau dabar, Atviram jaunimo centrui atvėrus duris, jauni panevėžiečiai nebegalės dejuoti, jog mieste nėra ką veikti. Ir tų galimybių tik daugėja.
Jis įsitikinęs, kad skundai, jog mieste jauniems žmonėms nėra veiklos ir saviraiškos galimybių, girdimi jau ne pirmi metai, dažnu atveju taip kalbama tiesiog iš inercijos. Bet gal atsiradus centrui bus daug lengviau bendrauti su jaunąja karta ir sužinoti, ko iš tiesų reikia Panevėžiui, kad jauni žmonės neišvažiuotų, o išvykusieji po mokslų grįžtų.
„Tenka bendrauti su jaunimu ir kai jų pačių paklausiu, kiek iš jų galvoja, kad Panevėžyje nėra ką veikti, pakyla apie 90 proc. rankų, bet pasiteiravus, kokių veiklų jie norėtų, pakyla vos viena ar dvi. Gal ir iš paties jaunimo kartais trūksta iniciatyvos. Su Vilniumi ar užsieniu nepakonkuruosime, bet žinant, ko jauni žmonės norėtų, būtų daug lengviau orientuotis“, – mano D. Simėnas.
Vis dėlto laisvalaikio leidimo formos nėra svarbiausias veiksnys, galintis jaunus žmones sulaikyti Panevėžyje. Vienas pagrindinių – įsidarbinimo galimybės. Anot jaunojo politiko, ir gimtajame mieste galima dirbti ir užsidirbti.
„Manau, kad pagrindinė problema yra netinkama komunikacija – daugelis nė nežino Panevėžio potencialo ir galimybių.“
D. Simėnas
Panevėžys yra pramonės miestas, tad plačios karjeros galimybės yra aukštąjį inžinerinį išsilavinimą turintiems žmonėms. Kai kada kvalifikuoti inžinieriai uždirba net pusantro karto daugiau nei tą patį darbą dirbantieji sostinėje. Taip pat visada trūksta profesinį išsilavinimą turinčių žmonių bei dirbančiųjų pardavimo srityje. Bent jau šiuo metu paklausi ir grafikos dizaino specialybė.
„Ir mūsų mieste yra puikių galimybių dirbti įdomų darbą ir užsidirbti, o atlyginimai kai kuriais atvejais didesni nei didžiuosiuose miestuose“, – „Sekundei“ teigė D. Simėnas.
Keisis miesto veidas
Kitas dalykas – kaip tuos specialistus prisivilioti grįžti. Viena iš alternatyvų galėtų būti programa „Kurk Lietuvai“, kuri ir toliau sėkmingai plečiasi. Tą patį modelį būtų galima panaudoti ne tik pritraukiant specialistus į regionus dirbti valstybiniame ar viešajame sektoriuje, bet ir privačiame.
„Aš pats Anglijoje baigiau bakalauro ir magistro studijas, bet dar prieš išvažiuodamas žinojau, kad kada nors grįšiu į Panevėžį ir prisidėsiu prie savo gimtojo miesto augimo. Ir mano atveju iš dalies padėjo ši programa. Manau, kad pagrindinė problema yra netinkama komunikacija – daugelis nė nežino Panevėžio potencialo ir galimybių“, – atvirai kalbėjo jaunasis miesto Tarybos narys.
Dar vienas aspektas – miesto patrauklumas ir pritaikymas jauniems žmonėms bei šeimoms. Pasak pašnekovo, jau netrukus turėtų prasidėti didžiulės statybos iš „Urban“ programos lėšų. Tai pakeis tiek centrinį miesto veidą, tiek viešąsias erdves, padės kurti ne tik bendrą miesto patrauklumą, bet kartu didins užimtumo galimybes. Pavyzdžiui, rekonstravus miesto autobusų stotį, atsiras naujų nišų plėtoti smulkųjį verslą. O kartu tai įpūs gyvybės visam miesto centrui.
Talentų kalvė
Panevėžio kompaktiškumas – taip pat vienas didesnių pliusų, didinančių miesto patrauklumą. Čia transporto spūsčių praktiškai nėra, automobiliu per penkiolika minučių galima iš vieno miesto galo nuvykti į kitą. Be to, viską galima pasiekti tiek pėsčiomis, tiek dviračiu. Išskirtinis miesto bruožas – ir žaliosios erdvės bei parkai, kas itin patrauklu jaunoms šeimoms.
„Mūsų miesto kompaktiškumas yra didžiulis privalumas. Kitas dalykas – pragyvenimas, kuris Panevėžyje yra gerokai pigesnis, skaičiuojant būsto įsigijimo ar nuomos išlaidas. Be to, sutaupoma ir degalų sąskaita,“ – miesto privalumus vardijo pašnekovas.
Be abejo, stiprioji Panevėžio pusė – jo žmonės. Aukštaitijos sostinė išaugino daug talentų, kai kurie jų net ir negyvendami savo gimtajame mieste nori prisidėti prie jo gerovės, tam net yra sukurtas panevėžiečių alumni klubas, taip pat turime nemažai Panevėžio garbės ambasadorių: Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, dailininkas Stasys Eidrigevičius, buvęs ambasadorius Gruzijoje bei Baltarusijoje Jonas Paslauskas, buvęs komercijos atašė Kinijoje Danas Vaitkevičius, broliai Augustinas, Kristijonas ir Dominykas Vizbarai bei daugybė kitų. Visi šie žmonės ir jų sėkmės istorijos tik parodo, kad miestas prie Nevėžio turi daug potencialo ir galimybių, tereikia jomis pasinaudoti.
„Esu optimistas ir tikiu, kad tik laiko klausimas, kada jauni žmonės pamatys galimybes savo gimtajame mieste. Tuo labiau kad turime puikių sėkmės pavyzdžių, tai turėtų paskatinti ir kitus jaunus bei gabius žmones grįžti į Panevėžį“, – sakė D. Simėnas.
