Nuo sausio 19 dienos visose Lietuvos teritorinėse
muitinėse bus pradėta taikyti naujoji kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS),
ES šalyse taikoma nuo 2003 metų liepos 1 d. Prieš įvedant šią naujovę vieną
dieną – sausio aštuonioliktąją, kol bus pertvarkoma programinė įranga, muitinių
klientų laukia mažas nepatogumas: tądien deklaracijas, kaip kad buvo įprasta
seniau, teks pildyti popieriuje. Kad laikinas nepatogumas nesutrikdytų įprasto
darbo, Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos muitinės tarpininkus
iš anksto perspėjo apie tai ir šie turėtų būti pasirengę vieną dieną padirbėti ankstesnėmis sąlygomis.
Lietuva – viena iš pirmųjų
Informuoti, kokie pasikeitimai laukia įdiegus naują NCTS, ketvirtadienį Panevėžio teritorinėje muitinėje lankėsi Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis, to paties departamento Kontrolės ir priežiūros skyriaus viršininkė Neringa Motiejūnaitė bei Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus pavaduotojas Vytenis Ališauskas. Svečiai, susitikę su Panevėžio teritorinės muitinės vadovais ir prekes į užsienį eksportuojančiais verslininkais, pristatė su naująja sistema susijusius pasikeitimus, išklausė verslo atstovų siūlymų ir atsakė į jų klausimus, taip pat aptarė darbo problemas su mūsų miesto teritorinės muitinės kolektyvu. Po šio posėdžio grupė jo dalyvių tuo pačiu tikslu vyko į Šiaulius.
Panevėžyje pradėjęs posėdį Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas J.Miškinis pirmiausia pasidžiaugė, kad Lietuva ketvirtoji, įskaitant ir ES šalis senbuves, ims diegti naują kompiuterizuotą tranzito sistemą, leisiančią įvesti garantijų valdymo modulį, kuris turėtų suaktyvinti kontrolės sritį: tranzito procedūra bus neatsiejama nuo garantijos, kuri leis išsiaiškinti, kokia įmonė garantuoja už procedūrą, t.y. užtikrina garantuotą mokesčių sumokėjimą. NCTS esmė yra ta, kad nuo jos įdiegimo bendrojo tranzito procedūros bus kontroliuojamos vietoje “popierinių” tranzito deklaracijų egzempliorių naudojant elektroninius pranešimus.
Verslininkams ši sistema naudinga tuo, jog mažiau laiko reikės praleisti muitinėje, sumažės deklaracijų pateikimo išlaidos, be to, greičiau gaunant informaciją apie prekių pateikimą paskirties įstaigai, greičiau užbaigiamos ir tranzito procedūros, taigi galima efektyviau naudoti garantijas. J.Miškinis sakė esąs pasirengęs padėti verslininkams ieškoti tam tikrų sprendimų, kad būtų pašalintos kylančios problemos.
Prekes išvežė, bet kompensacijų dar negavo
Pasak Panevėžio teritorinės muitinės Procedūrų priežiūros skyriaus viršininkės Aušrelės Budrienės, nuo praėjusių metų gegužės 1-osios teritorinėse muitinėse pradėta vykdyti Žemės ūkio produktų politika. Tuo tikslu mūsų muitinėje buvo įsteigtos 3 kompetentingos eksporto įstaigos (Panevėžio, Utenos ir Rokiškio krovinių postai), kuriose forminamos eksporto procedūros žemės ūkio produktams, už kurių eksportą numatytos eksporto kompensacijos. Anksčiau jos nebuvo mokamos. A.Budrienės tvirtinimu, turėdami Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) išduotas eksporto licencijas AGREX, jau 7 šioms įstaigoms pavaldūs eksportuotojai pradėjo eksportuoti žemės ūkio produktus, už kuriuos numatytos kompensacijos. Netrukus tokių įmonių turėtų atsirasti ir daugiau, nes jos ryžtasi sudaryti reikiamas sutartis subsidijoms gauti, skiriamas vykdant eksportą į trečiąsias šalis.
Kaip teigia muitinės pareigūnė, šiuo metu pagrindinė eksportuojamų žemės ūkio produktų dalis priklauso pieno ir jo produktų sektoriui – net 701 atvejis (jį vykdo AB “Pieno žvaigždės” ir jos filialas “Panevėžio pienas”, AB “Rokiškio sūris”). Taip pat eksportuojami jautienos ir veršienos sektoriaus, baltojo ir žaliavinio cukraus be tolesnio perdirbimo sektoriaus produktai, tik to sektoriaus produktams kompensacijos netaikomos.
Pasiteiravus, kodėl nuo gegužės 1-osios produkciją eksportavę verslininkai iki šiol dar negavo jokių išmokų, A.Budrienė paaiškino, jog sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo priima NMA, kuri pirmiausia tikrina, ar teisingai buvo įforminti prekių dokumentai. Atsakymai apie pastebėtas klaidas sugrįžta per tam tikrą laikotarpį. “Siekiant išmokų, būtina teisingai ir pagal reglamentus deklaruoti prekes ir jų kodus, aprašyti jas. Pateikus deklaracijas, muitinės pareigūnai atlieka krovinių tikrinimus įmonių teritorijose, dalyvauja juos pakraunant. Eksportuojant pirmą kartą, imami prekių mėginiai. Jie pristatomi į muitinės laboratoriją ištirti sudėčiai, pagal kurią nustatomi prekių kodai”, – pasakoja muitinės Procedūrų priežiūros skyriaus viršininkė. Anot jos, iki naujųjų metų mūsų muitinė atliko 63 fizinius krovinių patikrinimus.
Ekspertų tikrai sulauksime
Muitinės viršininko pavaduotojo Algio Cibulsko įsitikinimu, teisingai pateikti deklaracijas, norint gauti eksporto kompensacijas, svarbu dėl to, jog tikrai sulauksime Europos Komisijos ekspertų, kurie tikslins jas ir, radę neatitikimų, skirs baudas, skaičiuos delspinigius valstybei. O teisingai deklaravusieji tikrai sulauks žadėtų išmokų.
Kalbėdama apie skolininkus, neatsiskaičiusius muitinei už tranzito procedūras, A.Budrienė teigė negalinti tiksliai pasakyti, kiek tokių juridinių asmenų yra. Nors per praėjusius metus, pasak jos, yra nebaigtos net 28 tranzito procedūros, galima numanyti, jog skolininkais bus tik 5 proc. eksportuotojų: iki kelių mėnesių numatyti tyrimo atlikimo terminai paprastai sumažina skolininkų skaičių. Stabdis yra tie atvejai, kuriems iškeliamos baudžiamosios bylos.
A.Budrienė pažymėjo, kad Lietuvos mastu pagal eksporto procedūrų skaičių kompensacijoms gauti Panevėžio teritorinės muitinės klientų yra daugiausia. Antri šioje srityje yra šiauliečiai.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
