Pirmasis amerikietis popiežius. Kas yra Leonas XIV – žmogus, bursiantis viso pasaulio tikinčiųjų bendruomenę?
2025 metų gegužės 8-oji, Vatikanas. Pasaulis lengviau atsikvėpė – po kelių įtemptų dienų konklavos virš Siksto koplyčios pagaliau pasirodė balti dūmai, skelbiantys, kad išrinktas naujasis Bažnyčios vadovas.
Tądien pasaulis išgirdo vardą to, kuris iki tol nebuvo tarp ryškiausių favoritų tapti naujuoju pontifiku – Robertas Frensis Prevostas.
Kardinolų sprendimu jis tapo pirmuoju amerikiečiu popiežiumi istorijoje.
Iš 266 popiežių, vadovavusių Katalikų Bažnyčiai, iš JAV nebuvo nė vieno.
Iki ketvirtadienio.
Kas jis? Kuklus vyras iš Čikagos, buvęs misionierius Peru džiunglėse, Vatikano kurijos reformatorius – ir dabar viena įtakingiausių figūrų pasaulyje, laikysianti savo rankose 1,4 milijardo viso pasaulio katalikų bažnyčios vairą.
Nuo Čikagos iki Amazonės
R. F. Prevostas, pasirinkęs Leono XIV vardą, gimė 1955 m. rugsėjį Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, daugiakultūrėje šeimoje. Jis turi prancūzų, ispanų ir italų šaknų.
Motina Mildred Martines Prevost baigė De Polio universitetą ir įgijo bibliotekininkystės bakalauro laipsnį.
Tėvas Luisas Marijus Prevostas – Antrojo pasaulinio karo Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno veteranas.
Užaugo būsimasis pontifikas Doltone, priemiestyje, besiribojančiame su Čikagos pietiniu rajonu.
Šv. Marijos ėmimo į dangų parapijoje lankė mokyklą, dainavo chore ir patarnavo bažnyčioje. Vidurinį išsilavinimą įgijo mažoje Šv. Augustino seminarijos vidurinėje mokykloje Holande, Mičigano valstijoje.
Robertas buvo uolus mokinys, pelnė daugybę pagyrimo raštų už akademinius pasiekimus, jo vardas nuolat pasirodydavo garbės sąrašuose.
Ėjo mokyklos metraščio vyriausiojo redaktoriaus, mokinių tarybos sekretoriaus ir Nacionalinės garbės draugijos nario pareigas.
1977 m. baigė matematikos bakalaurą Vilanovos universitete, kurį įkūrė augustinai.
1982 m. įgijo teologijos magistro laipsnį Čikagos Katalikų teologijos sąjungoje, o 1984 m. – Kanonų teisės licenciatą. 1987 m. baigė Šventojo Tomo Akviniečio Popiežiškajį universitetą Romoje.
L. M. Prevosto daktaro disertacija buvo pavadinta „Vietos prioro vaidmuo Šventojo Augustino ordine“. Žinoma, neatsitiktinai.
Savo ankstyvąją dvasininko karjerą R. F. Prevostas paskyrė būtent Šventojo Augustino ordinui. Beje, jis yra ir pirmasis popiežius iš šio ordino.
2014 m. Vilanovos universitetas jam suteikė humanitarinių mokslų garbės daktaro laipsnį.
Pirmuosius įžadus būsimasis pontifikas davė 1978 m. rugsėjį, o 1982 m. birželio 19 dieną Romos augustinų arkivyskupas įšventino R. F. Prevostą į kunigus.
Studijuodamas Katalikų teologijos sąjungoje, Prevostas dirbo fizikos ir matematikos mokytoju Šv. Ritos iš Kasijos vidurinėje mokykloje Čikagoje.
Būdamas vos 27-erių, jis išvyko į Peru – šalį, kurią ilgainiui ims vadinti savo antraisiais namais.
Ten dirbo parapijose, dėstė seminarijose ir dažnai atsidurdavo pavojingiausiuose regionuose.
Dvasininko darbas neapsiribojo vien akademine veikla – Robertas aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime, ypač skurdesniuose regionuose.
Peru jį vis dar vadina Šiaurės šventuoju – už drąsą ginti žmogaus teises, nuoširdumą ir paramą žmonėms per gamtos katastrofas bei pandemiją.
Beje, jei ką ir galėjo atstumti pontifiko amerikietiška kilmė, popiežius Leonas XIV turi dvigubą pilietybę – JAV ir Peru, kur tarnavo daugelį metų.
Vatikano reformų veidas
R. F. Prevosto sugrįžimas į Europą 2013-aisiais buvo raktas į platesnį pripažinimą – jis tapo Augustinų ordino vadovu, o netrukus ir vienu artimiausių popiežiaus Pranciškaus bendradarbių.
Nors Romoje jis nebuvo labai pastebimas, dalyvavo vienoje svarbiausių Pranciškaus reformų: įtraukė tris moteris į balsų bloką, sprendžiantį, kurias vyskupų kandidatūras perduoti popiežiui.
2023 m. R. F. Prevostas perėmė Vyskupų dikasterijos vadovo postą – strateginę poziciją, atsakingą už visų pasaulio vyskupų paskyrimus.
Taip pačiais metais popiežius Pranciškus paskyrė jį ir Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos prezidentu bei suteikė kardinolo titulą. Šios pareigos iškėlė jo, kaip kandidato į popiežiaus postą, svarbą.
R. F. Prevosto reputacija – tiltas tarp konservatyviųjų ir progresyviųjų bažnyčios jėgų.
Nuosaikus, bet principingas. Nesivaikantis dėmesio, bet turintis aiškią viziją.
Ženklai naujai epochai
Pirmąją kalbą ką tik išrinktas popiežius skyrė ne Vatikano reformoms, o taikai, socialiniam teisingumui ir jaunimui.
„Bažnyčia turi klausytis tylos – nes ten gimsta tiesa“, – sakė jis ketvirtadienį Šv. Petro aikštėje, miniai dar nesupratus, kas šis žmogus iš Čikagos yra iš tikrųjų.
Pasirinktas vardas – Leonas XIV – taip pat neatsitiktinis.
Tai užuomina į Popiežių Leoną XIII – socialinio katalikybės mokymo pionierių, kuris XIX a. pabaigoje garsiai kalbėjo apie darbininkų teises.
Tai gali būti ženklas, kad ir naujasis popiežius žada būti balsu tų, kurie dažnai neišgirstami.
Nepaisant plačiai pripažintos tarnystės, Leono XIV reputaciją kiek temdo kaltinimai dėl seksualinio išnaudojimo atvejų slėpimo Čiklajo vyskupijoje, Peru.
2022 m. trys seserys apkaltino du kunigus prievarta ir tvirtino, kad Prevostas nesugebėjo tinkamai ištirti šių atvejų, leido kunigams tęsti tarnystę.
Vyskupija teigė, kad išties Prevostas susitiko su viena iš aukų ir paragino imtis civilinių veiksmų.
Tačiau aukos iki šiol aiškina, kad bažnytinė tyrimo procedūra nebuvo iki galo ir tinkamai įvykdyta.
Taip pat kritikos išrinktas pontifikas sulaukė dėl to, kad kol kas aiškiai neapibrėžė požiūrio LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu – tai sritis, kurioje jo pirmtakai sulaukė ir aplodismentų, ir pasipriešinimo.
Tačiau viena aišku – šis popiežius kalba lėtai, bet svariai.
Jis nėra revoliucijos simbolis – jis permainos ženklas.
Leonas XIV žengia į pontifikatą ne kaip žvaigždė, o kaip tarpininkas – tarp skirtingų žemynų, tarp kartų, tarp tikinčiųjų ir tų, kurie abejoja.
Bažnyčia, kuri kalba pasauliui
Pirmojoje kalboje po išrinkimo Katalikų Bažnyčios vadovu popiežius Leonas XIV aiškiai išdėstė kryptį, kuria ketina vesti Bažnyčią.
Kalbėdamas italų ir ispanų kalbomis – taip pabrėždamas savo kultūrinį tiltą tarp Europos, Lotynų Amerikos ir Šiaurės Amerikos – jis kreipėsi į pasaulio tikinčiuosius su žinute.
Leonas XIV kalbėjo apie Bažnyčią, kuri palieka patogius rūmus ir eina į pasaulio pakraščius – pas tuos, kurie atstumti, kenčiantys, pamiršti.
Jis akcentavo, kad Bažnyčia turi būti misionieriška, gyva, artima žmonėms, o ne užsidariusi savyje institucija.
Pabrėždamas, jog popiežiaus tarnystė – tai ne valdžia, o pareiga ir atsakomybė, Leonas XIV kvietė į atsivėrusią, dialogo ieškančią Bažnyčią, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi išgirstas.
„Bažnyčia turi būti ne teisianti, o lydinti“, – sakė jis, tęsdamas popiežiaus Pranciškaus pradėtą sinodinį kelią.
Kalboje naujasis popiežius taip pat palietė ekologinę ir socialinę atsakomybę, ragino rūpintis ne tik žmogumi, bet ir visa Žemės ateitimi.
Leonas XIV išreiškė viltį, kad Bažnyčia liks viena – nors ir labai įvairi kultūriškai, teologiškai, geografiškai. Tai, pasak jo, ne silpnumas, o jėga.
„Pasaulis keičiasi. Bažnyčia turi klausytis ne tik Dievo žodžio, bet ir žmogaus širdies plakimo“, – kalbėjo jis, išskleidęs rankas prieš minią.
Internetinis popiežius
Naujasis popiežius Leonas XIV praeityje ne kartą įrodė, kad nesibaimina pasisakyti aštriais politiniais klausimais ir aktyviai naudojasi socialine žiniasklaida.
Veikiausiai Leonas XIV bus pirmasis itin „internetinis“ pontifikas.
Vos prieš kelis mėnesius iki jo išrinkimo pirmuoju popiežiumi amerikiečiu, jis kritikavo JAV prezidentą Donaldą Trampą ir viceprezidentą Džeimsą Deividą Vansą.
Dž. D. Vansui pareiškus, kad krikščionys turėtų mylėti pirmiausia savo šeimą, o tik paskui pasaulį, išrinktas popiežius nedelsdamas davė teologinį atkirtį socialiniame tinkle „X“.
„Vansas klysta: Jėzus neprašo mūsų vertinti savo meilės kitiems“, – skelbia R. Prevosto paskyroje pasidalyta antraštė ir nuoroda į straipsnį, kuriame ginčijamasi su 2019 m. į katalikybę atsivertusiu itin uoliu krikščioniu Dž. D. Vansu.
Šis tuomet dar kardinolo R. Prevosto įrašas sulaukė dešimčių tūkstančių patiktukų ir daugybės kandžių komentarų.
Vatikanas patvirtino, kad tai tikra Čikagoje gimusio R. Prevosto paskyra.
JAV prezidentas ir viceprezidentas, pasveikinę išrinktą popiežių Leoną XIV, neužsiminė apie ankstesnius jo pasisakymus.
D. Trampas, visai neseniai paskelbęs dirbtinio intelekto sukurtą savo atvaizdą su popiežiaus drabužiais, sakė, kad pirmojo pontifiko iš Jungtinių Amerikos Valstijų išrinkimas yra „didelė garbė šaliai“.
Aktyvus socialiniuose tinkluose
Popiežius Benediktas buvo pirmasis, 2012 m. pradėjęs naudotis tviteriu.
Tačiau Leonas XIV neabejotinai bus pirmasis Šv. Petro įpėdinis su tokiu dideliu bagažu socialinėje žiniasklaidoje.
Per 14 metų, kai susikūrė paskyrą socialiniame tinkle „X“, anksčiau vadintame „Twitter“, jis paskelbė daugiau nei 400 įrašų, pareiškė nuomonę įvairiomis aktualiomis temomis, tokiomis kaip rasizmas, dvasininkų vykdoma seksualinė prievarta, mirties bausmė, COVID-19 ar rusijos invazija į Ukrainą.
Turbūt nenuostabu, kad imigracijos tema ypač artima amerikiečio, dešimtmečius gyvenusio Peru ir tapusio šios šalies piliečiu, širdžiai.
Naujasis popiežius aštriai kritikavo D. Trampo imigracijos politiką, pakartotinai paskelbęs socialiniame tinkle straipsnį, kuriame draudimas priimti pabėgėlius vadinamas „tamsiąja JAV istorijos valanda“ ir „amerikietiškų vertybių“ atsisakymu.
2020 m., praėjus vos kelioms dienoms, kai uždusintas mirė policininko prie žemės prispaustas afroamerikietis Džordžas Floidas, R. Prevostas paragino kolegas dvasininkus netylėti.
„Turime išgirsti daugiau iš Bažnyčios lyderių, pasmerkti rasizmą ir siekti teisingumo“, – skelbė jis.
R. Prevostas taip pat reikalavo, kad Bažnyčia imtųsi daugiau veiksmų prieš dvasininkus, seksualiai išnaudojusius vaikus.
„Jei tapote kunigo seksualinės prievartos auka, praneškite apie tai“, – šį mėnesį sakė jis Peru laikraščiui „La Republica“.
„Mes atmetame dangstymus ir slaptumą; tai daro daug žalos. Turime padėti žmonėms, kurie nukentėjo dėl neteisėtų veiksmų“, – kalbėjo būsimasis popiežius.
Pokštauti naujasis pontifikas taip pat nebijo. Kartą jis paskelbė įrašą, kuriame sakoma, kad dauguma žmonių yra protingi, tik simptomai nepasireiškia.
Istorinis posūkis po ketvirtojo balsavimo
Konklava, prasidėjusi gegužės 7-ąją, truko vos dvi dienas – tai vienas sparčiausių popiežiaus rinkimų pastaraisiais dešimtmečiais.
Iš 135 teisę balsuoti turinčių kardinolų dalyvavo 133.
Balti dūmai iš Siksto koplyčios kamino pasirodė gegužės 8-ąją 18.08 val. vietos laiku, taip pranešdami apie naujojo popiežiaus išrinkimą.
Sprendimas buvo priimtas per ketvirtą balsavimą.
Konklavai vadovavo buvęs Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas – vyriausias pagal amžių kardinolas vyskupas, turintis teisę dalyvauti rinkimuose.
Nors Prevostas nebuvo laikomas favoritu, jo išrinkimas laikomas kompromisiniu sprendimu, suvienijusiu tiek progresyviąsias, tiek konservatyviąsias Bažnyčios jėgas.
Po išrinkimo naujasis popiežius pasirodė Šv. Petro bazilikos balkone, vilkėdamas tradicinę raudoną stulą ir mozetą – tai simbolinis gestas, rodantis pagarbą Bažnyčios tradicijoms.
Naująjį pontifiką Šv. Petro aikštėje sveikino dešimtys tūkstančių susirinkusiųjų.
Kardinolai buvo pakviesti atvykti į Romą po to, kai balandžio 21 dieną, Velykų pirmadienį, mirė charizmatiškasis argentinietis popiežius Pranciškus, net 12 metų savo rankose laikęs Bažnyčios vairą.
Pagal šimtmečių senumo ritualą, jaunesni nei 80 metų kardinolai konklavoje metu slapta balsuoja Siksto bažnyčioje, kol vienas iš jų surenka du trečdalius – šį kartą 89 visų balsų ir yra išrenkamas popiežiumi.
Kad „Bažnyčios kunigaikščių“ niekas neblaškytų, konklava vyksta už uždarų durų, o vienintelis būdas pranešti apie rinkimų baigtį yra deginant rinkimų biuletenius, kuriems liepsnojant dėl tuo tikslu naudojamų cheminių medžiagų išsiskiria vienos arba kitos spalvos dūmai – juodi arba balti.
Šį kartą popiežių rinko didžiausia visų laikų konklava.
Į ją susirinko kardinolai net iš maždaug 70 šalių – daugelis jų vienas kito nė nepažinojo.
Kardinolai yra prisiekę saugoti paslaptį apie šį šimtmečių senumo procesą, nes jiems gresia ekskomunikacija – rimčiausia bažnytinė bausmė Katalikų Bažnyčioje, reiškianti asmens pašalinimą iš sakramentinio ir bendruomeninio Bažnyčios gyvenimo.
Konklavos paslaptį privalo saugoti ir visi kiti asmenys, dalyvaujantys ją organizuojant ar vykdant: ceremonmeisteriai ir kiti dvasininkai, gydytojai ir slaugytojai, technikai, virėjai, valytojai, liftų operatoriai, apsaugos pareigūnai ir vairuotojai.
Visi jie pirmadienį davė priesaiką saugoti paslaptį.
Pirmieji popiežiaus rinkimai Siksto koplyčioje įvyko 1492 metais.
Nuo 1878 metų, kai buvo išrinktas popiežius Leonas XIII, ši koplyčia su Mikelandželo freskomis tapo nuolatine konklavos vieta.
