Kalbant apie gyvenimo trukmės prognozes, įprastai vertiname gyvenimo būdą, paveldimumą ar diagnozes.
Tačiau mokslininkai dabar turi visiškai naują būdą numatyti žmogaus ateitį – kraujo tyrimą, galintį parodyti organų biologinį amžių.
Stanfordo universiteto tyrimas pristato revoliucinį metodą, leidžiantį pažvelgti į molekulinius senėjimo procesus ir įvertinti, kiek metų žmogui iš tiesų liko.
Kaip veikia organų amžiaus testas?
Šio metodo unikalumas slypi tame, kad jis analizuoja apie 3000 baltymų, esančių kraujyje.
Šiuos baltymus išskiria organai, kai patiria pažeidimų ar sensta – tai tarsi signalai, kuriuos fiksuoja organizmas.
Pasitelkę dirbtinį intelektą, mokslininkai sukūrė modelius, galinčius pagal šiuos signalus įvertinti 11 gyvybiškai svarbių organų, įskaitant smegenis, širdį, kepenis, plaučius ir imuninę sistemą, biologinį amžių.
Jei organo biologinis amžius viršija žmogaus chronologinį amžių, organas laikomas „pasenusiu“. Jei yra priešingai – organas „jaunas“.
Paaiškėjo, kad organai sensta ne vienodu tempu.
Pavyzdžiui, žmogaus kepenys gali būti puikios būklės, o smegenys – parodyti 20 metų vyresnį amžių.
Tokia asimetrija yra vienas pagrindinių priešlaikinės mirties rizikos veiksnių.
Smegenys ir imuninė sistema – ilgaamžiškumo ramsčiai
Svarbiausiais organais, lemiančiais ilgaamžiškumą, pasirodė esančios smegenys ir imuninė sistema. Žmonės, kurių šios dvi sistemos išliko „jaunos“, turėjo net 56 proc. mažesnę mirties riziką per 17 metų stebėjimo laikotarpį.
Jų tikimybė sulaukti gilios senatvės buvo dvigubai didesnė, palyginti su tais, kurių šie organai rodė ankstyvus senėjimo požymius.
Ypač neraminantis faktas – senėjantis smegenys net tris kartus padidino Alzheimerio ligos riziką. Šis rodiklis prilygsta pavojingajam genetiniam veiksniui APOE4, kuris ilgą laiką buvo laikomas pagrindiniu demencijos vystymosi veiksniu.
Tyrimas taip pat atskleidė: kuo daugiau „pasenusių“ organų turi žmogus, tuo didesnė mirties rizika. Pavyzdžiui, turint 2–4 senstančius organus, mirties rizika padidėja 2,3 karto, 5–7 – jau 4,5 karto, o jei sensta 8 ar daugiau organų – rizika šokteli daugiau nei 8 kartus.
Daugiau nei 60 proc. tokių žmonių mirė per 15 metų po tyrimo.
Ar įmanoma sulėtinti organų senėjimą?
Gera žinia ta, kad organų senėjimas – dar ne nuosprendis.
Mokslininkai nustatė, kad gyvenimo būdas biologinį amžių lemia labiau nei genai.
Tarp veiksnių, spartinančių senėjimą – rūkymas, alkoholis, perdirbta mėsa ir prastas miegas.
Kiti veiksniai, priešingai, gali atjauninti organus: reguliarus fizinis aktyvumas, žuvies vartojimas, aukštas išsilavinimo lygis, vitaminų – ypač C ir D – vartojimas, gliukozamino, žuvų taukų ir ibuprofeno naudojimas, taip pat hormonų terapija moterims.
Kraujo tyrimai – nauja genetinių testų alternatyva?
Tyrimo autoriai mano, kad baltymų profilis kraujyje gali tapti nauju diagnostikos standartu, nes baltymai – tai molekulės, kurios realiai dalyvauja organizmo veikloje, o dauguma vaistų yra nukreipti būtent į juos.
Šis testas jau dabar gali prognozuoti ne tik mirties riziką, bet ir daugelio ligų – nuo diabeto iki širdies nepakankamumo – išsivystymą dar gerokai prieš pasireiškiant simptomams.
Per artimiausius 2–5 metus tokie tyrimai gali pasirodyti klinikose, o po 10–20 metų gali tapti įprasta medicininės apžiūros dalimi.
Išvada
Pirmą kartą mokslas turi priemonę, leidžiančią įvertinti kiekvieno organo biologinį amžių atskirai. Tai reiškia, kad galime ne tik stebėti bendrą sveikatos būklę, bet ir kryptingai veikti silpnąsias vietas – palaikyti smegenų funkcijas, slopinti uždegimus, stiprinti imunitetą.
Taip senėjimas tampa nebe aklu procesu – jį galima stebėti, analizuoti ir lėtinti.
Kaip sako patys tyrimo autoriai: „Jaunos smegenys ir stipri imuninė sistema – tikrieji mūsų kūno sergėtojai.“
Ir, panašu, kad būtent aplink juos suksis ateities medicina.
