Naujame sezone – ir unikali opera, ir grįžtantys „Devynbėdžiai“

Panevėžio muzikiniam teatrui šiemet sukanka trisdešimt metų. Jubiliejui bus skirtas visas būsimas kūrybinis sezonas, o žiūrovai į šventinius renginius kviečiami jau dabar.

Jų laukia dvi muzikinės premjeros, daugybė koncertų ir susitikimų. Panevėžio muzikinis teatras imasi svarbios misijos – kelti nereto pavargusią dvasią.

Jau šio sekmadienio vakarą Muzikinis teatras pakvies į jubiliejinio sezono pradžios koncertą „Ateities balsai“.
Lygiai po savaitės, švenčiant miesto gimtadienį, Kristaus Karaliaus katedroje vyks tradicinis sekmadieninis koncertas –sakralinės muzikos valanda.
Miesto gimtadienio, o ir kitomis rugsėjo dienomis teatre numatyti susitikimai su pianistu Roku Valuntoniu, dainininku Dainiumi Puišiu – abu jie kilę iš Panevėžio.
Atvyksiantieji į Panevėžio muzikinį teatrą neabejotinai atkreips dėmesį ir į pasikeitusią jo emblemą. Ankstesnę sparnuotą „M“ raidę keičia ženklas, kuriame žodžiai „Muzikinis“, „Modernus“, „Mano“, simbolizuojantys, kad Panevėžio muzikinis – vertingam laikui skirtas teatras.
Jo vadovės Kotrynos Nekrošiūtės teigimu, Panevėžiui išties yra kuo didžiuotis: jis vienintelis šalyje turi muzikinį teatrą, išlaikomą miesto.
„Esu labai dėkinga miesto vadovams, kurie mato poreikį turėti tokį tikrai išskirtinį teatrą“, – pabrėžia ji.

Kūrinys, kokio dar nebuvo

Muzikinio teatro 30-mečiui skirtame sezone dar šiais metais numatytos dvi muzikinės premjeros. Viena jų – pastaruoju laiku Vakarų Europoje noriai statoma ir žiūrovų gausiai lankoma Fransiso Pulenko opera-monodrama pagal Žano Kokto libretą „Žmogaus balsas“.
Tai savotiška mylimojo paliktosios išpažintis, kurioje nebenorą gyventi kenčianti moteris visą sielvartą, pyktį, pavydą ir gęstančias viltis išdainuoja ją atstūmusiam žmogui.
Pagrindinį vaidmenį kiek mažiau nei valandą trunkančioje monodramoje kuria viena kitą Panevėžio muzikinio teatro scenoje keisiančios solistės Jomantė Šležaitė ir Monika Pleškytė. Joms akompanuos teatro orkestras.
Panevėžio muzikinio teatro meno vadovo ir orkestro dirigento Erkio Pehko teigimu, „Žmogaus balsas“ – širdį veriantis ir muzikiniu požiūriu tikrai sudėtingas, jį sugroti iššūkių reikalaujantis kūrinys. Panevėžio scenoje, regėjusioje nemažai operečių, tokio dar nėra buvę, patikino E. Pehkas.

Po operos – pašnekesiai

Ėmęsis kurti šią kančia persmelktą operą, teatras pakvietė bendradarbiauti Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biurą.
K. Nekrošiūtės teigimu, drauge su sveikatos specialistais norėta atkreipti žiūrovų dėmesį į tai, kad dramatiški išgyvenimai neapsiriboja tik scena – jų gausu ir realiame gyvenime.
Visuomenės sveikatos biuro vadovė Vijolė Miškinienė tam pritaria. Nemaža visuomenės dalis vis dar nėra atsigavusi po kovido pandemijos ir dėl to kenčia.
Kančias, pasak jos, didina įvairiausios stigmos, baimė pasirodyti silpnam, baimė prašyti pagalbos.
„Pagalba yra, tik reikia jos kreiptis“, – patikino V. Miškinienė. Todėl po operos-monodramos „Žmogaus balsas“ žiūrovai bus kviečiami čia pat, teatre ir padiskutuoti su psichologais apie tai, kas vyko scenoje, galbūt išsikalbėti ir patiems.
„Meno kūriniai daug geriau atveria žmonių širdis nei šiaip pasakyti žodžiai. Sukrėstam stipraus kūrinio turėtų būti lengviau įsilieti į pokalbį svarbiomis temomis“, – įsitikinusi V. Miškinienė.
Sumanius tokį socialinį projektą, teatro vadovė K. Nekrošiūtė su Visuomenės sveikatos biuro direktore V. Miškiniene pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

„Devynbėdžiai“ sugrįžta

„Žmogaus balsą“ žiūrovai scenoje išvys jau po gero mėnesio, o metų pabaigoje bus pakviesti į dar vieną premjerą – rašytojo Kazio Sajos ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus bendrą kūrinį miuziklą „Devynbėdžiai“.
Pasak K. Nekrošiūtės, „Devynbėdžius“ panevėžiečiai pamėgo lygiai prieš pusę amžiaus, kai 1974-aisiais aktorius ir režisierius Vaclovas Blėdis šį kūrinį pastatė tuomečiame Panevėžio dramos teatre.
Šis spektaklis buvo vienas ilgiausiai rodytų legendinėje scenoje.
Prieš dešimt metų kitą šio spektaklio pastatymą jau Juozo Miltinio dramos teatre sukūrė iš Panevėžio kilęs aktorius Vytautas Anužis su žmona Velta ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jų vadovauto baigiamojo kurso studentai.
„Mūsų teatre „Devynbėdžių“ premjera numatyta gruodžio 6-ąją. Tądien su mumis ketina būti ir kompozitorius Giedrius Kuprevičius, šiemet švenčiantis jubiliejinį gimtadienį – 80-metį“, – žadėjo K. Nekrošiūtė.
„Devynbėdžius“, kuriuose daugelio mylimas, tačiau šiaip jau niekieno esantis Skalnas mainomas į geros veislės jautį, Panevėžyje stato G. Kuprevičiaus bendrapavardis režisierius Jonas Kuprevičius. Jis teigė sieksiantis gvildenti patriotizmo temą: tai, kas užkoduota sovietmečiu sukurtame kūrinyje, šiomis dienomis, anot režisieriaus, suskamba jau naujai.
Tačiau premjeromis, koncertais, susitikimais Muzikinio teatro jubiliejinis sezonas neapsiribos. Siekiant išsaugoti tris dešimtmečius istorijos ir atminties, bus renkama medžiagą apie Panevėžio muzikinio teatro kūrėjus. Užrašytus asmenybių, kūrusiųjų šį teatrą, dirbusių jame prisiminimus numatyta publikuoti, o iš filmuotos medžiagos ateityje sukurti filmą.