Panevėžio pakraščiuose augant gyvenamųjų namų kvartalams, gilėja ir į juos vedančių žvyrkelių duobės. Per duobes dardantys naujakuriai piktinasi neprisiprašantys ne tik asfalto, bet ir greiderių. Savivaldybė tikina, kad žvyrkeliai tvarkomi pagal galimybes ir vietos namui besidairantiems naujakuriams siūlo iš anksto įvertinti ir infrastruktūrą šalia jų.
Panevėžio pakraščiuose augant gyvenamųjų namų kvartalams, gilėja ir į juos vedančių žvyrkelių duobės. Per duobes dardantys naujakuriai piktinasi neprisiprašantys ne tik asfalto, bet ir greiderių. Savivaldybė tikina, kad žvyrkeliai tvarkomi pagal galimybes ir vietos namui besidairantiems naujakuriams siūlo iš anksto įvertinti ir infrastruktūrą šalia jų.Dar tebestatomame Ainių kvartale prieš metus naujus namus įsigijusi panevėžietė Monika guodžiasi, kad įkurtuvių džiaugsmą temdo keblus privažiavimas neasfaltuotu keliuku.
Gyventojai sako kreipęsi į Savivaldybę su prašymu keliuką bent šiek tiek patvarkyti.
„Kelias iki namų – lyg suplūktas vieškelis. Net ir pravažiavus kelio technikai lieka didžiulės duobės, jose laužomi automobiliai. Vaikai, ypač palijus, iš mokyklos grįžta purvini lyg šerniukai“, – kalbėjo moteris.
Anot jos, jei Savivaldybė išduoda statybos leidimus, turėtų įvertinti, kad kylant naujiems namų kvartalams reikės ir investicijų – bent sutvarkyti kelius, įrengti lietaus nuotekų tinklus.
„Vis akcentuojama, kaip svarbu į Panevėžį pritraukti jaunų šeimų. Bet kai kasdien tenka į namus važiuoti tokiais dumblynais, supranti, kad miestui jos tiek ir reikalingos“, – sako Monika.
Stetiškių galvos skausmas
Ne vienerius metus duobėtu žvyrkeliu važinėja ir Stetiškių pagrindinės gatvės gyventojai.
Prieš septynerius metus buvo išasfaltuota dalis Stetiškių gatvės nuo Aitvarų g. iki Stetiškių g. 42. Įrengti lietaus nuotekų tinklai, paklota nauja asfalto danga, vienoje pusėje nutiestas šaligatvis su dviračių taku, įrengtas apšvietimas, autobusų stovėjimo, apsisukimo vieta.
Likusios dalies gyventojai tebesvajoja apie tokį remontą.
Stetiškių gatvėje gyvenantis Vidmantas pasakoja iš Savivaldybės nuolat girdintis pasiteisinimus, kad situacija gerinama, tačiau kelio būklė toliau blogėja.
Jo nuomone, kad būtų naudos, reikia, jog gatvėje pasidarbuotų ne tik greideris, bet ir volas, žvyrkelis būtų laistomas specialiu dulkėjimą mažinančiu druskos tirpalu.
„Kadangi laiku nesiimama priemonių, kelio būklė tragiška. Kas iš to greideriavimo, jeigu gatvės pagrindai nėra sutankinti – pravažiuoja sunkiasvorė transporto priemonė – ir vėl duobės. Pernai išpylė vieną mašiną skaldos, perbraukė ir viskas – kas iš tokio remonto? Čia lygiai taip pat, kaip į stiklinę vandens įlašinčiau lašelį citrinų sulčių – nei skonio, nei vaizdo, o pinigai išleisti. Jokios darbų kokybės“, – piktinosi Vidmantas.
Anot jo, Savivaldybė gyventojų prašo pakentėti, neva 2026–2027 metais jie pagaliau sulauks asfalto.
„Šalia gatvės gyvenantieji už savo lėšas ją laisto, patvarko, nes kitaip nebeįmanoma. Pravažiavus automobiliui pakyla dulkių debesis. Dabar palijus duobė prie duobės, jos pilnos vandens – nei eiti, nei važiuoti. Iš Savivaldybės išgirdau, kad patys ir kalti, kam statėmės namus tokioje vietoje“, – kalbėjo Vidmantas.
Visų neišasfaltuos
Dėl žvyruotų gatvių būklės Panevėžio savivaldybei skundžiasi ir Šaltinio,
Vaišvilčių, Viensėdžių, Plotumų, Girelės, Spaustuvės, Siesrauto, Katkų, taip pat Klaipėdos gatvės gale įsikūrę naujakuriai.
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, žvyruotos gatvės mieste yra nuolat pagal poreikį greideriuojamos, laistomos specialiu druskos mišiniu, mažinančiu dulkėjimą.
Bet tiek greideriavimui, tiek laistymui, aiškina vedėjas, turi būti tinkamos oro sąlygos.
Panevėžyje yra 107-ios gatvės su žvyro danga, bendras jų ilgis sudaro 39,3 km.
„Visos žvyruotos miesto gatvės šį sezoną jau buvo nugreideriuotos, taip pat planuojame laistyti druskos tirpalu. Visi darbai atliekami nuosekliai, priklausomai nuo kelio būklės. Suprantame, kad žvyruotos gatvės kelia nepatogumų, pagal galimybes visas prižiūrime, bet jos nebus tokios kokybės kaip asfaltuotos“, – aiškino D. Vadluga.
Visas išasfaltuoti, pasak vedėjo, miestas neturi finansinių galimybių. Vidutiniškai per metus asfalto sulaukia viena ar dvi gatvės.
„Kasmet kapitališkai galime sutvarkyti po vieną arba dvi žvyruotas gatves. Gyventojai turėtų suprasti, kad niekas nevyksta greitai. Šiemet jau tvarkoma Rėklių gatvė, antroji pagal sąrašą rikiuojasi Stetiškių gatvė. Šios gatvės projektas jau baigtas, tereikia sulaukti finansavimo. Tikimės kitąmet nupirkti rangos darbus. Toliau pagal eilę rikiuojasi Viensėdžių, Sūkurio bei Sodininkų gatvės“, – vardijo D. Vadluga.
Patys renkasi
Panevėžio savivaldybės puslapyje viešai skelbiamas žvyruotų gatvių prioritetinės eilės sąrašas. Pasak D. Vadlugos, pagrindiniai atrankos vertinimo kriterijai: eismo intensyvumas, kelio paskirtis ir svarba, dangos būklė, kelio nauda visuomenei. Tiesa, sąrašas kasmet peržiūrimas ir jei situacija pasikeičia reikšmingai, jis gali būti koreguojamas.
„Panaši situacija ir Ainių gatvėje – čia pradėjus dygti naujų gyvenamųjų namų kvartalui, žmonės skundžiasi, kad dėl prastos kelio būklės jiems tenka laužyti mašinas. Bet jeigu statytojai būtų patys pasirūpinę tuo keliu, problemų nebūtų. Ainių gatvė dabar yra 35-oje vietoje, galima tik įsivaizduoti, kada jie sulauks asfalto. Tikėtina, kad
Ainių gatvėje atsiradus daugiau naujų gyventojų, ši gatvė gali pakilti į viršų, bet vis tiek asfalto teks laukti ne vienerius metus. Tikrai norėtume išasfaltuoti visas miesto gatves, bet tam nėra tiek lėšų“, – kalbėjo D. Vadluga.
Anot jo, naujakuriai dažnai namus statosi ten, kur pigesni sklypai, neįvertindami infrastruktūros, todėl įsikūrus pasipila pretenzijos.
„Jei žmonės pasirinko gyventi prie žvyruotos gatvės, jie turi įvertinti ir tokio gyvenimo kokybę. Galbūt joms sulauksime didesnio valstybės finansavimo ir kasmet pavyks sutvarkyti ne po vieną, o po kelias. Tačiau dabar negalime dalyti nerealių pažadų“, – pabrėžė D. Vadluga.
