NATO šalių gynybos ministrai patvirtino sprendimą dislokuoti 4 daugianacionalinius batalionus Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, tokie dariniai galėtų būti sukurti jau šių metų pabaigoje.
Anot ministro, galutinė batalionų atvykimo data ir konkretūs karių skaičiai bus patvirtini NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. “Galima prognozuoti, kad tai bus šių metų pabaiga, vėliausiai kitų metų pradžia”, – Eltai telefonu iš Briuselio sakė J. Olekas, pridūręs, kad vieną batalioną sudaro maždaug 800-1000 karių.
Ministras taip pat teigė, kad prie NATO pajėgų Lietuvoje norą jungtis išreiškė „kelios šalys”, tačiau jų neįvardijo. Antradienį Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Lejen patvirtino, kad šalis vadovaus vienam iš Baltijos šalyse arba Lenkijoje būsiančių junginių, tačiau konkrečios šalies nenurodė. Anot Lietuvos pareigūnų, Berlynas yra išreiškęs valią vadovauti batalionui Lietuvoje. Vadovaujančios šalys oficialiai turėtų būti patvirtintos liepą Varšuvoje. Neoficialiais duomenimis, prie batalionų formavimo taip pat nori prisidėti JAV ir Didžioji Britanija, tokią galimybę svarsto ir Kanada.
J. Olekas taip pat teigė, kad Baltijos šalių oro erdvės apsaugos klausimas potencialios agresijos atveju vis dar išlieka atviras.
“Tai klausimas, kuris yra svarbus, jeigu kokia nors agresija, kuriai suvaldyti būtų reikalingi oro gynybos elementai”, – kalbėjo J. Olekas.
Prieš prasidedant ministrų posėdžiui Briuselyje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljansas svarstys galimybę siųsti karinių dalinių į Rumuniją, tačiau konkrečių plano detalių nepateikė. Bukareštas pageidautų, kad NATO sąjungininkai prisidėtų brigados dydžio pajėgų formavimo, kuriai vadovautų rumunai.
Vyšegrado šalys – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – taip pat yra deklaravusios savo pasiryžimą Baltijos šalyse vykdyti karių rotacijas nuo 2017 m.
Eltos inf.
