Narystė ES darys neigiamą poveikį Lietuvos infliacijai ir mokesčiams, rodo apklausa

Šalies gyventojų nuomone, Lietuvos narystė Europos
Sąjungoje (ES) turi teigiamą poveikį daugeliui gyvenimo sričių, tačiau ši
narystė darys labiau neigiamą nei teigiamą įtaką infliacijai ir mokesčiams Lietuvoje.


Labiausiai teigiamo poveikio iš ES Lietuvoje laukiama ekonomikoje, kovoje su terorizmu bei kovoje su nedarbu.


Vis dėlto žiūrint į tendencijas galima teigti, kad pirmieji narystės ES metai sumažino Lietuvos gyventojų optimizmą, kuris buvo matyti tik įstojus į ES. Palyginti su 2004 metų rudeniu, beveik visose srityse nuo kelių iki keliolikos procentų sumažėjo manančiųjų, kad ES daro teigiamą poveikį, rodo penktadienį paskelbti 2005-ųjų pavasario Eurobarometro tyrimo duomenys. Šie duomenys surinkti atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.



Kad mažiausiai pozityvios ES įtakos reikia tikėtis vertinant infliaciją šalyje, mano 20 proc. Lietuvos apklaustųjų (25 ES šalyse – 20 proc.), mokesčių srityje – 25 proc. (16 proc.), o aprūpinimo būstu srityje – 17 proc. (16 proc.) apklaustųjų.


Apklausos duomenys patvirtino, jog tai, matyt, gana racionalus Lietuvos gyventojų sprendimas, nes jau dabar aišku, kad narystė ES reiškia kai kurių akcizo mokesčių padidėjimą, taip pat ir kai kurių prekių pabrangimą.


Apklausa taip pat patvirtino, kad Lietuvos gyventojams narystė ES visą laiką buvo ne tik ekonominis reikalas, bet visų pirma politinis žingsnis, užtikrinsiantis didesnį šalies saugumą ir tinkamesnę geopolitinę padėtį. Daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų mato teigiamą ES poveikį gynybai ir užsienio politikai. 25 ES valstybėse taip mano 51 proc. gyventojų.



Per pastaruosius pusę metų pasikeitė lietuvių ir kitų europiečių nuomonė apie ES įtaką įvairioms gyvenimo sritims. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai yra kur kas optimistiškesni dėl ES teigiamo poveikio negu visos ES gyventojai tokiose srityse kaip šalies ekonominė padėtis (Lietuvoje – 59 proc., ES – 38 proc.), mokesčiai (atitinkamai 25 ir 16 proc.), kova su nedarbu (52 ir 24 proc.), imigracija (39 ir 28 proc.), sveikatos apsauga (30 ir 22 proc.).



Tačiau kitų ES narių piliečiai didesnį negu Lietuvos gyventojai teigiamą ES poveikį mato kovoje su nusikalstamumu – atitinkamai 42 ir 37 proc., su terorizmu (55 ir 47 proc.) bei aplinkosaugos srityje (52 ir 49 proc.).


ELTA

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *