Kone pusantro šimto metų skaičiuojantis Stultiškių vėjo malūnas, kuriame veikia vienintelis Lietuvoje Linų muziejus, laikinai užvėrė duris.
Į Panevėžio rajoną turistus pritraukiančiame muziejuje pradėti remonto darbai.
Šiltinami pirmieji du aukštai, juose planuojama įrengti interaktyvias ekspozicijas.
Turistus pakeitė statybininkai
Nuo praėjusios savaitės Linų muziejuje pluša statybininkai.
Ėriškių kultūros centro, kurio padalinys yra muziejus, direktorė Justė Gusevaitė-Grižė sako, kad darbus planuojama baigti maždaug iki rugsėjo.
Visgi, anot jos, atlikus dalį remonto darbų, galbūt bus galima priimti lankytojus. Tad ji patarė norintiems apsilankyti Linų muziejuje sekti informaciją viešojoje erdvėje ir prieš kelionę paskambinti muziejininkei.
Rengia naują parodą
Muziejaus pirmame ir antrame aukštuose atliekamiems sienų šiltinimo darbams Panevėžio rajono savivaldybė skyrė 30 tūkst. eurų.
Pats malūnas nešildomas, tad turistus priimti iki šiol galėjo tik sušilus orams.
Dabar svetingai laukti turistų bus galima ištisus metus.
Be to, Panevėžio rajono savivaldybė kartu su latvių ir lietuvių partneriais dalyvauja europinėmis lėšomis finansuojamame projekte, pagal kurį Linų muziejuje bus įrengta skaitmeninė, interaktyvi paroda. Ji lankytojus supažindins su Aukštaitijos krašto juostų audimo tradicija, šio amato įgūdžiais. Turistai pamatys Aukštaitijai būdingus pynimo raštus, susipažins su jų simbolika, galės klausytis ir pačių meistrų pasakojimų.
Lankytojai turės galimybę ne tik naujoviškai susipažinti su lino istorija, gaminiais iš jo, bet ir patys pasidaryti vieną ar kitą gaminį ir pan.
Tikimasi, kad tokia paroda veiks jau šių metų pabaigoje.
Atnaujintas ne kartą
Panevėžio rajoną garsinančiame Linų muziejuje per metus apsilanko keli tūkstančiai turistų. Ypač linininkystės istorija domisi užsieniečiai.
J. Gusevaitės-Grižės teigimu, ir pati muziejininkė yra linininkystės specialistė, puikiai išmananti šią sritį, galinti daug ką papasakoti.
Malūnas nėra kultūros paveldo objektas, tad atlikti remonto darbus jame daug paprasčiau. Prieš vienuolika metų pasinaudojus europinių fondų lėšomis jis buvo iš esmės atnaujintas – sutvarkyta teritorija, malūno išorė, elektros instaliacija, pakeistos grindys, laiptai ir pan.
Malūnas stovi vėjuotoje vietoje, tad kartkartėmis eibių iškrečia ir orai.
Pernai buvo nulūžę trys malūno sparnai, jie po keleto mėnesių pakeisti naujais.
Šąla ir rankos, ir nosys
Linų muziejaus šeimininkė, muziejininkė dr. Elvyra Gruzdevienė pasakoja, kad net prasidėjus remontui lankytojai prašosi įleidžiami.
„Dabar pas mus nebe ekspozicija, bet visur sandėliukai“, – juokauja muziejininkė.
Anot jos, šaltuoju metų laiku malūne būdavo labai šalta. Ji svarsto, kad galbūt dėl tokių sąlygų neblogai išsilaikė eksponatai, nes viršutiniuose aukštuose vėsu ir sausa. Tik pirmajame anksčiau visko pasitaikydavo – vanduo kartais jį apsemdavo. Ši problema išsisprendė aplinkui muziejų rajono Savivaldybei sutvarkius melioraciją.
„Gyvensime sausiau, o jei dar šilčiau, būsime labai patenkinti ir svečiai, ir mes. Būti atšalusiomis nosimis ir rankomis nekas“, – sako dr. E. Gruzdevienė.
Jos teigimu, muziejus išties populiarus, norintieji jį apžiūrėti skambina ir kovą, ir balandžio pradžioje, bet išgirdę, kad muziejus nešildomas, retas kuris atvažiuoja.
Nors muziejus žiemą lankytojų nesulaukia, darbuotojams tenka jame pašalti.
„Dirbame su tokiomis medžiagomis, kurias graužia pelės, o ir šiaip reikia prižiūrėti“, – sako E. Gruzdevienė.
Ji neabejoja: apšiltinus muziejų lankytojai į jį važiuos ir žiemą.
Domisi visa Lietuva
Linų muziejuje E. Gruzdevienė dirba nuo 2023-iųjų gegužės.
Ji sako pastebėjusi keistą reiškinį: į vienintelį tokį muziejų Lietuvoje važiuoja turistai iš įvairiausių šalies kampelių, tačiau patys vietiniai mažai apie jį žino.
„Esu šnekus žmogus. Kartais per renginius pasiieškau lankytojų. Kiek pasišneku su panevėžiečiais, labai daug kas mūsų muziejuje nėra buvęs. Ne veltui sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. Sunku pasakyti, kodėl taip“, – stebisi muziejininkė.
Daugiausia lankytojų sulaukiama iš kitų didmiesčių – Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir pan.
