Panevėžio kraštotyros muziejuje eksponuojama Bernardo Bučo skulptūra „Karo audroje“ – vienas paveikiausių kūrinių, atspindintis neramų šių dienų pasaulį.
Skulptūra perteikia nuo karo su trimis vaikais bėgančios jaunos moters išgyvenimus. Jai ant rankų mažiausias, kiti du bando stvertis į mamą, tačiau nespėdami kartu bėgti, klumpa ir griūva. Moters akyse atsispindi siaubas.
„Pastebėjome, kad lankytojai pro šią skulptūrą abejingai nepraeina. Sukurta prieš pusę amžiaus, šiomis dienomis ji tapo ypač aktuali“, – dėmesį atkreipė muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji rinkinių kuratorė Jūratė Gaidelienė.
Parsigabeno iš Kauno
Šią muziejaus antro aukšto fojė eksponuojamą B. Bučo skulptūrą, tiksliau – gipsinį jos maketą, Panevėžio kraštotyros muziejus įsigijo kiek daugiau nei prieš metus iš Kauno IX forto muziejaus.
Keisdamas ekspozicijas, pastarasis pranešė kūrinį „Karo audroje“ perduodantis kitoms kultūros įstaigoms.
Susidomėję tokia informacija, panevėžiečiai muziejininkai važiavo skulptūros apžiūrėti.
Įvertinę, kad tai puikus kūrinys, be to, ir sukurtas netoli Panevėžio gimusio, Panevėžio berniukų gimnaziją baigusio, šiame mieste kūrusio B. Bučo, muziejaus darbuotojai jam vietą surado Panevėžyje.
Kad kūrinys būtų pervežtas iš Kauno, turėjo pritarti dar ir Kultūros ministerija, Panevėžio savivaldybės taryba.
„Perimdami skulptūrą, dar nežinojome, ar tai baigtinis kūrinys, ar maketas. Dabar jau žinome, kad maketas, sukurtas iš gipso. O tai mus dar labiau įpareigojo jį parsigabenant. Buvo neramu, kad kūrinys gali įtrūkti“, – pasakoja J. Gaidelienė.
Šiai 1,8 metro gipsinei skulptūrai parvežti samdytas transportas.
Kaip teigė direktoriaus pavaduotoja, prieš parsigabenant kūrinį svarstyta, jog jis neturėtų patekti į fondus, kad skulptūrą „Karo audroje“ muziejaus lankytojai galėtų matyti.
1964 metais sukurtos skulptūros būklė įvertinta kaip patenkinama, su nedideliais pažeidimais. Skulptūros aprašyme teigiama, jog ji vaizduoja sunkumų iškamuotą motiną, prie krūtinės spaudžiančią kūdikį. Kitas vaikas guli prie jos kojų, trečias klūpi įsikibęs į motiną.
Kauno IX forto muziejus šį kūrinį iš B. Bučo šeimos 1986 metais, tai yra praėjus 7-eriems metams po menininko mirties, buvo pirkęs už 1600 tuomečių rublių.
Pasak J. Gaidelienės, skulptūra „Karo audroje“ – vienintelis B. Bučo kūrinys, kurį mato Panevėžio kraštotyros muziejaus lankytojai.
Keli jo tapybos darbai, taip pat biustai Lietuvos karaliui Mindaugui bei kunigaikščiui Gediminui saugomi šio muziejaus fonduose.
Nemenkas palikimas
Įvairiose Panevėžio erdvėse stovi nemažai skulptoriaus B. Bučo darbų.
Tai ir jo globėjos, į mokslus jį leidusios rašytojos, pedagogės, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biustas prie Juozo Balčikonio gimnazijos (tuometės berniukų gimnazijos), kurioje B. Bučas mokėsi.
Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje pastatyti net du šio menininko darbai – Šventasis Aloyzas ir Švenčiausiosios Jėzaus Širdies statula.
Senosiose miesto kapinėse ant gimdant mirusios mokytojos Veronikos Būtėnienės kapo stovi paminklas motinystei.
B. Bučas yra sukūręs paminklą ir nužudytiems Panevėžio gydytojams. Jis pastatytas Respublikinės Panevėžio ligoninės kieme.
Panevėžio rajone, Papušiuose, miesto valymo įrenginių teritoriją puošia B. Bučo „Nevėžis“.
Dviejų vienodų skulptūrų mįslė
Panevėžio rajono Smilgių kapinėse lankytojų akis traukia skulptūra „Tėvams“ ant B. Bučo tėvų kapo.
Joje pavaizduoti sėdintys vyras ir moteris, vyro ranka apglėbusi moters pečius.
Įdomi, kad analogiška skulptūra yra ir Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos kapinėse.
Pritvirtintoje lentelėje įrašytos mirusiųjų – vyro ir žmonos – pavardės.
Smilgiuose prie samanomis apaugusios skulptūros postameto pritvirtintoje lentelėje nurodytos skulptoriaus B. Bučo tėvų pavardės.
Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Smilgių padaliniui vadovaujanti Almonė Šalkauskienė teigė, jog jai ne naujiena, kad ir Smilgių, ir Žemaičių Kalvarijos kapinėse stovi analogiški B. Bučo darbai.
Pasak bibliotekininkės, apie dviejose Lietuvos vietose esančių analogiškų skulptūrų mįslę užsimena ir Saulutė Genovaitė Markauskaitė knygoje „Skulptorius Bernardas Bučas“.
Joje teigiama, kad skulptūrą „Mūsų tėvai“, kurioje pavaizduoti motina ir tėvas, prisėdę pailsėti per sėjos metą, B. Bučas sukūręs 1949-aisiais.
Šią skulptūrą autorius kūręs tėvams ant kapo Smilgiuose.
Aplinkybės, kodėl tėvams skirta skulptūra atsidūrė ant kitų žmonių kapavietės, knygoje neatskleistos.
„Kiek žinau, ant skulptoriaus tėvų kapo Smilgiuose ilgus metus jokio paminklo nebuvo. Tačiau B. Bučo tėvams sukurta skulptūra stovėjo Kaune skulptoriaus našlės namų kieme. Jau po B. Bučo mirties smilgietė istorijos mokytoja, kraštotyrininkė Genovaitė Guokienė kartu su skulptoriaus žmona Ona Bučiene pasirūpino, kad ji būtų atgabenta į Smilgius“, – paaiškino A. Šalkauskienė.
Rajono bibliotekos Puziniškio muziejui, saugančiam su G. Petkevičaite-Bite susijusią ekspoziciją, vadovaujanti Irena Lesvinčiūnienė patikino iš B. Bučo giminaičių girdėjusi, kad skulptūra tikrai kurta jo tėvams.
„Skulptoriaus mama gimdydama mirė, kai jam tebuvo aštuoneri. B. Bučas savo giminaičiams yra pasakojęs būtent todėl skulptūroje vaizdavęs jauną mamą. Tėtis skulptūroje vyresnis už žmoną“, – pasakoja muziejininkė.
Jos žiniomis, ant B. Bučo tėvų kapo stovinti skulptūra iš pradžių yra buvusi Kauno karo muziejaus kiemelyje. Paskui skulptorius ją parsivežęs į savo namo Kauno Žaliakalnyje kiemą.
Galop ji atvežta ir pastatyta ant skulptoriaus tėvų kapo.
