Sovietinio tipo vaikų žaidimų aikštelę išsaugoti pasišovę panevėžiečiai siekia įrodyti, kad mažiau nei prieš metus įsigaliojusios higienos normos tokioms vietoms prasilenkia su logika ir yra neįgyvendinamos. Kad jų nepajėgi išpildyti, pripažįsta ir Savivaldybė. Ar miestui gresia masinis vaikų aikštelių naikinimas?
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas griežtų reikalavimų vaikų žaidimų vietoms sąrašas tapo pretekstu dviejų Aukštaičių gatvės daugiabučių gyventojams kreiptis į Savivaldybę dėl sovietinio tipo, nors ir tvarkingos, žaidimų aikštelės po pat langais išardymo. Kita dalis žmonių reikalauja valdžios sustabdyti tų pačių kelis dešimtmečius skaičiuojančių metalinių įrenginių, kuriais karstėsi jau užaugusios kelios kartos, naikinimą.
Aukštaičių gatvės 78-ajame name gyvenantis Donatas Golubevas Panevėžio merui įteikė 119 kaimynų iš trijų netoli vienas kito esančių namų parašus dėl prieš kelias dešimtis metų įrengtos vaikų žaidimų aikštelės išsaugojimo.
Kova už vietą vaikams žaisti įsiplieskė daugiabučio laiptinėje atsiradus bendrijos pirmininkės skelbimui, kad reikalingi keli stiprūs vyrai padėti smėlio dėžės blokams sutvarkyti, nes aikštelė bus ardoma.
Apstulbusiam D. Golubevui susirūpinus, paaiškėjo, kad gretimo 76-ojo namo pirmininkė organizuotame bendrijos susirinkime balsuota vaikų aikštelę tarp dviejų daugiabučių išardyti. Motyvas – ji neatitinka dar 2015-aisiais tuometės sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės patvirtintų ir pernai lapkritį įsigaliojusių higienos normų.
Neatsiklausi gyventojų prašymą Savivaldybei demontuoti esą nesaugią aikštelę pasirašė ir gretimo Aukštaičių gatvės 78-ojo namo pirmininkė.
Surengė gelbėjimo akciją
Savivaldybė tokiam žmonių pageidavimui pritarė. Nepraėjus nė mėnesiui Miesto infrastruktūros skyrius pirmininkėms atsiuntė raštą suderinti su įmone „Panevėžio gatvės“ patogų laiką aikštelei ardyti.
Tokia Savivaldybės pozicija labai nustebino D. Golubevą, prieš keletą metų vadovavusį Pietinės vietos bendruomenės tarybai.
„Kažin ar patys buvo atvažiavę įvertinti. Jei anais laikais įrengtas aikšteles reikia griauti, pagal tą pačią logiką turėtų būti griaunami ir daugiabučiai, nes ir šitie neatitinka šiandienos higienos normų. Vilniuje jau buvo ir tokių siūlymų. Turime gyventi ne pagal JAV ar Jungtinės Karalystės standartus, o pagal Lietuvos išgales“, – palygino vyras.
D. Golubevas netiki, kad žmonės, bendrijos susirinkime kėlę rankas už žaidimų aikštelės išardymą, suprato, ką daro. Vyras ėmėsi aikštelės gelbėjimo misijos. Subūręs iniciatyvinę grupę surinko trijų aikštelę supančių namų 119 gyventojų, norinčiųjų ją išsaugoti, parašus.
„Nė vieno nereikalavome pasirašyti. Ėjome per butus ir klausėme, ką žmonės galvoja, griauti aikštelę ar palikti. Dauguma stebėjosi: o kur žais vaikai? Ar prie atliekų konteinerių, ar gatvėje? Motyvuojant, kad griaunama žaidimų aikštelė nesaugi, sukuriama dar nesaugesnė aplinka vaikams“, – teigė panevėžietis.
Prasilenkia su realybe
Artimiausius kaimynus į skirtingas stovyklas išskyrusios problemos nebūtų kilusios, jei, anot D. Golubevo, ne naujosios higienos normos. Jose numatyti itin griežti reikalavimai vaikų žaidimų aikštelėms. Higienos normose nurodyta, kad jos turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, elektros tinklo įrenginių. Žaidimų aikštelė, kurios ribos nutolusios nuo gatvės važiuojamosios dalies mažiau nei per 20 m, turi būti aptverta tvora arba gyvatvore.
Kiekvienoje žaidimų aikštelėje privaloma vieša informacija: bendrasis telefono numeris, kuriuo galima skambinti įvykus avarijai; telefono numeris, kuriuo galima skambinti techninės priežiūros personalui, žaidimų aikštelės pavadinimas, adresas, savininkas, kokio amžiaus vaikams aikštelė skirta.
Naujai įrengiamų aikštelių įranga, smūgį silpninanti danga turi turėti atitikties sertifikatą ar gamintojo deklaraciją, liudijančią, kad atitinka Lietuvos standartų reikalavimus.
„Tokias normas skaitančiam išsilavinusiam žmogui turėtų plaukai pasišiaušti. Vienas baisiausių mano matytų teisinių dokumentų, visiškai prasilenkiantis su logika ir Lietuvos galimybėmis. Visos šalies žaidimų aikštelėms sutvarkyti, kad atitiktų tuos beprotiškus reikalavimus, neužtektų milijardo eurų“, – įvertino D. Golubevas.
Jis ironizuoja, kad miestuose žaidimų aikšteles turbūt reikia kelti ant daugiabučių stogų, nes retame kieme jas nuo automobilių stovėjimo vietų skiria reikalaujami dešimt metrų.
Sūpuoklės greta automobilių
Akivaizdu, kad Aukštaičių gatvės kaimynų ginčo objektu tapusi aikštelė neatitinka nė vieno iš šiandienos reikalavimų.
Aikštelėje – vos keli įrenginiai: senų laikų metalinė čiuožynė, nusileidžianti į smėlio dėžę, dvigubos sūpuoklės, metalinė karstyklė ir taip pat metalinis vadinamasis gaublys. Tik suoliukai ir po sūpuoklėmis įrengtas pagrindas yra jau nepriklausomybės eros statiniai. Maždaug prieš keturis dešimtmečius įrengtos aikštelės viena pusė po pat Aukštaičių gatvės 76-ojo daugiabučio langais, vos per porą metrų nuo namo sienos, o už metro nuo sūpuoklių ir smėlio dėžės – automobilių stovėjimo aikštelė.
D. Golubevas ir peticiją Savivaldybei pasirašiusieji įsitikinę, kad, nepaisant su realybe prasilenkiančių higienos normų, sovietinė žaidimų aikštelė vaikams saugi.
„Nėra buvę, kad čia kas nors smarkiai susižalotų. Aikštelės vieta gera, tėvams patogu pro langus stebėti žaidžiančias atžalas, kur nors toliau nuo namų jiems būtų tikrai nesaugu, ypač jei reikėtų į kitą aikštelę eiti per gatvę. Priežastis ją demontuoti būtų nebent noras iš kiemo visiškai išvaryti vaikus“, – įžvelgia per šimtą jam pritariančių kaimynų parašų surinkęs D. Golubevas.
Duslintuvai į vaikus
Prašymą išardyti po gyventojų langais būrį vaikų sutraukiančią aikštelę inicijavusi Aukštaičių gatvės 76-ojo namo pirmininkė Ramunė Klungytė stebisi kaimyno užmojais tvarkytis ne savo kieme. Anot jos, didžioji aikštelės dalis yra šio daugiabučio teritorijoje, o bendrija jau baigia tvarkyti dokumentus dėl valstybinės žemės nuomos ir greitai taps visateise privataus kiemo šeimininke.
„Visą gyvenimą ta aikštelė priklausė mūsų namui. Mes investavome į jos priežiūrą“, – tvirtino R. Klungytė.
Pirmininkei keisčiausia, kad aplinkinių namų gyventojai surinko parašus už aikštelės svetimoje teritorijoje išsaugojimą, nors kadaise 78-asis namas išardė savąją, buvusią kitoje daugiabučio pusėje.
Pasak R. Klungytės, prašoma išardyti aikštelė – galvos skausmas gyventojams.
„Vaikai susirenka po langais. Triukšmas ir šurmulys. Plika akimi matoma, kad šita žaidimų zona neatitinka naujų higienos normų, mašinų duslintuvai į vaikus atgręžti. Taigi apie kokį vaikų saugumą kalbame?“ – aiškino pirmininkė.
Ji neslepia, kad sprendimas išardyti žaidimų įrenginius grįstas ir pragmatiškais išskaičiavimais. Gyventojai viliasi, kad, kieme nelikus zonos vaikams, Savivaldybė suskubs už biudžeto lėšas įrengti naują valstybinėje žemėje – netoliese esančioje asfaltuotoje plynėje. Dabar dalį jos užima krepšinio aikštė, kita dalis turėtų būti skirta tinkliniui, tačiau apie tokią jos paskirtį liudija tik metaliniai stulpai.
Pirmininkė tikisi, jog Savivaldybė 119 žmonių nuomonės nepaisys, o jei aikštelė išliks, anot R. Klungytės, atsakomybę už ją turės prisiimti kovotojai.
Atnaujintų – lašas jūroje
Kad naujosios higienos normos sunkiai įvykdomos ankštuose daugiabučių kiemuose, pripažįsta ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna. Nors bene visos prie namų įrengtos sovietinio tipo zonos vaikams neatitinka dabartinių reikalavimų, Savivaldybė nesiryžta jų naikinti.
Pasak T. Juknos, Savivaldybė išardė tik keletą akivaizdžiai avarinės būklės žaidimų įrenginių – sutrupėjusių ir aplūžusių.
„Higienos normos iš tiesų labai griežtos. Manau, jų vykdyti Savivaldybė nebus pajėgi“, – pripažino T. Jukna.
Pernai Savivaldybė įrengė tris, šįmet numačiusi penkias šešias naujas žaidimų aikšteles. Pasak pavaduotojo, joms parinktos viešosios erdvės, nepriskirtos daugiabučiams namams. Vienas iš kriterijų renkant vietą naujai aikštelei buvo ir mikrorajone renovuotų daugiabučių skaičius. Tokių bendrųjų teritorijų, tinkamų žaidimų aikštelėms, Savivaldybė suskaičiavusi daugiau nei 40. Vien tik viešąsias erdves aprūpinti vaikų zonomis, esant dabartiniams tempams užtruktų dešimtmetį.
T. Jukna neslepia, kad šis procesas gali ir sustoti – Savivaldybė priversta ieškoti finansinių galimybių atnaujinti ikimokyklinių ir socialinių įstaigų žaidimų aikšteles, irgi nebeatitinkančias griežtų naujausių higienos reikalavimų.
Vaikų žaidimo aikštelės nesaugu, o Biokuro katilinės tai saugu? Tai kas čia per kompetetingų institucijų darbai.
Jo, p.pirmininke,nebereikia vaikams tu aiksteliu,nesaugu jose zaisti,pristatykit suoliuku su el.rozetem,vaikuciai gales tyliai netriuksmaudami su telefonais ir plansetem zaisti. Augom visi,uzaugom tokiose aikstelesi,o kiek draugu susirasdavom is aplinkiniu namu,kaip smagu budavo
Kai kurems senjorams, ypac senjorems, butu gal geriaus, kad vaikai ju langus dauzytu, duris padeginetu, automobilius spardytu, bet tik nezaistu vaiku zaidimu aikstelese. Nori ramybes-kraustykis i miska gyventi, bus zaidimu aikstele kieme ar ne – vaiku triuksmas nuo to nesumazes. tik daugiau nusikaltimu bus. o jiems juk kazkur issikrauti reikia. Pradedu nebeapkesti kai kuriu senu zmoniu, Atsiprasau, bet tikrai.
pagal higienos normas – gyventi mieste saugu? Gerai pirmininko pasakyta – griaukime ir senus namus, jie tikrai higienos normu neatitinka, Juk juose gyvena ir vaikai. Marazmas kazkoks, Jei tevams atrodo, kad ta aikstele neatitinka kazkokiu nprmu, neleiskite ten zaisti savo vaikams, pisirenkite saugias zaidimu aiksteles savo namuose.
Prie mūsų, F.Vaitkaus g. 3 irgi yra aikštelė mes ją prižiūrime savo lėšomis ir patenkinti, kad joje nuolat daug vaikų ir tėvai juos mato per langą. Tiesa, ji vienintelė liko mūsų mikrorajone todėl, kad vietoj sunaikintų naujų neirengia, nes jų kaina panaši į auksinių šaukštų, reikalavimai absurdiški. Palaikau p. Golubevą: ponai, jei nieko naujo negalite ar nenorite pasiūlyti – nenaikinkite seno. Palikite vaikams tą mažą džiaugsmą pabūti kieme. paremkite tas bendrijas kurios prižiūri tas aikšteles.
o kad ir paliks tas senas aiksteles. skaitet kokie papildomi reikalavimai? atsakomybe nesa namo pirmininkas, jei kas nors tsitiks. kuris cia nores tokia atsakomybe prisiimti? Aš už vaiku zaidimu aiksteles, tegul jos pasilieka, tik atsakomybe turi prisiimti tevai, o ne pirmininkai
Oi piktos bobulės, oi piktos. O už aiškteles jei ir atsako, tai bendrija, ne pirmininkas, neklaidinkit. O dėl aikštelių tai pasakysiu- jeigu kieno tai vaikai užaugo ar išvažiavo į užsienį nereiškia, kad nebereikia kitiems vaikams žaisti. Tos kur rėkia labiausiai savo asmeninius interesus gina. Pala pala- dievulis turi tokį dalyką kaip bumerangas, atkeršys kažkokia prasme- sugražins anūkus į tą išdraskytą kiemą, tai tada rėksit- reikia reikia. Ir visad taip. Tai nenaikinkit, o ieškokit galimybių atnaujinti.
Ačiū Ingai Kontrimavičiūtei už išsamų straipsnį, kuris padeda atkreipti dėmesį į protu nesuvokiamus procesus, kurie vyksta mūsų Lietuvoje. Ačiū fotografui Tomui Šiaudiniui už gražias nuotraukas, kurios padeda ne tik Panevėžio miesto, tačiau ir visos Lietuvos gyventojams geriau įsivaizduoti, kokio lygio beprotybė yra sugalvota piktavalių Lietuvos asmenų. Aš pats užaugau šioje vaikų žaidimų aikštelėje nuo 1990 m. ir kiekvieną dieną joje žaisdavo nuo 20 iki 40 vaikų. Visi sutilpdavome draugiškai, nors ir būdavo eilių prie sūpuoklių ar karuselių. Sportuodavome, bėgiodavome, būdavome gryname ore, mankštindavomės darydami prisitraukimus, oro vilkelius, lavinome savo kūrybiškumą smėlio dėžėje, savo liksvarą ir lankstumą žaisdami gaudynių jos kraštais ir niekas iš mūsų stipriai nesusižeidė ar neužsigavo. Dabar auga labai nesveika jaunų žmonių karta, kurie leidžia ištisas valandas prie kompiuterio, televizoriaus, telefonų, planšečių – bunka ne tik gyvo bendravimo įgūdžiai, bet prastėja akių būklė, raumenų bei kaulų sveikata. Juokingiausia matyti, kai šalia viens kito sėdintys vaikai tarpusavyje bendrauja viens kitams žinutes siuntinėdami per telefoną. Visas šias negandas padeda spręsti vaikų fizinio ir kūrybinio užimtumo centrai – vaikų žaidimų aikštelės. Tikroji priežastis, kodėl norima griauti mūsų vaikų žaidimų aikštelę – tai neapykanta vaikams bei jų džiaugsmingiems krykštavimams. Iš mūsų daugiabučių namų kvartalų nori padaryti pensionatus, kur galės gyventi tik pensininkai ir ligoniai. O kur gyvoji Lietuva? Turi kraustytis iš savo namų, emigruoti, keltis gyventi į sodų bendrijas? Reikia kuo skubiau atšaukti šitas didelį nuostolį darančias higienos normas, nes jos nieko bendro nei su žmonių sveikata turi nei su realiomis Lietuvos galimybėmis. Žmonės vos surenka pinigus susimokėti už savo būsto komunalinius patarnavimus – šilumą, vandenį, elektrą, dujas. Kiek pamenu, virš 10 proc. Panevėžio gyventojų yra subankrutavę faktiškai – niekaip negali apmokėti sąskaitų už šildymo paslaugas Panevėžio energijai jau nekalbant apie tai, kad reikia surasti iki 600 000 EUR namo sienoms ir stogui apšiltinti, naujiems langams bei durims pakeisti. Kaune rodikliai dar tragiškesni – nuolat įsiskolinę už buitinius patarnavimus net apie 20 proc. Kauno gyventojų. Aš taip pat esu Panevėžio daugiabučio namo pirmininkas, bet mes tokių nesąmonių nedarome ir Lietuvą kuriame, statome, o nenaikname. Iš Panevėžio m. Vakarinės vietos bendruomenės tarybos 2015 m. gavome 500 EUR finansinę paramą senai, smarkiai aprūdijusiai vaikų žaidimų aikštelei nudažyti, suvirinti, įrengti sūpynių centrines varčias, atvežti daug naujo smėlio, sudėti išdraskytas šaligatvio plyteles. Ačiū šios tarybos nariams ir pirmininkei, ačiū Mykolo Karkos direktoriui už lėšų administravimą, ačiū Panevėžio butų ūkio komandai faktiškai savo rankomis prisidėjusiai prie gražios, sutvarkytos ir visus miesto vaikus džiuginančios vaikų žaidimų aikštelės. Būtina, kad dabartinis Lietuvos Respublikos Sveikatos ministras Aurelijus Veryga kuo greičiau atšauktų šias didelę žalą Lietuvai darančias ir su sveiku protu prasilenkiančias perteklines higienos normas, kurias galima drąsiai vadinti absurdo normomis arba absurdo pavyzdžiu.
Prie Molainių 66 buvo aikštelė, buvo puikiausiai naudojamos daugelio vaikų ir supynės, ir smėlio dėžė (kurioje susirinkdavo vaikučių)… viską išnaikino… o šalia esančiame kieme nenaudojamus, apžėlusius ir tikrai tik grėsmę keliančius, paliko… kažkaip dar naiviai tikėjausi, gal gi atnaujins, kad jau akuvaizdžiai naudojamus naikina… et… „fantastiškai” atrenka… pliusą kažkur dokumentuose pasidėjo ir tiek… darbą gi atliko…
Rožinio drambliuko svajonė normalios žaidimų aikštelės prie kiekvieno namo. Bet šičia as visai suprantu tuos griovėjus. Įdomu, kas gi norėtų, kad po pačiu jo langu tuntas vaikų klykautų.