Europos Parlamento (EP) deputatai iš esmės pritarė
direktyvai, kuria supaprastinama Bendrijos teisė vyrų ir moterų lygių galimybių
srityje. Galiojančios nuostatos dėl vienodo darbo užmokesčio, nediskriminavimo
profesinio mokymo, paaukštinimo bei socialinės apsaugos srityse nuo šiol bus
pateiktos viename dokumente. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare visos EP
priimtos direktyvos automatiškai įsigalioja ir mūsų šalyje.
Nors Lietuva yra priėmusi, specialistų nuomone, vieną iš geriausių ES Lygių galimybių įstatymų, lietuvės iki šiol vidutiniškai uždirba apie 20 proc. mažiau nei vyrai. Europos Komisijos duomenimis, ES šalyse moterys gauna 16 proc. mažesnį atlyginimą nei vyrai. Privačiame sektoriuje šis skirtumas didesnis nei valstybiniame. Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga šiais metais užversta skundais dėl diskriminacijos darbe, Lygių galimybių įstatymo nepaisymo. Per šių metų pirmąjį pusmetį skundų gauta keturis kartus daugiau nei pernai.
Direktyva užtikrins lyčių lygybę darbe
Vos prieš mėnesį EP deputatai pritarė direktyvai, įpareigojančiai darbdavius ir už profesinį mokymą atsakingus asmenis imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias visų formų diskriminacijai dėl lyties, taip pat imtis skubių prevencinių priemonių seksualiniam priekabiavimui darbo vietoje bei priimant į darbą. Dokumentas draudžia bet kokį diskriminavimą lyties pagrindu mokant atlyginimą už vienodą darbą. EP deputatai siūlo įpareigoti visas ES valstybes imtis priemonių ir pašalinti moterų diskriminavimą dėl darbo užmokesčio. Europos parlamentarų nuomone, lygus požiūris į vyrus ir moteris darbo užimtumo klausimais negali apsiriboti vien tik įstatyminėmis priemonėmis – būtina skatinti kitokį darbdavių, profesinių sąjungų bei visuomeninių organizacijų mąstymą. Moterys, ypač būsimos motinos, susiduria su nepalankiu darbdavių požiūriu į nėštumą ar motinystės atostogas. EP priimtas pataisas svarstys Europos Taryba. Mažai kas abejoja, kad ši institucija nepritartų aktualioms direktyvos nuostatoms. Joms įsigaliojus visos ES šalys privalės numatyti tvarką diskriminavimo dėl lyties sukeltai žalai apskaičiuoti bei atlyginti.
Ne viskas kontrolierių rankose
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas Valdas Dambrava “Sekundei” tvirtino, kad skundų dėl diskriminavimo lyties atžvilgiu tarnyba gauna nemažai, ypač jų padaugėjo šiais metais. “Prieš 2-3 metus dėl to skundėsi daugiau vyrų, dabar persvara moterų pusėje”,- sakė patarėjas. Pernai lygių galimybių kontrolieriai gavo 57 skundus, šįmet per pusmetį – jau irgi 57. “Skundžiamasi dėl visko – dėl to, kad moterys gauna mažesnius atlyginimus nei vyrai, į mus kreipiasi nėščios moterys, patyrusios darbdavių savivalę. Atkreipiame dėmesį į pagal lytį diskriminuojančius darbo skelbimus”,- teigė V.Dambrava. Patarėjas pažymi, kad moterų diskriminacija darbe – palengva mažėjantis procesas. Tiesa, nuneigti, jog moterys už tą patį darbą gauna mažesnį atlyginimą nei vyrai, – sunku. Šiuo atžvilgiu mūsų šalis lenkia Europos vidurkį. “Valstybiniame sektoriuje moterys mažiau nei vyrai uždirba dėl to, kad pastarieji dažniau užima aukštesnes, geriau mokamas pareigas”,- mano V.Dambrava. Patarėjas pabrėžė, kad mūsų šalis gali didžiuotis šių metų sausio 1 d. pradėjusiu galioti Lygių galimybių įstatymu. Dokumentas yra vienas iš tobuliausių ES šalyse. Lietuvoje galioja ir visos EP patvirtintos lyčių diskriminaciją darbe draudžiančios direktyvos. “Situacija pamažu keičiasi – šios kadencijos Seime dirba 31 parlamentarė, praeitos kadencijos Seime jų tebuvo vos penkiolika. Iš trylikos EP deputatų – 5 moterys. Vis daugiau moterų užima aukštus postus valstybės tarnyboje”,- pasakojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas.
Pasak “Sekundės” pašnekovo, skundų iš darbe diskriminaciją patyrusių Panevėžio moterų tarnyba sulaukia nedaug. Jo nuomone, taip yra dėl to, kad regionuose gyvenančiųjų nepasiekia visa informacija apie jų teises ir galimybes jas apginti. “Mes nesam teismas, todėl atlikdami tyrimą dažnai susiduriame su problemomis”,- sakė pašnekovas. Neseniai kontrolieriai tyrė moters, besiskundžiančios dėl darbdavio seksualinio priekabiavimo, pareiškimą. “Paprastai apie seksualinį priekabiavimą surinkti informaciją būna sudėtinga – liudininkų tokioje situacijoje nebūna, darbdaviai viską neigia”,- tvirtino V.Dambrava. Tačiau šiame tyrime gelbėjo tai, kad darbuotojos meilės siekiantis darbdavys jo vilionėms atsispyrusiai darbuotojai pradėjo siuntinėti įžeidžiamo turinio žinutes telefonu. Mergina jas išsaugojo ir kaip įrodymą pateikė kontrolieriams. “Iš mobiliojo ryšio kompanijos paprašėme informacijos apie tai, ar tikrai šios žinutės buvo išsiųstos iš darbdavio telefono, tačiau atsakymo negavome – mobiliojo ryšio kompanija atsisakė suteikti tyrimui reikalingas žinias, nes privalo saugoti kliento privatumą. Jie teisūs. To gali pareikalauti tik teismas”,- sakė patarėjas. Šiuo metu tyrimas sustabdytas, nes seksualinį priekabiavimą patyrusi mergina išvyko į užsienį, tačiau jei ji panorės kreiptis į teismą, galės jam pateikti Lygių galimybių tarnybos kontrolierių surinktą tyrimo medžiagą. “Gerai yra tai, kad seksualinio priekabiavimo faktą turi įrodinėti ne pasiskundęs asmuo, o įtariamasis”,- pabrėžė V.Dambrava.
Moterys veržiasi dirbti vyriškų darbų
Panevėžio darbo biržos darbo su darbdaviais vadovė Virginija Karvelienė pasakojo, jog yra darbdavių, kurie kaip ir pageidauja, kad darbo vietą užimtų būtent vyrai, tačiau viešai, nepažeidžiant įstatymų, to daryti negalima. “Darbdaviai norėtų, kad sandėlio darbininkais, šulinių kasėjais dirbtų vyrai, bet atsitinka, kad tokį darbą pasisiūlo dirbti ir moterys. Patikėkite, yra tokių, kurios prašosi dirbti krovėjomis, jų negąsdina didelės fizinės jėgos reikalaujančios profesijos”,- teigė V.Karvelienė. Darbo biržos specialistės negali uždrausti sunkumų nebijančioms moterims eiti į susitikimą su darbdaviais, tačiau šie paprastai nesiryžta moters įdarbinti šulinių kasėja.
Visai neseniai lengviau įsidarbinti Panevėžyje buvo moterims, o dabar mieliau graibstomi vyrai. “Be vargo darbą suranda statybininkai, metalo apdirbimo pramonės specialistai. Moterims pasiūla šiuo metu mažesnė, tačiau siuvėjos, virėjos, pardavėjos įsidarbina nesunkiai”,- tvirtino Darbo biržos atstovė.
Darbą siūlančiuose skelbimuose laikraščiuose darbdaviai vengia nurodyti, kokios lyties darbuotojas jiems būtų priimtiniausias, bet paskambinus nurodytais telefonais daugelis atvirai dėstė ko – vyro ar moters – laukia laisva darbo vieta. Pasirodo, prekiauti statybinėmis prekėmis geriau tiktų vyras, nes, pasak atsiliepusiojo telefonu asmens, jis atrodo solidžiau, vyras apie statybas geriau nusimano (iš kur tokia nuostata?!), potencialūs pirkėjai labiau pasitiki pardavėju vyru. Primygtinai save siūlančiai korespondentei jis leido atsiųsti gyvenimo aprašymą, bet tvirtino, jog moterį dirbti priimsiąs tik tuomet, jei nebus kandidatų vyrų.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Panevėžio skyriaus viršininkas Gintaras Čepas “Sekundę” informavo, kad į VDI darbe diskriminuojamos moterys iki šiol oficialiai nesikreipė. “Būna, kad paskambina pasiaiškinti įstatymų besilaukiančios darbuotojos, tačiau konkrečių kaltinimų dėl diskriminacijos nepateikia”,- sakė G.Čepas. Jo nuomone, darbe vyrų atžvilgiu diskriminuojamos panevėžietės tikriausiai iš karto kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, nes šį institucija atsiunčia VDI Panevėžio skyriui raštus, prašydama paaiškinimų tiriant skundą. “Tačiau tokių užklausimų nėra daug”,- pabrėžė viršininkas.
Žuvis genda nuo galvos
Seimo narė, kovotoja už lygias moterų teises Aušrinė Marija Pavilionienė mano, kad įstatymų atžvilgiu šioje srityje Europos kontekste Lietuva atrodo neblogai. “Visa esmė, kad žmogaus sąmonė kinta lėčiau”,- teigė A.M.Pavilionienė. Ji nė neabejoja, kad niekas kitas, kaip tik pačios moterys turi kovoti už savo teises, nes vyrai – solidarūs ir užimamų pozicijų gera valia neužleis. “Tai, kad užimdamos vienodas pareigas moterys gauna mažesnį atlyginimą nei vyrai, turėtų rūpėti ir profesinėms sąjungoms. Ši organizacija turi aktyviau ginti dėl atlyginimų diskriminuojamų moterų teises”,- akcentavo A.M.Pavilionienė. Ji pabrėžė, jog į deklaruojamas ir įstatymais įteisintas lygias teises kartais žiūrima pro pirštus net pačiuose aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. “Net Seime yra ryški moterų diskriminacija. Mūsų pastangos, kad vienas iš Seimo pirmininkų pavaduotojų būtų moteris, rezultatų nedavė”,- apgailestavo dėl tokio aukštų šalies pareigūnų požiūrio į moters profesionalumą ir galimybę lygiai su vyrais vadovauti Seimo darbui. Tiesa, Seimo moterys visai neseniai išsikovojo teisę kartą per mėnesį susitikti ir savo problemas išsakyti Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui – anksčiau tokių susitikimų Seimo valdžia nepasigedo. “Lietuva – vienintelė ES, neturinti reprodukcinės sveikatos ir dirbtinio apvaisinimo įstatymo. Ko ir norėti – žuvis pūva nuo galvos, visur galioja dvejopi standartai”,- teigė “Sekundės” pašnekovė. Ji pritarė, jog regionuose gyvenančios moterys galbūt diskriminuojamos netgi labiau nei sostinės ar didžiųjų šalies miestų, tačiau, bijodamos prarasti darbo vietą, kantriai kenčia neteisėtus darbdavių pažeminimus. “Jos nežino, kur reikia kreiptis. Reikia daugiau drąsos ir aktyvumo”,- įsitikinusi A.M.Pavilionienė. Ji užtikrino, kad Seimo narės ir ji pati pasirengusi padėti darbe diskriminuojamoms moterims. “Tegul rašo mums arba lygių galimybių kontrolieriams. Kai įstatymai nuošaly, moterims belieka ištvermingai ginti savo teises pačioms”,- sakė A.M.Pavilionienė.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
Eltos nuotr. A.M.Pavilionienė mano, kad tobuli ir moters teises ginantys įstatymai – dar ne viskas, reikia keisti ir visuomenės mąstymą, aktyviai ginti savo teises.
