Balandžio mėnesį vykę Panevėžio miesto tinklo pertvarkos
plano (projekto) svarstymai bei pateikti siūlymai parodė mokyklų bendruomenių
pozicijas. Vienos bendruomenės iš esmės pritarė projektui ir yra pasirengusios
daryti konkrečius žingsnius, kitos linkusios nieko nekeisti: vidurinės mokyklos
nori likti vidurinėmis, darželiai-mokyklos – darželiais-mokyklomis, t.y. svarbu,
kad šiuo metu jų bendruomenėse problemų nėra, o kas laukia ateityje ar kaip
sekasi kaimynui – visai nesvarbu. Trečios supranta, kad pertvarka mieste
reikalinga, bet vadovaujasi principu „mūsų nelieskit”, lyg nebūtų Panevėžio miesto švietimo tinklo dalis.
Kokios priežastys lemia mokyklų tinklo pertvarką:
1. Gimstamumo mieste mažėjimas;
2. Mokinių ir klasių mažėjimas;
3. Netolygus mokyklų užpildomumas;
4. Netolygus lėšų pasiskirstymas.
Kokie dabartinio mokyklų tinklo trūkumai:
1. Užsitęsusi ugdymo įstaigų pertvarka neigiamai veikia pagrindinių mokyklų kontingento formavimą;
2. Nepakankamas mokymosi vietų skaičius gimnazistams;
3. Netolygus moksleivių srautų pasiskirstymas sąlygoja tuščių mokymosi vietų atsiradimą vienose mokyklose, o kitose – ugdymo proceso organizavimą II pamainoje;
4. Didžiosiose mokyklose trūksta laisvų patalpų, todėl ugdymo proceso individualizavimui ir diferencijavimui skiriama mažiau dėmesio;
5. Mokyklose, kuriose mokomi įvairaus amžiaus moksleiviai, per mažai dėmesio skiriama moksleivių, praradusių mokymosi motyvaciją, ugdymui; sunku užtikrinti mokinių saugumą ir ugdymo kokybę, diegiant visas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo) programas;
6. Nesutvarkytas mokyklų tinklas turi įtakos neefektyviam lėšų naudojimui;
7. Moksleivių krepšelio ir aplinkos lėšų 1 mokiniui svyravimas atskirose mokyklose pažeidžia lygių galimybių principą, socialinį teisingumą.
Kokios prognozės, jei tinklas nebūtų pertvarkomas:
1. Vykdant ankstyvąją atranką į vidurines mokyklas ir gimnazijas, mažėtų moksleivių ir prastėtų kontingentas pagrindinėse mokyklose;
2. Būtų stabdoma gimnazijų plėtra;
3. Vidurinės mokyklos ir toliau būtų perpildytos, blogėtų ugdymo kokybė ir pagalba kiekvienam moksleiviui;
4. Tebeegzistuotų II pamaina;
5. Dėl tankaus pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų vykdančių mokyklų skaičiaus, mažėjant moksleivių, daugėtų tuščiai finansuojamų vietų;
6. Toliau didėtų 1 mokinio išlaikymo lėšų skirtumai įvairių tipų mokyklose, nebūtų užtikrinamos lygios mokymosi galimybės, reikėtų ir toliau perskirstyti moksleivio krepšelio lėšas, atimant iš vienų mokyklų ir atiduodant kitoms. Nesant tokios galimybės, daugėtų mokyklų, kuriose nebūtų visapusiškai užtikrinamas ugdymo plano įgyvendinimas;
7. Dar labiau trūktų finansinių išteklių mokymo priemonėms įsigyti, jos nebūtų koncentruotos įstaigose, dėl to jomis naudotųsi tik dalis moksleivių;
8. Nebūtų skiriama pakankama individualizuota pagalba kiekvienam moksleiviui, ypač specialiųjų poreikių, dėl to daugėtų „iškritusiųjų” iš švietimo sistemos;
9. Neteikiant individualizuotos ir diferencijuotos pagalbos kiekvienam moksleiviui, plėstųsi „šešėlinis” švietimas, didėtų moksleivių krūvis, už švietimo paslaugas korepetitoriams būtų mokamos papildomos tėvų lėšos.
Kokiais principais vadovautasi kuriant tinklo pertvarkos planą (projektą):
1. Pradėtų pokyčių tęstinumas;
2. Mokyklose vykdomų programų prieinamumo užtikrinimas ir jų racionalus išdėstymas pagal mikrorajonus;
3. Lygių galimybių ir socialinio teisingumo užtikrinimas;
4. Pastatų išsaugojimas ir jų racionalus panaudojimas.
Kokie laukiami tinklo pertvarkos rezultatai:
1. Visų amžiaus tarpsnių mokiniams bus prieinamas ugdymas pagal gyvenamąją vietą;
2. Tolygiai pasiskirstys moksleivių srautai;
3. Ugdymo procesas bus organizuojamas vienoje pamainoje;
4. Padaugės mokymosi vietų gimnazistams;
5. Daugiau dėmesio bus skiriama kiekvienam moksleiviui;
6. Bus geriau užtikrinamas mokinių psichologinis ir fizinis saugumas;
7. Pedagogai sutelkiami koncentruotam mokymui;
8. Racionaliau panaudojamos mokymo bazė ir mokymo priemonės;
9. Efektyviau panaudojamos lėšos;
10. Didesnės galimybės vykdyti kokybiškesnį papildomą ugdymą;
11. Mažiau pedagogų liks be darbo.
Mokyklų tinklo pertvarka (pagal projektą) mieste daroma nuosekliai, vengiant staigių ir skausmingų žingsnių. Nenumatytiems pokyčiams mokyklų bendruomenės gali rengtis nuosekliai ir iš anksto. Lengviausias kelias būtų nieko nedaryti (vadovaujantis principu „laikas sudėlios viską į savo vietas”). Tačiau tai ne problemos sprendimas, o tik atidėjimas vėlesniam laikui. Paskui ją spręsti būtume priversti drastiškomis ir nepopuliariomis priemonėmis.
Mokyklų tinklo pertvarka – sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl sunku tiksliai numatyti būsimus ekonominius, socialinius ir kitus pokyčius, tiesiogiai veikiančius švietimo kaitą. Norint sėkmingai įgyvendinti mokyklų tinklo pertvarkos planą (projektą), būtina vykdyti jo monitoringą ir esant būtinybei jį tikslinti.
Norisi tikėti, kad pertvarkant mokyklų tinklą nebus nei nugalėtojų (bendruomenių), nei pralaimėjusiųjų, kadangi visos Panevėžio bendruomenės siekis – sudaryti kuo geresnes sąlygas visapusiškai ugdytis jaunajam panevėžiečiui.
Eugenijus Kuchalskis, Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas
