Mokyklose – šunų užminuoti takai

Gyvūnų laikymo taisyklės Panevėžio mieste draudžia šunis vedžioti švietimo įstaigų teritorijose, visgi Vilties progimnazija ir Panevėžio muzikos mokykla tapo labai patogios keturkojų augintojams. Negana to, šių įstaigų darbuotojai kas rytą priversti surinkti tokių pasivaikščiojimų „įkalčius“.

Kiekvieną pavasarį itin aktualia bėda tampa netvarkingai mieste šunis vedžiojantys šeimininkai. Sodų bei aplinkinių gatvių gyventojai bei dviejų mokyklų – „Vilties“ progimnazijos ir Panevėžio muzikos mokyklos – vadovai pagalbos dėl miesto centrą teršiančių keturkojų kreipėsi į miesto politikus. Panevėžiečius papiktino, jog šunys tuštinasi net prie Švč. Trejybės bažnyčios bei ant šalia jos esančios tremtinių pagerbimo sienelės, o vaikai per išmatas kulniuoja ir į dvi mokyklas centre.

„Aplinkinių kiemų žmonės nuolat ateina į mūsų teritoriją su šunimis ir nesusirenka jų ekskrementų. Darbuotojai kas rytą apeina sporto aikštynus, takelius, kad surinktų visas svečių „dovanas“. Gaila valytojų, kurie priversti tvarkyti tokius dalykus“, – pasakojo „Vilties“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Vydas Kuodys.

Apsitverti mokyklos teritorijos kol kas nėra galimybės, nes čia planuojama renovacija. Vėliau, jei situacija nesikeis, progimnazijos bendruomenei teks sugalvoti kovos su netvarkingais augintinių šeimininkais būdą.

Problemų su vedžiojamais šunimis „Sekundei“ neslėpė turinti ir Panevėžio muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja Ramutė Stasevičienė. Anksčiau, kai jos darbo kabineto langai būdavo į Vilniaus gatvės pusę, tekdavo net iš po palangių išprašyti gyventojus su jų keturkojais.

„Tai – ne mūsų vienų problema, skundą mes pasirašėme kartu su visais aplinkinių kiemų gyventojais. Visiems nusibodo netvarka“, – kalbėjo pavaduotoja.

Sunku įrodyti ir nubausti

Pagal Gyvūnų laikymo taisykles, Panevėžio mieste draudžiama šunis vedžioti žmonių susirinkimo vietose, parkuose, mokyklų ir darželių teritorijose, vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose ir poilsiavietėse, sporto aikštynuose ir tose vietose, kur yra draudžiamieji ženklai ir lentelės.

Dėl šunų vedžiojimo aplink muzikos ir „Vilties“ mokyklas kreiptasi ir į atsakingus specialistus Panevėžio miesto savivaldybėje. Visgi jie pažeidimų švietimo įstaigų teritorijose šiomis dienomis nenustatė.

Pasak tokius skundus tiriančių Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų, pagauti netvarkingus šunų vedžiotojus ir nubausti yra labai sudėtinga. Įrodyti jų kaltę itin sunku, šie specialistai net neturi teisės prašyti sučiupto pažeidėjo asmens duomenų, kad paskirtų baudą. O ji už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą pirmą kartą siekia nuo 30 iki 120 eurų. Tačiau dažniausiai pažeidėjas sudrausminamas įspėjimu.

„Taisyklės tokios, kad mes galime važinėti, sekti ir žiūrėti, bet sugautam pažeidėjui turime teisę tik pirštu pagrūmoti. Negalime jo prašyti asmens dokumentų, identifikuoti tapatybės, kad paskirtume baudą“, – teigė Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas Rimantas Stakauskas.

Nustatant panašius pažeidimus, anot jo, būtų galima naudoti mobiliąsias vaizdo kameras. Tačiau šių esą neprikabinsi ant kiekvieno medžio, prie kurio tik šuo pakelia koją.

Mato teršėjus centre

Taigi įstatymui surišus rankas, miesto inspektoriai per šiuos metus dar nėra nieko nubaudę dėl paliktų viešose vietose šuns išmatų. Panašiai buvo ir pernai.

Vis dėlto Savivaldybės specialistai dažnai rengia prevencinius reidus ir auklėja gyventojus. Tokia veikla vyksta ir šį pavasarį – inspektoriai ne tik bendrauja su augintinių šeimininkais, bet ir jiems dalija specialius maišelius ekskrementams rinkti.

Paskutinį reidas dėl šunų vedžiojimo organizuotas kovo pabaigoje.

„Galima teigti, kad panevėžiečiai po truputį darosi sąmoningesni. 70–80 procentų žmonių su savo augintiniais į lauką eina pasiėmę maišelius. Jau nebėra taip blogai, kaip prieš dvejus–trejus metus“, – teigė R. Stakauskas ir jo kolega inspektorius Kazys Ryliškis, pakvietę „Sekundės“ žurnalistus apžiūrėti labiausiai gyvūnų mylėtojų lankomus parkus.

Nors tokiam sumanymui nei laikas, nei oras nebuvo itin palankus, Kultūros ir poilsio bei Skaistakalnio parkuose su gyvūnais ilsėjosi tvarkingi žmonės. Pastarojoje vietoje sutikta panevėžietė Laima sakė su kalyte Džoše pėsčiomis atėjusi nuo pat J. Basanavičiaus gatvės.

„Jei ne šuniukas, retai ir iš namų išeičiau – ji mane priverčia pajudėti. Taip ir vaikštome kiekvieną dieną iki šio parko. Visada turiu ir maišelių, juos išmetu į šunų išmatoms skirtą dėžę parko pradžioje“, – kalbėjo Laima.

Ji pastebėjusi, jog ne visi taip sąžiningai elgiasi. Moteris esą sutinka daug aplinką teršiančių žmonių, kuriuos kitą kartą bando ir pati paauklėti.

„Jūs pažiūrėkite, kas darosi Vilniaus gatvėje, pačiame miesto centre. Ten didelius šunis vedžioja, tai bijok net koją ne vietoje pastatyt. Kartais paburnoju ant tokių praeivių, bet ir bijau, kad kuris neaprėktų pačios“, – kalbėjo panevėžietė.

Vištidė mieste

Kad Panevėžyje pavasarį būtų kuo tvarkingiau, Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai po miestą važinėja ir šeštadieniais.

Ne tik šunų vedžiojimas jiems kliūva. Specialistai taip pat stebi, kaip gyventojai atsikrato atliekų, senų padangų, ar automobilius stato neleistinose vietose. Be to, anot jų, ir pačios Gyvūnų laikymo taisyklės neapsiriboja šunų išmatomis.

„Gauname įvairių skundų dėl augintinių. Žmonėms nepatinka, kai loja vieni namuose palikti kaimynų šunys. Tokiais atvejais taip pat nepuolame bausti – visada pirmiausia bandome kalbėti su pačiais pažeidėjais, įspėti juos“, – tvirtino R. Stakauskas.

Inspektoriams praėjusiais metais labiausiai įsiminė skundai dėl naminių gyvūnų laikymo mieste. Prie Nevėžio gyvenusi šeima sugalvojo įsitaisyti vištidę. Jie tikino, kad šie paukščiai dekoratyviniai.

„Taisyklės draudžia laikyti mieste bet kokius naminius paukščius ir balandžius. Mūsų neįtikino, kad dekoratyvinė višta – ne naminis paukštis. Esame skundą gavę ir dėl balandžių Margių gatvėje. Rodos, gyvenamojo namo kieme užtverti, jie negali kelti didelio triukšmo, bet tokios taisyklės, o ir kaimynams nepatiko. Tiesą sakant, beveik visi skundai dėl gyvūnų paprastai ir būna kaimynų nesantaikos išdava. Šunys, katės tampa kovos įrankiu, o mes privalome reaguoti“, – patikino pašnekovas.